nobelio premija

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatė Louise Gluck, penktadienį pranešė jos redaktorius Jonathanas Galassi. Jai buvo 80 metų. Apie jos mirties priežastį kol kas neskelbiama.

Šių metų Nobelio ekonomikos premiją gavusi Harvardo universiteto profesorė Claudia Goldin nurodė, kad tai yra svarbus pripažinimas moterims ekonomistėms, studijuojančioms darbo jėgą, tačiau atkreipė dėmesį, kad lyčių nelygybė tebėra opi problema.

Šių metų Nobelio ekonomikos premija atiteko Harvardo universiteto profesorei Claudiai Goldin (Klaudijai Goldin) už darbus, padėjusius suprasti moterų vaidmenį darbo rinkoje, pirmadienį paskelbė premiją skiriantis komitetas. Amerikiečių ekonomistė C. Goldin yra trečia moteris, gavusi šį prestižinį apdovanojimą. „Moterų vaidmens darbo rinkoje supratimas yra svarbus visuomenei.

Sprendimas Nobelio taikos premiją skirti kalinamai Irano teisių gynėjai Narges Mohammadi yra „istorinis ir gilus momentas Irano kovai už laisvę“, penktadienį teigė jos šeima.

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko Narges Mohammadi už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas. Laureatė gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją. Šiais metais Norvegijos Nobelio komitetas gavo 351 nominaciją – 259 asmenų ir 92 organizacijų kandidatūras.

2023 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta norvegui Jonui Fosse„už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“, ketvirtadienį pranešė Švedijos akademija. Laureatas gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Nobelio premijų dalybos tęsiasi. Paskelbti laureatai fizikos srityje. Tai – trys mokslininkai – atofizikai, suteikę žmonijai galimybę tirti procesus atomuose, kurių anskčiau nebuvo įmanoma stebėti. Vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas kviečia pasinerti į atosekundžių pasaulį. Tai – itin trumpi šviesos impulsai, skirti elektronų „elgesiui“ įvairiose medžiagose tirti. Atosekundė yra tokia trumpa, kad viena sekundė jų turi tiek, kiek sekundžių būta nuo visatos atsiradimo.

Nobelio chemijos premiją skirianti Švedijos karališkoji mokslų akademija trečiadienį atsiprašė už klaidą, dėl kurios švedų žiniasklaidai kelios valandos prieš oficialų laureatų paskelbimą buvo nutekinti jų vardai. „Tai, žinoma, labai netinkama. Labai apgailestaujame dėl to, kas nutiko“, – spaudos konferencijoje sakė Švedijos karališkosios mokslų akademijos generalinis sekretorius Hansas Ellegrenas.

Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi, Louisui E. Brusui ir Aleksejui I. Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“, trečiadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija. Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Švedijos žiniasklaida trečiadienį, likus kelioms valandoms iki šių metų Nobelio chemijos premijos laimėtojų paskelbimo, paskelbė apie galimą šių metų laureatų nutekinimą Nobelio premijų laureatų nutekinimas yra retas reiškinys. Premijas skiriančios akademijos labai stengiasi, kad laimėtojų vardai būtų slepiami iki pat jų paskelbimo akimirkos.

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta JAV mokslininkui Pierre'ui Agostini, Ferencui Krauszui iš Vokietijos ir Švedijos mokslininkei Anne L'Huillier „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“, antradienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija. Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute.

Ukraina šeštadienį sveikino Nobelio fondo sprendimą atšaukti kvietimą Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriams dalyvauti šiemetinėje Nobelio premijų įteikimo ceremonijoje Stokholme. „Humanizmo pergalė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka. „Dėkojame visiems, kas reikalavo atkurti teisingumą. Esame įsitikinę, kad panašus sprendimas turėtų būti priimtas dėl Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių Osle“, – pridūrė jis.

Nobelio taikos premijos laureatus renkantis Nobelio komitetas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos valdžia, įtraukdama garsų žurnalistą Dmitrijų Muratovą į savo „užsienio agentų“ sąrašą, bando jį nutildyti. „Dmitrijui Muratovui Nobelio taikos premija 2021-aisiais buvo paskirta už jo pastangas skatinti žodžio laisvę, informacijos laisvę ir nepriklausomą žurnalistiką. Liūdna, kad Rusijos valdžia dabar bando jį nutildyti.

Nobelio fondas, organizuojantis kasmetinę Nobelio premijų įteikimo ceremoniją ir banketą Stokholme, šeštadienį paskelbė atšaukiantis pasipiktinimą sukėlusį savo sprendimą į šiemetinį pokylį pakviesti Rusijos ir Baltarusijos ambasadorius. „Renkamės pakartoti praėjusių metų išimtį (...) Tai yra, nepakviesti Rusijos, Baltarusijos ir Irano ambasadorių į Nobelio premijų įteikimo ceremoniją Stokholme“, – sakoma fondo pareiškime.

Ukrainos Nobelio taikos premijos laureatė trečiadienį paragino Pietų Afrikos Respubliką neleisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dalyvauti rugpjūtį šalyje vyksiančiame BRICS bloko, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, aukščiausiojo lygio susitikime.

Norvegijos Nobelio institutas trečiadienį pranešė, kad šių metų Nobelio taikos premijai gauti iš viso pateiktos 305 kandidatūros, tačiau apie šiame sąraše esančius asmenis išsamesnės informacijos nepateikė.  Norvegijos sostinėje Osle įsikūręs institutas savo interneto svetainėje nurodė, kad iš viso nominacijoms gauti buvo pateikta 212 asmenų ir 93 organizacijos, o tai yra mažiau nei 2016-aisiais, kai buvo užregistruoti rekordinis 376 kandidatų skaičius.

Ukrainos žmogaus teisių advokatė, praėjusiais metais apdovanota Nobelio taikos premija, ketvirtadienį paragino sutelkti daugiau tarptautinės tyrėjų ir teisininkų pagalbos, kad būtų išnagrinėta daugybė karo nusikaltimų bylų nuo to laiko, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į kaimyninę šalį.

Vokietija penktadienį pasmerkė Baltarusiją už tai, kad ji teisia įkalintą Nobelio premijos laureatą Alesį Bialiackį ir du jo bendražygius. Išvakarėse prasidėjęs teismas, A. Bialiackio šalininkų nuomone, yra bandymas susidoroti su jo įkurta pagrindine šalies teisių gynimo grupe „Viasna“. „Federalinė vyriausybė griežtai smerkia politiškai motyvuotą parodomąjį teismo procesą Baltarusijoje prieš Bialiackį, taip pat Valianciną Stefanovičių bei Uladzį Labkovičių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pra...

Nobelio taikos premijos laureatė iš Ukrainos šeštadienį atsiimdama apdovanojimą per ceremoniją Osle pareiškė, kad jos šalis negali pasiekti taikos „sudėdama ginklus“ prieš Rusiją. „Ukrainos žmonės labiau nei bet kas kitas pasaulyje nori taikos. Tačiau taikos negalima pasiekti užpultai šaliai sudedant ginklus, – sakė Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ (CCL) vadovė Oleksandra Matvijčuk. – Tai būtų ne taika, o okupacija.“ Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją.

Perspektyvos susiderėti dėl karo Ukrainoje užbaigimo nėra, pareiškė Irina Ščerbakova, padėjusi įkurti Nobelio taikos premiją gavusią Rusijos žmogaus teisių gynimo grupę „Memorial“. „Esu absoliučiai įsitikinusi, kad nėra diplomatinio sprendimo su [Vladimiro] Putino režimu, kol jis vis dar čia“, – sekmadienį Vokietijos Hamburgo mieste sakė I. Ščerbakova. Tai ji sakė atsiimdama kitą apdovanojimą už savo daugelio metų darbą kataloguojant stalinizmo nusikaltimus ir ginant teises Rusijoje.

Kalinamam baltarusių aktyvistui Alesiui Bialiackiui, vienam iš šių metų Nobelio taikos premijos laureatų, gresia iki 12 metų laisvės atėmimas dėl kaltinimų kontrabanda, pirmadienį pranešė teisių gynimo grupė „Viasna“. Vienas „Viasna“ įkūrėjų A. Bialiackis ir keli kiti politiniai aktyvistai kaltinami kontrabanda įvežę į Baltarusiją „didelę grynųjų pinigų sumą“, tariamai skirtą opozicijos grupėms finansuoti, sakoma organizacijos pranešime.

Švedijos kraštutinių dešiniųjų partijos, pagrindinės naujosios dešiniųjų vyriausybės sąjungininkės, vadovas yra vienintelis šalies partijų lyderis, nepakviestas į šių metų iškilmingą Nobelio premijos įteikimo ceremoniją, antradienį pranešė organizatoriai. Jimmie Akessono antiimigracinė ir nacionalistinė Švedijos demokratų (SD) partija ilgą laiką buvo laikoma politiniu pariju, bet per rugsėjį įvykusius visuotinius rinkimus surinko 20,5 proc. balsų ir tapo antra pagal dydį šalies partija.

Nobelio taikos premijos laureatė iš Filipinų Maria Ressa šalies Aukščiausiajam Teismui apskųs apkaltinamąjį nuosprendį dėl kibernetinio šmeižto, antradienį pranešė jos advokatas, žurnalistei veteranei kovojant už tai, kad nebūtų įkalinta.

JAV mokslininkai Benas S. Bernanke, Douglasas W. Diamondas ir Philipas H. Dybvigas pirmadienį pelnė 2022-ųjų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už bankų ir finansų krizių tyrimus. Šių metų laureatai „labai pagerino mūsų supratimą apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, ir apie tai, kaip reguliuoti finansų rinkas“, sakoma pranešime.

Kyjive įsikūręs „Pilietinių laisvių centras“ sėkmingai vykdo politinių kalinių gynimo kampanijas, seka priverstinių dingimų atvejus ir daug dėmesio skiria Rusijos karo nusikaltimams, tačiau Nobelio taikos premijos jo atstovai sako nesitikėję. Ši organizacija penktadienį tapo pirmuoju Nobelio taikos premijos laureatu iš Ukrainos.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasveikino Nobelio taikos premijos laureatus iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, ginančius žmogaus teises nepaisant „bauginimo ir priespaudos“. „Šiemetinės Nobelio taikos premijos laimėtojai primena mums, kad net tamsiomis karo dienomis, susiduriant su bauginimu ir priespauda, bendražmogiško teisių ir orumo troškimo negalima nuslopinti“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį pasveikino Nobelio taikos premijos laureatus – teisių gynimo grupes iš Ukrainos ir Rusijos bei Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistą – teigdamas, kad laimėjimas „atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės galią kovojant už taiką“. „Pilietinės visuomenės grupės yra demokratijos deguonis ir yra taikos, socialinės pažangos bei ekonomikos augimo katalizatoriai“, – sakė A. Guterresas.

Paskelbti labiausiai lauktos šių metų Nobelio taikos premijos laureatai. Jais tapo Ukrainos ir Rusijos žmogaus teisių organizacijos ir baltarusių žmogaus teisių gynėjas Alesius Beliackis. Norvegijos Nobelio komitetas, skyręs premiją, tikino, kad būtent šios organizacijos ir Beliackis savo darbais atgaivino ir pagerbė Alfredo Nobelio taikos ir tautų brolybės viziją. „Norvegijos komitetas nusprendė, kad 2022-ųjų Nobelio taikos premija atitenka vienam asmeniui ir dviem organizacijom.

Norvegijos Nobelio komitetas, penktadienį paskelbęs šių metų taikos premijos laureatus, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užgniaužia žmogaus teises. Nors komitetas teigė, kad šių metų premija nėra tiesioginė žinia V. Putinui, jis pavadino jo vyriausybę autoritarine valdžia, kuri vykdo represijas prieš žmogaus teisių gynėjus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį išreiškė pagarbą šiais metais Nobelio taikos premija apdovanotų Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos teisių gynėjų „drąsai“. „Nobelio premijos komitetas pripažino išskirtinę moterų ir vyrų, besipriešinančių autokratijai, drąsą. Jie rodo tikrąją pilietinės visuomenės galią kovojant už demokratiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė U. von der Leyen.

Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paragino paleisti baltarusių žmogaus teisių gynėją ir vieną iš šių metų taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį, kuris šiuo metu sulaikytas Baltarusijoje už mokesčių vengimą. „Mūsų žinia – tai raginimas Baltarusijos valdžios institucijoms paleisti poną Bialiackį, ir mes tikimės, kad tai įvyks, kad jis galės atvykti į Oslą ir atsiimti jam suteiktą premiją“, – žurnalistams sakė Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen.

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas. Komitetas pabrėžia, kad šių metų laureatai atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei. „Jie daugelį metų propagavo teisę kritikuoti valdžią ir ginti pagrindines piliečių teises“, – sakoma pranešime.

2022 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta prancūzų rašytojai Annie Ernaux „už drąsą ir klinikišką aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“, ketvirtadienį pranešė Švedijos akademija.

Ketvirtadienį bus paskelbtas Nobelio literatūros premijos laimėtojas, o literatūriniuose būreliuose spėliojama, ar ji pagaliau atiteks bestselerių autoriui, ar santykinai nežinomam kūrėjui, ištrauktam į dienos šviesą. Švedijos akademija savo pasirinkimą paskelbs 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku Stokholme. Praėjusiais metais šis prestižinis apdovanojimas atiteko Anglijoje gyvenančiam tanzaniečių prozininkui Abdulrazakui Gurnah, o 2020-aisiais – JAV poetei Louise Gluck.

Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi, danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui už „click“ chemijos ir bioortogonalinės chemijos vystymą“, trečiadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija. „2022 metų Nobelio chemijos premija skiriama už sudėtingų procesų palengvinimą“, – sakoma Akademijos pranešime žiniasklaidai.

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspectui, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas. Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta švedui Svante Paabo (Svantei Pebui) „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.

Į Vilnių šią savaitę atvyksta fizikos Nobelio premijos laureatas Williamas Danielis Phillipsas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas profesorius W. D. Phillipsas lankysis Vilniaus universitete, kur susitiks su rektoriumi Rimvydu Petrausku, fizikos fakulteto studentais ir mokslininkais.

Švedijos Teisingo gyvenimo būdo apdovanojimas (Right Livelihood Award), neretai vadinamas alternatyvia Nobelio taikos premija, ketvirtadienį buvo paskirtas dviem Somalio žmogaus teisių aktyvistėms ir Ukrainos žmogaus teisių gynėjai. Apdovanojimą skiriantis Teisingo gyvenimo būdo fondas taip pat pagerbė socialines paslaugas teikiančią Venesuelos organizaciją CECOSESOLA ir Afrikos energetikos valdymo institutą.

Trečiadienį Kaune Nobelio literatūros premijos laureatei Svetlanai Aleksijevič įteiktos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaro regalijos. Kaip ceremonijos metu sakė VDU komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė, garbės daktaro vardas rašytojai suteiktas įvertinus jos indėlį „dokumentinės, grožinės literatūros, demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo srityse, išsaugant žmonių istoriją ir daugiabalsę atmintį bei reikšmingas pastangas ginant laisvės ir teisingumo vertybes“. Garbės d...

Filipinų teismas atmetė Nobelio taikos premijos laureatės filipinietės Marios Ressos apeliaciją jai iškeltoje byloje dėl šmeižto internetinėje erdvėje, penktadienį apie dar vieną žurnalistikos veteranės nesėkmę pranešė jos naujienų svetainė „Rappler“. M. Ressai ir jos buvusiam kolegai Rey Santosui jaunesniajam šioje byloje gresia daug metų laisvės atėmimo, nors „Rappler“ valdanti bendrovė sako, kad žurnalistai „pasinaudos visomis jiems prieinamomis teisinėmis priemonėmis“, įskaitant kreipimąsi ...

Filipinietės Nobelio taikos premijos laureatės Marios Ressos naujienų kompanijai „Rappler“ trečiadienį, dieną prieš prezidento Rodrigo Duterte kadencijos pabaigą, buvo nurodyta užsidaryti, bet žurnalistė pažadėjo, kad svetainė veiks toliau. M. Ressa garsiai kritikuoja R. Duterte ir jo 2016-aisiais pradėtą kruviną karą su narkotikais.

Prancūzų mokslininkas Lucas Montagnier, pelnęs Nobelio medicinos premiją už tai, kad drauge su kolege atrado AIDS sukeliantį žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), mirė būdamas 89 metų, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Paryžiaus priemiesčio, kur vyras buvo gydomas, meras.

JAV gyvenantys ekonomistai Davidas Cardas, Joshua D. Angristas ir Guido W. Imbensas pirmadienį pelnė 2021-ųjų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už įžvalgas apie darbo rinką ir „natūralius eksperimentus“. Kanadietis D. Cardas iš Kalifornijos universiteto Berklyje buvo apdovanotas „už empirinį indėlį į darbo ekonomiką“. Tuo metu izraeliečių kilmės amerikietis J. D. Angristas iš Masačusetso technologijos instituto ir olandų kilmės amerikietis G. W. Imbensas iš Stanfordo universiteto...

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis ir Nobelio taikos premijos laureatas Michailas Gorbačiovas penktadienį pareiškė, kad Norvegijos Nobelio komiteto sprendimas šių metų taikos premiją paskirti žurnalistams Mariai Ressai  ir Dmitrijui Muratovui yra „gera žinia“ pasaulio žiniasklaidai. „Tai gera, labai gera žinia, – sakė jis pranešime. – Šis apdovanojimas iškelia žiniasklaidos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje iki didelių aukštumų.

Nobelio taikos premiją penktadienį pelnęs rusų žurnalistas Dmitrijus Muratovas pareiškė skirsiantis dalį savo laimėtų lėšų spinaline raumenų atrofija (SMA) sergančių vaikų gydymui, taip pat žurnalistikos rėmimui. Pasak D. Muratovo, kaip tiksliai bus paskirstyti pinigai spręs nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“, kurio redakcijai jis vadovauja, redaktorių kolegija.

Šių metų Nobelio taikos premijos laureate penktadienį paskelbta filipinietė žurnalistė Maria Ressa tapo kovos už žiniasklaidos laisvę simboliu autoritarinių lyderių valdymo eroje. Buvusi CNN biurų Azijoje vadovė 2012 metais įkūrė tiriamosios žurnalistikos tinklalapį „Rappler“, sujungusį įvairialypės informacijos pranešimus su socialine žiniasklaida, siūlantį aštrų požiūrį į dabartinius Filipinų įvykius ir kritiškai vertinantį prezidento Rodrigo Duterte vyriausybę.

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko Mariai Ressai ir Dmitrijui Muratovui už žodžio ir žiniasklaidos laisvės gynimą Filipinuose ir Rusijoje, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas. Komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen nurodė, kad M. Ressa ir D. Muratovas atstovauja visiems žurnalistams, ginantiems žodžio laisvės idealą pasaulyje, kuriame demokratija ir žiniasklaidos laisvė susiduria su vis nepalankesnėmis sąlygomis.