nitratai

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenimis, vasarą padaugėja atvejų, kai žmonės apsinuodija sodo ir daržo trąšomis, nitratais. Gydytojo toksikologo pagalbos taip pat prireikia asmenims, nukentėjusiems nuo vabzdžių įgėlimo. Bendrieji pirmosios pagalbos principai apsinuodijus gana paprasti. Jei kenksmingų medžiagų žmogus netyčia suvalgė ar išgėrė, tačiau sąmonės neprarado, reikėtų jam sugirdyti vandens.

Kasmet Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos biuras suteikia daugiau nei 2 600 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį sudaro konsultacijos dėl apsinuodijimo. Ypač dažnai apsinuodijama vasarą. Visais atvejais, kai įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į Apsinuodijimų informacijos biurą (tel. 8 5 236 20 52). Specialistai konsultuoja visą parą. Bendrieji pirmosios pagalbos principai apsinuodijus paprasti.

Nitratų sąvoka gąsdiną sveiko maisto mėgėjus. Mat nitratai organizme virsta į nitritus – kancerogenines medžiagas, skatinančias susirgimus vėžiu. Norėdami jų išvengti žmonės auginasi savo daržovės, stengiasi pirkti iš ūkininkų ir panašiai. Visgi organizacija ,,Sveikatai palankus“ išsiaiškino, jog nuo nitratų pabėgti ir ekologiški ūkiai nepadės. Šios medžiagos visiškai išvengti - neįmanoma.

Žinių radijas Nors pagal sveikos mitybos piramidę patartina vartoti daug daržovių, imta baimintis su daržovėmis gaunamu nitratų kiekiu. Visgi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektorius Valerijus Dobrovolskis „Žinių radijui“ nurodė, kad nepriklausomai nuo to, koks nitratų kiekis yra daržovėse, mes vis tiek su daržovėmis gauname vitaminų ir mineralinių medžiagų.

 Nuošalioje Vilniaus J.Kairiūkščio gatvėje įsikūręs Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) – ypatinga įstaiga. Kaip ją rasti, žino su įvairiomis maisto saugos, kokybės, gyvūnų ligų problemomis susidūrę asmenys. Maisto ir ne maisto produktų saugą ir kokybę tiriantys NMVRVI specialistai atlieka ir kitą ne mažiau svarbią funkciją – rizikos vertinimą. Apie šią itin reikšmingą misiją kalbėjomės su NMVRVI direktoriaus pavaduotoja Snieguole Ščeponavičiene.

Gana dažnai galime išgirsti frazes „daržovės su nitratais“, „vanduo su nitratais“. Taigi, kas tie nitratai, kiek jų suvartojame ir kokį pavojų jie kelia mūsų sveikatai? Nitratai aplinkoje Nitratai (NO3) – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratai aplinkoje randami natūraliai ir yra svarbi augalų maistinė medžiaga.

Nitratai (NO3) – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratų visuomet yra bet kokiame augale, tik skiriasi jų kiekis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič aiškina, jog nitratai aplinkoje randami natūraliai ir yra svarbi augalų maistinė medžiaga.

Aleksandro Stulginskio universiteto Aplinkos instituto direktorė docentė daktarė Laima Česonienė tikina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandentiekiu tiekiamo vandens kokybė yra gera, tačiau maždaug pusės šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su prasta geriamojo vandens kokybe.

Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų geria vandenį iš šulinių ar negilių gręžinių, tai yra vartoja gruntinį vandenį. Šiuos duomenis pateikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir jais nėra ko džiaugtis, mat gruntinis vanduo nėra saugus vartoti.

Ankstyvosios daržovės. Pavasarį sunku atsispirti vos pasirodantiems agurkams, ridikėliams, bulvėms, morkoms ir žalumynams. Bet kas iš tikrųjų slypi po daržovių odele? Nesubrendusiose ir ankstyvose daržovėse visada yra daugiau... nitratų. Nitratai – azoto rūgšties druskos. Gamtoje jos susidaro natūraliai, todėl be jų negali augti jokios daržovės. Taigi, nitratų yra visose uogose ir daržovėse. Bet visa esmė – jų kiekyje.

Maisto ir veterinarijos tarnyba, tyrusi nitratų, pesticidų ir sunkiųjų metalų likučius Lietuvoje užaugintose daržovėse, nustatė, kad jie neviršija leistinų normų. Specialistai pripažįsta, kad iš kitų šalių atvežtos daržovės, vaisiai dažnai būna daugiau apdoroti pesticidais, tačiau jų likučiai irgi neviršija didžiausios leistinos koncentracijos. Daugelis pirkėjų sako ieškantys nebrangių, bet kokybiškų daržovių, kai kurie domisi, kur jos išaugintos.

Alytaus higienistų teigimu, nesiliaujantys lietūs – atvira rizika šulinių vandeniui. Pakilus paviršiniams vandenims, su jais į geriamąjį vandenį šuliniuose patenka ir daugiau teršalų. Specialistai perspėja, kad šachtinio šulinio vanduo visada bus užterštas, jeigu šalia šulinio yra tvartas ir tręšiami daržai, rentiniai skylėti ar tarp rentinių yra nesandarūs tarpai, seniai valyti. Prie šulinio neturėtų rinktis lietaus ir polaidžio vanduo, o lengvai nuo jo nutekėtų.

Produkcija su ženklu „Ekologiška“ vis dažniau atsiranda pirkėjų krepšelyje ir tampa lyg savotiška mada. Prekybos centruose gausėja prekių lentynos, kuriose išdėliota ekologiška produkcija, turguose ūkininkai kabina sertifikatus, kad jų produkcija – ekologiška.

Lietuvos radijas praneša, jog mokslininkai vis dažniau sako, kad nitratai turi žmogaus sveikatai naudingų savybių. Vokiečių dienraštis „Die Welt“ rašo, esą nitratai mažina spaudimą, gerina virškinimą ir teigiamai veikia kraujo klampumą. Cituojamas vokiečių mokslininkas, atlikęs tyrimus, nustatė, jog daržovės, kuriose gausu nitratų, gali tapti natūraliais vaistais nuo kraujotakos sistemos sutrikimų ir nuo senatvinės silpnaprotystės.

Mokslininkai vis dažniau sako, kad nitratai turi žmogaus sveikatai naudingų savybių. Vokiečių dienraštis „Die Welt“ rašo, esą nitratai mažina spaudimą, gerina virškinimą ir teigiamai veikia kraujo klampumą. Cituojamas vokiečių mokslininkas, atlikęs tyrimus, nustatė, jog daržovės, kuriose gausu nitratų, gali tapti natūraliais vaistais nuo kraujotakos sistemos sutrikimų ir nuo senatvinės silpnaprotystės.

Specialus laidos „Akistata“ tyrimas atskleidžia – Lietuvos žmonių geriamas vanduo yra mirtinai pavojingas. Biochemikas Vytautas Pelakauskas, prieš keletą savaičių pateikęs duomenis apie nitratų kiekį maiste ir taip sukrėtęs ir ne juokais išgąsdinęs visus Lietuvos žmones, dabar imsis tirti vandenį ir atskleis visą šiurpią tiesą. „Didžiausia leistina nitratų koncentracija litre vandens yra 50 miligramų suaugusiam žmogui.

Tam tikras nitratų kiekis augaluose nėra blogai. Tačiau sveikatos apsaugos ministerija perspėja, jog didelės nitratų dozės, gaunamos su maistu ar geriamuoju vandeniu, gali būti toksiškos organizmui. Vadovaujantis Lietuvos suaugusiųjų gyventojų faktinės mitybos, mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimo duomenimis Lietuvos gyventojai su visais maisto produktais, įskaitant vandenį, negauna sveikatai pavojingų nitratų kiekių.

Nitratai, dar neseniai buvę žmogaus sveiko gyvenimo priešais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą netikėtai virto nekenksmingais. Taip nutiko todėl, kad senuosius sovietinius GOST standartus, kurie reglamentavo nitratų kiekius produktuose, pakeitė europiniai. Juose nitratai pavojingais žmogaus sveikatai laikomi tik esantys vandenyje, o daržovėse ir vaisiuose nedraudžiami net ir didžiuliai jų kiekiai.

Nemaža dalis šulinių vandenį geriančių alytiškių kartu su juo gauna ir kenksmingų medžiagų dozę. Tai paaiškėjo patikrinus daugiau kaip 100 alytiškių šulinių vandens mėginius. Jų  tyrimus atliko bendrovės „Dzūkijos vandenys" laboratorijos specialistai. Jie dvi dienas nemokamai tikrino vandens kokybę tuose miesto rajonuose, kurių gyventojai nėra prisijungę prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų.