neturtinė žala

Teisme išnagrinėta civilinė byla dėl mažametei per avariją padarytos žalos. Draudikai išmokėjo 5 tūkst. eurų kompensaciją, bet mergaitės motina siekė, jog suma išaugtų iki 8 tūkst. eurų. Bylos duomenimis, 2020 m. gruodžio 1 d. N. Š. buvo nuteistas už tai, kad tų pačių metų balandžio 24 d., per eismo įvykį sužalojo mažametę. Kieme, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį VW PASSAT, važiuodamas atbulas vyras sužalojo už transporto priemonės buvusią mažametę.

Neeilinė byla – Vilniaus rajono gyventojas Saulius padavė Lietuvą į teismą, nes jį per klaidą sulaikė dėl nusikaltimo su kuriuo vyras buvo visiškai nesusijęs. Pareigūnai vyrą sulaikė darbo vietoje, matant kolegoms uždėjo antrankius ir išsivedė su savimi. Dėl patirto pažeminimo Saulius prašė jam priteisti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat vyras siekė, kad būtų atlyginta 837 eurų turtinė žala ir patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje moteriai buvo nustatytas piktybinis krūties navikas. Todėl po mažiau kaip dviejų mėnesių Nacionaliniame vėžio institute jai buvo atlikta krūties pašalinimo operacija. Tačiau tuo sukrėtimai panevėžietės gyvenime nesibaigė. Po operacijos paaiškėjo, kad Panevėžio ligoninėje nustatyta diagnozė buvo klaidinga. O prieš operaciją Vilniuje pakartotinis tyrimų vertinimas nebuvo atliktas.

Iš Šalčininkų kilusio ir Vilniuje studijavusio tuomet 21-erių studento Olego gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė dar 2017-ųjų pradžioje. Pavežėju dirbęs jaunuolis buvo apkaltintas tų metų sausio 14-sios naktį sumušęs ir apiplėšęs girtą keleivį. Apie tai, kad padarė tariamą nusikaltimą Olegas sužinojo tik po keturių mėnesių. Tada jam buvo pareikšti įtarimai dėl plėšimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nuo kitų metų sausio pirmosios įsigaliojant vadinamajam žalos be kaltės modeliui, kuris, kaip tikimasi, leis pacientams greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, pateikta, kokias sumas pacientas ar jo artimieji galėtų gauti konkrečiais sveikatos sutrikdymo ar mirties atvejais. Tai numato neseniai įregistruotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas.

Lapkritį įsigaliojusi nauja tvarka, pagal kurią draudimo bendrovės turės padengti ne iki 5000 eurų kaip dabar, o iki 5 mln. eurų sieksiančią neturtinę žalą, jau pakurstė kalbas apie brangsiantį privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą.

Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apkaltinamąjį Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo 72 metų klaipėdietis už seksualinę prievartą prie mažametį buvo nuteistas 8 metų nelaisvės bausme. Tokį pat sprendimą, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, buvo priėmęs ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Už mažamečio mušimą trisdešimtmetis vyriškis nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimu. Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorų perduotoje teismui nusikaltimų žmogaus sveikatai baudžiamojoje byloje kupiškėnas R.D. pripažintas kaltu sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs vaiko sveikatą. Nuteistajam taip pat teks atlyginti vieną tūkstantį litų neturtinės žalos nukentėjusiajam.

Kauno apygardos teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl žmogaus nužudymo iki tol 6 kartus teistas Lazdijų rajono gyventojas G. L. (gim. 1979 m.) pagal naują nuosprendį už grotų praleis 13 metų ir 6 mėnesių. Tokia laisvės atėmimo bausmė jam paskirta už tai, kad 2010 m. lapkričio 28 d., būdamas neblaivus, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju metu, tyčia šiam žmogui sudavė kelis smūgius pliauska ir kelis smūgius kojomis ir rankomis į galvą.

Ir pirmos, ir apeliacinės instancijos teismai už merginos išžaginimą skyrė klaipėdiečiui pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę – tiek, kiek ir prašė valstybinį kaltinimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme palaikęs prokuroras. Praėjusių metų lapkričio 28-ąją prieš uždarant vieną iš uostamiesčio kavinių joje darbo baigti liko viena darbuotoja. Tuo metu kavinėje vakarojo tik du lankytojai.

Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei nepavyko įrodyti, kad jai nepagrįstai buvo nutrauktas apsaugos priemonių taikymas ir prisiteisti iš valstybės neturtinę žalą – 10 tūkst. litų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį atmetė N. Venckienės skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti.

Į pažinčių skelbimus melagingas anketas apie sekso partnerių ieškančias merginas ir moteris deda atstumti gerbėjai, geriausios draugės ar net giminaičiai. Internetas vis danžniau tampa keršto įrankiu, o kerštautojai už tai gresiančios atsakomybės pernelyg nesibaimina. Pajuokavo... „Simpatiška mergina ieško sekso parnerių. Reikalinga parama“. Toks skelbimas ukmergiškei Gretai (16 m.) kainavo ne vieną bemiegę naktį ir pašlijusią sveikatą.

Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys šiauliečiai kaltinami nužudymu ir viešosios tvarkos pažeidimu. Kaltinamieji 2008 metais jau buvo nuteisti Šiaulių apygardos teismo. Tąkart teismas vieną iš kaltinamųjų pripažino kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, o kitus du pripažino kaltais tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Panevėžyje ar rajone kilus labai dideliam gaisrui, Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (PGV) gali iškilti problemų operatyviai pasiųsti reikiamas pajėgas gelbėtojų. Visi ugniagesiai nuo metų pradžios eina nemokamų atostogų. Iki liepos mėnesio kiekvienas ugniagesys turi išeiti po 2 dienas, o administracija – po 3 dienas.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) palikdamas S. Gaidjurgiui paskirtą bausmę kalėti iki gyvos galvos, panaikino nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija konstatavo, kad nusikaltimai – tyčiniai nužudymai, už kuriuos buvo priteista neturtinė žala, buvo padaryti 1997-1999 metais. Tuo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (CK), kuris prievolės atlyginti neturtinę žalą tokiu atveju dar nenumatė.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį padėjo tašką dėl daugiau kaip trejus metus - nuo 2004 m. kovo 5 d. iki 2007 m. gegužės 17 d. - galiojusio ginčytino teisinio reguliavimo nustatant maksimalų 500 eurų draudiko atlygintinos neturtinės žalos dydį vienam eismo įvykiui. KT paskelbė, kad tokia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai.