neregiai

Robotų kūrėjai Šveicarijoje yra įsitikinę, kad aklųjų šunis vedlius gali pakeisti šunys robotai. Regis, robotai pamažu tam tikrose srityse keičia ne tik žmones, bet ir šunis. Bent taip atrodo žiūrint į „robo-šunį“. Jo kūrėjai iš Šveicarijos technologijų instituto viliasi, kad vieną dieną šunys robotai galės saugiai lydėti visiškai aklus ar regos negalią turinčius žmones, kaip dabar tai daro šunys vedliai.

Neregiai skundžiasi negalintys saugiai pereiti gatvių. Vienose perėjose garso signalas skamba tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui, kitose – degant raudonam, tad neregiai eidami ir nežino – bus nutrenkti automobilio ar ne. Savivaldybių, pasirodo, niekas neįpareigoja laikytis vieno standarto šviesoforų garsiniams signalams.

Pasirodo, yra bendrovių, kurios neįgalaus žmogaus savarankiškumą mato kaip trukdį. Į tokią situaciją pakliuvo Lietuvoje gyvenantis neregys, kuriam dėl neįgalumo buvo tiesiog užblokuota sąskaita. Jis negalės atsidaryti sąskaitos, jei nesuras žmogaus, kuris už jį tą sąskaitą valdys. Esą kitaip pinigais kaipmat pasinaudos sukčiai. Vaikinas nuo gimimo yra aklas ir puikiai susitvarko su savo negalia: baigė mokslus, dirba, gyvena vienas ir iki šiol be jokių problemų naudojosi bankų paslaugomis.

Grupelė prancūzų sugalvojo, kaip palengvinti gyvenimą neregiams ir sukūrė specialią aklųjų lazdelę. Joje esantys jutikliai skenuoja aplink esančias kliūtis ir siunčia įspėjamuosius garso signalus. Nauja technologija jau naudojasi tūkstančiai aklųjų. Prancūzė Laurence jau gimė būdama akla. Ir nors naudodamasi baltąja lazdele moteris įprato vaikštinėti Paryžiaus gatvėmis, ji nusprendė išbandyti kai ką naujo.

Savotišką dovaną Baltosios lazdelės dienos progą uostamiesčio neregiams įteikė Klaipėdos valdininkai. Prie tik ką nutiesto tako per kopas jie įrengė informacinius stendus, kuriuose informacija pateikiama ir liečiamu Brailio raštu. Tačiau kai neregiai pamėgino pirštais jį perskaityti suprato, kad Brailio rašto taškai sudėti tik dėl vaizdo – jie esą lygūs kaip ir pats stendo paviršius, tad skaityti tiesiog neįmanoma. Regos negalią turinti klaipėdietė Vaida mėgsta pasivaikščioti pajūriu.

Neregiai savo valią išreiškė pasinaudoję naujove – biuleteniais, įvilktais į specialias įmautes. Išbandžiusieji jas neslepia – naujovė palengvina balsavimą, tačiau be lydinčio žmogaus neregiai ir toliau negali balsuoti niekam nematant ir negirdint. Devintą ryto į Pavilnio Jakūbo Koloso rinkimų apylinkę atiduoti balso atėjo vilnietis Egidijus.

Neregiai savo valią išreiškė pasinaudoję naujove – biuleteniais, įvilktais į specialias įmautes. Išbandžiusieji jas neslepia – naujovė palengvina balsavimą, tačiau be lydinčio žmogaus neregiai ir toliau negali balsuoti niekam nematant ir negirdint. Prireikė pagalbos Devintą ryto į Pavilnio Jakūbo Koloso rinkimų apylinkę atiduoti balso atėjo vilnietis Egidijus.

Panevėžyje pastatytas spektaklis specialiai neregiams populiarumo sulaukė ir tarp sveikųjų. Akis užsirišę regintieji per spektaklį skatinami liesti, ragauti, užuosti, girdėti ir nors trumpam pajusti aklojo pasaulį. Spektaklis vaikams Panevėžio lėlių vežimo teatre dėmesio sulaukė ir tarp suaugusių. Kiekvienam žiūrovui prieš įžengiant į salę pasiūlomas akių raištis, o atsidūrus aklinoje tamsoje nusigauti iki scenos jau padeda matantis palydovas.

Šv. Valentino dieną alytiškis Algirdas Bernatavičius sutinka Lenkijoje, netoli Krokuvos. Jis –„Erasmus+“ projekto dalyvis: „Projekte, kuriame daug dėmesio skiriama verslumui, įvairioms ateities inspiracijoms, be manęs dalyvauja ir daugiau neregių, – telefonu iš Lenkijos pasakoja Algirdas. – Yra ir mergina, judanti neįgaliojo vežimėliu. Organizacija, surengusi šį renginį, palaiko glaudžius ryšius su Lenkijos neregiais, o viena iš organizatorių yra silpnaregė.

Skaitytojų klausėme, kokios kalbos abėcėlės pagrindu sudarytas tarptautinis Brailio raštas, kurį gali naudoti aklieji visame pasaulyje. Apklausoje dalyvavo 747 žmonės.  Absoliuti dauguma – 82,6 proc.– apklaustųjų atsakė teisingai: tarptautinis Brailio raštas sudarytas lotynų abėcėlės pagrindu.  9,2 proc. dalyvavusiųjų manė, kad sudarant Brailio raštą naudotasi anglų kalbos, o likusieji 8,2 proc. – prancūzų kalbos abėcėle.

Vilniaus neregius sostinės valdžia nudžiugino pranešusi, kad nuo šiol prie savarankiškesnio jų gyvenimo prisidės nauja mobili aplikacija „Transporto balsas“, leidžianti nematantiems esamu laiku sužinoti, kokio numerio autobusas ar troleibusas atvažiuoja į stotelę. Tačiau gražiai paskelbus apie naujovę, dešimtis tūkstančių eurų kainavusi inovacija patyrė nesėkmę.

Lui Brailio (Louis Braille) 1829 metais Paryžiaus aklųjų institute sukurtas raštas aklųjų naudojamas visame pasaulyje. Kiekvienas šio rašto elementas sudarytas iš šešių taškų, išdėstytų po tris dviejuose stulpeliuose. Tokių kombinacijų gali būti 63. Brailio rašmenimis užrašomos visos lotyniškos abėcėlės raidės, skyrybos ženklai, muzikiniai simboliai.

Apie Marakešo sutartį, leidžiančią valstybėms ar įgaliotoms jų institucijoms – bibliotekoms, švietimo įstaigoms – laisvai, nepaisant sienų ir tose šalyse veikiančių autorių teisių įstatymų, keistis specialiųjų formatų leidiniais, intensyviai kalbama jau daugiau nei šešeri metai.

Spalio 15-ąją minint Baltosios lazdelės dieną Ukmergėje Brailio raštu „suskambėjo“ populiariosios „Anties“ dainos žodžiai: „Balandžių daug Ukmergėj...“ Populiarioje Ukmergės vietoje, ant Vilkmergės upelio tilto, Ukmergės LIONS klubas atidarė meninę instaliaciją „Daina Brailio raštu“ – į tilto turėklą integruotas dainos „Zombiai“ tekstas Brailio raštu ir Brailio rašto abėcėlė, iškalta šalia įprastos lietuviškos, kad regintieji galėtų susipažinti su unikaliu neregiams ir silpnaregiams skirtu raštu...

Iš ryto mankšta, maudynės jūroje, dieną – paskaitos, meno terapijos dirbtuvės, vakare – muzikos terapija, ant jūros kranto laukianti pirtis. Baigiantis vasarai akluosius ir silpnaregius Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Respublikinis centras pakvietė į Šventojoje vykusią ketvirtąją sveiko gyvenimo būdo ir psichologinės harmonijos stovyklą. „Pokalbiai apie sveikatą, įvairios sveikatingumo programos šiuolaikinėje visuomenėje tapusios kone mados reikalu.

Su Sigitu Sinkevičiumi susitinkame ne pirmą ir jau net nebe dešimtą kartą. Kiekvieną kartą tie susitikimai žada ką nors nauja ir nekasdieniška. Šįsyk mūsų susitikimo vieta – laukas šalia Valkininkų miestelio. Aplink Sigitą būriuojasi dar bent dvylika neregių. Minutė kita ir pirmasis jų, pakibęs ant parasparnio diržų, kaip koks legendinis graikų Ikaras pakils į dangų ir nuskris. Tada dar vienas ir dar vienas, kol skrydžio lengvumą, vasaros dangaus vaiskumą pajus visi, net ir negalintys jo matyti.

Ukmergiškės Zitos Sabulienės regėjimas ėmė sparčiai silpti po automobilio avarijoje patirtų sužalojimų. „Nors pastaruoju metu norus smarkiai riboja galimybės, stengiuosi neužsidaryti namuose. Didžiausias mano džiaugsmas – bendravimas su žmonėmis, muzika ir eilės“, – sako geros nuotaikos ir optimizmo nestokojanti moteris. Muzika – nuo vaikystės Zita gimė Anykščių rajone, miškų apsuptame vienkiemyje. „Augau viena šeimoje, bet niekada nenuobodžiavau.

Glorija ir Evelina – moksleivės, viena iš Vilniaus, antroji – iš Klaipėdos. Ieva – studentė, o broliai Paulius ir Vytautas dar tik rengiasi studijuoti. Edvinas su tėvais gyvena Ignalinos rajone, Laurynas irgi gyvena kaime, tik Šilutės rajone. Justinas dirba, programuoja, Aušra bėga maratoną ir rengiasi Tokijo paralimpinėms žaidynėms, Marius taip pat bėga maratoną, bet tai daro savo malonumui.

Lietuvoje retas leidinys gali pelnytai didžiuotis šešių dešimtmečių nepertraukiamos veiklos istorija ir jau tikrai nė vienas negali pasigirti skaitytojus pasiekiantis net keturiais pavidalais. O štai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) mėnraštis „Mūsų žodis“ gali! Pradėtas leisti 1959 metų pradžioje, žurnalas jau septintas dešimtmetis kiekvieną mėnesį lanko savo skaitytojus, yra leidžiamas Brailio ir reginčiųjų raštu, įskaitomas balsu ir pateikiamas internete.

Ar reikia akliesiems suprasti vaizduojamąjį meną? Tiek Vakarų valstybių, tiek Lietuvos aklųjų patirtis sako, kad reikia! Daugelis pasaulio muziejų savo ekspozicijas irgi atveria regėjimo negalią turintiems žmonėms, rengia specialias edukacines programas. Tam yra keletas priežasčių. Ne visi žmonės, kurie šiuo metu nemato, nematė ir anksčiau. Dalis jų matė, domėjosi menu, o galėti vėl prisiliesti prie kažkada matytų kūrinių jiems sukelia daug teigiamų emocijų.

Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse NVO vaikams konfederacija pakvietė į tradicinį renginį „Vaikų žvaigždynas“. Jau keturioliktą kartą organizuotoje šventėje ne tik priminta apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises, bet ir apdovanoti „Geriausio vaiko draugo“ nominaciją pelnę žmonės, savo veikla prisidedantys prie gražesnio ir laimingesnio vaikų gyvenimo.

Skirtingi veidai, kūnai, vienos gatvės namų stogai (žvilgsnis iš viršaus), tarp ąžuolų pasiklydęs miesto fragmentas, pro debesis prasiveržusi saulės šviesa... Jau antras mėnuo Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, vyksta taktilinė paroda „Blind date“, kviečianti žengti į garsiausių XX a. lietuvių menininkų kūrybinių ieškojimų, atradimų ir pačių kūrinių formų pasaulį.

Kalendorius yra šis tas daugiau nei į vieną vietą sukauptos astronomijos ar žemdirbystės žinios. Daugiau nei kruopščiai suskaičiuotos dienos, savaitės, mėnesiai... Kalendorius pirmiausia yra žinia, kad norime ne tik skaičiuoti tekantį laiką, bet ir įsirašyti į jį savo kultūriniu veikimu. Tai gerai suprato pirmųjų lietuviškų kalendorių (metskaitlių) leidėjas Laurynas Ivinskis, tai supranta ar nujaučia daugelis dabartinių leidėjų rengdami įvairius teminius kalendorius.

Šalies aukštosiose mokyklose studijuoja vos vienas kitas regos negalią turintis jaunuolis, o Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos duomenimis, vos dešimtadalis tokių asmenų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Viena iš priežasčių – nepakankamas mokymuisi reikalingos informacijos prieinamumas.

Rinktinę į parolimpinį auksą išvedęs Genrikas Pavliukianecas (Genrik Pavliukianecas ) šypsosi – pagaliau jis gali atsipūsti, nieko nebeplanuoti ir džiaugtis šia diena. Auksiniu medaliu pasidabinęs regėjimo negalią turintis Genrikas tv3.lt papasakojo apie aklųjų džiaugsmus, vargus ir padėtį visuomenėje. „Golbolas mokykloje buvo vienintelė komandinė aklųjų sporto šaka, kur žaidė arba silpnai matantys arba nematantys vaikai. Vieną kartą man užėjus į salę treneris pasiūlė išmėginti šitą sporto šaką.

Iki oficialaus „Velomaratono“ starto likus dviem valandom pirmieji prie starto linijos stojo neregiai. Vilniaus neregių ir silpnaregių sporto klubo „Šaltinis“ nariai Arvydas Juchna ir Marius Zibolis tandeminiais dviračiais apvažiavo 10 kilometrų ratą – tokį patį, kokiu netrukus važiuos tūkstančiai profesionalų ir mėgėjų. Su matančiais bendraminčiais dviviečiuose dviračiuose važiavę neregiai „Velomaratono“ ratą įveikė per pusvalandį.

Blogai matantys žmonės gali ant nosies užsidėti akinius arba naudoti linzes – čia jokių problemų nekyla jau ilgus dešimtmečius. Tačiau ką daryti aklam žmogui? Būtent jiems ir skirti akiniai „OrCam“, kuriuos sukūrė to paties pavadinimo startuolių kompanija. Tereikia tik užsidėti tokius akinius, parodyti jiems tekstą, ir jis iš karto bus perskaitytas šių akinių savininkui. „OrCam“ šiuo metu gali atpažinti anglišką tekstą ir perskaityti jį balsu.

Savarankiškai pereiti judrią gatvę regos negalią turinčiam žmogui dažnai tampa dideliu iššūkiu. Tačiau netolimoje ateityje saugiai tą padaryti padės inovacijų bendrovės „Siemens“ kuriama programėlė išmaniesiems telefonams. Kartu su Vokietijos Braunšveigo technikos universiteto mokslininkais tobulinama programėlė padės sutrikusio regėjimo žmonėms saugiau ir patogiau orientuotis nepažįstamoje aplinkoje.

Klausantis operos solisto, tarptautinių konkursų laureato Vlado Bagdono emocingai atliekamų kūrinių net sunku patikėti, kad šio žmogaus regėjimas itin prastas. Ir nekyla nė mintis sakyti, kad jis – vienas iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės narių – nuskriaustas likimo.Priešingai, jis ir jo likimo draugai sugeba padovanoti šventę kitiems. Ir su džiaugsmu tai daro.

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga pranešė bendradarbiaudama su UAB „3akis“ sukūrusi interaktyvų žemėlapį, kuriame, naudojantis GPS ir mobiliojo ryšio technologijomis, galima rasti neįgaliesiems pritaikytas vietas: paslaugų centrus, mokymo įstaigas, turistinius objektus ir kt. Projektas šiais metais laimėjo LOGIN interneto apdovanojimą kategorijoje „GPS/vietos nustatymo technologijos panaudojimas“. Interaktyvus žemėlapis, esantis internete adresu www.beslenksčiu.

Du neregiai draugai norėdami skristi kartu dviem savaitėm atostogų į Maljorką negalėjo to padaryti, nes jų neturėjo palydovo, rašo dailymail.co.uk. 27-erių Lauren Wigglesworth ir 24-erių Stephene‘ui Sherwoodui „Thomson“ kompanija likus dviems savaitėms iki atostogų uždraudė vykti į Maljorką. Pagrindinė priežastis - jie negali išvykti, nes nematys, kaip bus demonstruojama avarijų prevencijos ir skrydžių saugos programa.

Lietuvos liaudies buities muziejuje parengta pirmoji ekspozicija neregiams. Sukurtas vienos gražiausių sodybų muziejuje maketas, turintieji regėjimo negalią galės pasivaikščioti po jiems specialiai pritaikytą sodybą ir susipažinti su čia saugomais eksponatais. Brailio raštu parengti vienos gražiausių muziejuje – aukštaičių kaimo Tauragnų sodybos pastatų reljefiniai planai ir ekspozicijos aprašai. Projekto partnerė – Pravieniškių pataisos namų atviroji kolonija.

Paulas Gabiasas niekada nematė stalo. Jis gimė pirma laiko ir netrukus apako, greičiausiai todėl, kad inkubatoriuje gavo per daug deguonies. Tačiau 60 metų P. Gabiasui greta jo esantį stalą suvokti visai nesunku. „Mano stalo įvaizdis yra lygiai toks pat kaip ir pats stalas. Jis turi aukštį, plotį, gylį, tekstūrą. Viską galiu įsivaizduoti vienu metu. Jis tiesiog neturi spalvos“, – pasakojo vyras.

Tyrimas patvirtino hipotezę, kad smegenų žievės dalys, atsakingos už atskirų juslių informacijos apdorojimą, ypatingai artimai susijusios tarpusavyje. Visi esame girdėję apie nepaprastus aklų žmonių sugebėjimus ypatingai gerai girdėti, smarkiai užuosti ir jautriai lytėti. Vienas tokių neeilinių sugebėjimų pavysdžių – neregys Danielius Kishas. Jis išvystė gebėjimą naudotis echolokacija – kaip tai daro šikšnosparniai ar delfinai – ir štai tokiu būdu puikiai orientuotis jį supančiame pasaulyje.

Lijo lietus, tad įprastą kelionę į darbą pėsčiomis pakeičiau mikroautobusu. Visą kelią, šešias stoteles iki miesto centro, teko klausyti dviejų apyjaunių plepučių nuogąstavimų dėl šiek tiek padidėjusio cholesterolio jų kraujyje. Jos nerimavo taip stipriai, kad neiškentusi paklausiau, ką darytumėte, jei staiga apaktumėte? Matyt, klausimas buvo toks netikėtas, kad moterys nutilo. Tylėjo ir kiti keleiviai. Viena moterų užmerkė akis ir pasižvalgė, patikrino pojūčius.