nature geoscience

Pasak tarptautinės mokslininkų komandos, pasaulinė klimato šiltėjimo temperatūra gali būti dvigubai didesnė nei iki šiol rodė klimato modeliai. Jie taip pat teigia, kad dėl to jūros lygis gali pakilti iki šešių metrų ar net daugiau ir toks scenarijus yra labai tikėtinas net jei bus laikomasi Paryžiaus susitarimo. „Nature Geoscience“ paskelbti tyrimų duomenys buvo pagrįsti remiantis trimis šiltaisiais laikotarpiais, kurie buvo per pastaruosius 3,5 mln.

Arkčiai šylant, Euraziją gali užklupti itin šaltos žiemos. Tyrimai rodo, kad šiltesnis Šiaurės ašigalis turėtų lemti šaltesnes, ekstremalesnes žiemas Eurazijoje. Dabar Eurazijos klimato modeliais paremtas tyrimas rodo, kad šaltesnės nei įprastai žiemos bus dvigubai tikėtinesnės. Bet yra kabliukas – šis poveikis ilgai nesitęs. Sraujymė yra greitas oro srautas iš vakarų į rytus, paprastai laikantis Arkties orų sistemą aplink ašigalį.

Jupiterio palydovą Europą dengia ledinis tektoninių plokščių atitikmuo. Ledinio kiauto dalys slysta viena po kita panašiai, kaip Žemės kontinentai ir vandenynų dugnas – taip galėtų būti teikiamos maistingosios medžiagos po ledu galbūt esančiai gyvybei. Europos vandenynas padengtas 20–30 kilometrų storio ledo sluoksniu. Ledas, atrodo, formuoja sritis, vadinamąsias augimo zonas, bet kadangi pats mėnulis neauga, niekas nežino, kur tas naujas ledas dedasi.

JAV ir Izraelio geologai išnagrinėjo sąlygas, kurioms esant Marse praeityje galėjo egzistuoti upės, pranešė „Physorg.com“. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Geoscience“. Kad planetoje galėtų egzistuoti skystas vanduo, būtina tanki atmosfera, užtikrinanti aukštą temperatūrą ir slėgį, sakoma pranešime.

Kokia bus žiema, gana tiksliai prognozuoti galima jau rugsėjo mėnesį, mano JAV mokslininkai. Taip teigiama mokslo žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame jų straipsnyje. Tokią išvadą tyrimo autoriai priėjo analizuodami meteorologinius duomenis apie rudens ir žiemos orus Europoje per paskutiniuosius 30 metų. Paaiškėjo, kad žiemos orai koreliuoja su Arkties jūrinio ledo storiu rugsėjo mėnesiais.

Pati mažiausia Saulės sistemos planeta Merkurijus tolydžio traukiasi, atskleidė NASA kosminio aparato MESSENGER atlikti šios planetos matavimai. Žurnale „Nature Geoscience“ paskelbto tyrimo, kuris remiasi MESSENGER tyrimų rezultatais, išvadose teigiama, kad Merkurijaus traukimosi greitis yra kur kas didesnis, nei buvo manoma iki šiol.

Tarptautinė tyrėjų komanda rado milžinišką vandens rezervuarą po pietrytinės Grenlandijos ledu. Mokslininkai šį požeminį vandenį rado darydami gręžinį pietryčių Grenlandijoje. Gręžinys buvo daromas sniego kaupimosi tyrimų tikslais.

JAV mokslininkai priėjo išvadą, kad Saulės poveikis Žemės klimatui yra labai mažas. Mokslininkų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature Geoscience“. Tyrimo autoriai analizavo temperatūros pokyčius tolimoje praeityje remdamiesi istoriniais šaltiniais ir metinėmis medžių kamienų rievėmis. Pavyko nustatyti, kad tūkstantį metų beveik iki pat 1800-ųjų svarbiausias klimato kaitos veiksnys šiauriniame Žemės pusrutulyje buvo ugnikalnių išsiveržimai.

Maras – arčiausiai Žemės esanti planeta. Jau ištisus dešimtmečius mokslininkai diskutuoja, ar Raudonojoje planetoje kadaise buvo gyvybė, tekėjo vanduo ir t. t. JAV mokslininkai teigia surinkę įrodymų, jog planetoje vis dar teka sūrus vanduo. Mokslininkai, išnagrinėję tamsias dėmes Marso paviršiuje, nusprendė, kad jos greičiausiai atsirado nuo tekančio sūraus vandens.

Bendros Rusijos ir JAV mokslinės ekspedicijos nariai nustatė, kad iš Sibiro arktinio šelfo į atmosferą skiriasi dideli metano dujų kiekiai. Tai iš dalies patvirtina prognozę, kad Arkties jūrinio ledo plotų tirpimas gali staiga padidinti vadinamųjų šiltanmio dujų koncentraciją Žemės atmosferoje. Pasak mokslininkų, metanas klimato šiltėjimo požiūriu yra pačios pavojingiausios šiltnamio dujos, nes jos geriausiai sulaiko šilumą atmosferoje.

Antarktidoje, pietiniame mūsų planetos ašigalyje, baigiasi poliarinė žiema ir prasideda poliarinė vasara. Mokslininkai nepaliaudami skambina varpais apie ledynų tirpsmo grėsmę planetos ekosistemoms, tačiau Antarktidoje ką tik užfiksuotas rekordinis ledo kiekis – pietų polių šią vasarą (poliarinę Antarktidos žiemą) dengė vidutiniškai 18,7 mlrd. kvadratinių kilometrų ploto ledo kepurė, o absoliutus ledo kepurės ploto rekordas užfiksuotas vos prieš keletą dienų.

Maždaug ketvirtis Mėnulio kraterių gali būti užpildyti ne Mėnulio gruntu ir uoliena, kaip buvo manoma anksčiau, o nedideliu greičiu skriejusių ir su Mėnuliu kadaise susidūrusių asteroidų fragmentais, skelbia planetologai straipsnyje, kuris publikuotas žurnale „Nature Geoscience“. Vienu iš charakteringiausių Mėnulio bruožų laikomi didžiuliai krateriai, kuriais nusėta tiek matoma, tiek kita Mėnulio pusė. Jie susiformavo nukritus asteroidams.

Dėl nežinomų priežasčių Žemės branduolys ėmė suktis greičiau, o jo pagreitėjimas įvyko staiga, nustatė mokslininkai. Šis atradimas tik dar kartą patvirtina, kad apie savo planetą mes žinome vis dar mažai, nors mokslas jau yra sukaupęs daug žinių apie kaimynines Saulės sistemos planetas. Iki šiol buvo manoma, kad Žemės branduolys sukasi pastoviu greičiu.

Dėl klimato kaitos daugėja ledo Antarktidos jūroje, teigiama moksliniame tyrime, kurį paskelbė „Nature Geoscience“, praneša BBC. Manoma, kad šis neįtikėtinas reiškinys vyksta dėl to, jog po tirpstančiu Antarkties ledu susidaro gana šalti šviežio vandens kamuoliai. Šio ištirpusio ledo tankis santykinai mažas, todėl jis kaupiasi viršutiniame vandenyno sluoksnyje. Vėsus vandens paviršius lengviau vėl užšąla rudenį ar žiemą.

2012 metais Antarktidos žemynas įšilo kur labiau nei buvo tikėtasi, nustatė mokslininkai. Pasak jų, spartėjantis milžiniškos Antarktidos ledo dangos tirpimas gali pastebimai padidinti Pasaulinio vandenyno lygį.

Mėnulyje esanti milžiniška Audrų įlanka (angl. Procellarum basin), kuri matoma plika akimi ir Žemės gyventojams, buvo suformuota Austrijos dydžio asteroido. Japonijos mokslininkų komanda nustatė, kad Austrijos dydžio asteroidas į Mėnulio paviršių trenkėsi maždaug prieš 3,9 mln. metų. Skaičiuojama, kad asteroidas turėjo būti 3,476 km diametro. Japonijos mokslininkams iš Nacionalinio pažangaus industrinio mokslo ir technologijų instituto (angl.

Milijonui žmonių, gyvenančių Ženevos ežero pakrantėje, gresia visa niokojančio cunamio pavojus, įspėja mokslininkai. VI amžiuje akmenų griūties ežere sukeltas cunamis sunaikino keletą kaimų, sukėlė 8 metrų aukščio bangas, kurios prasirito virš Ženevos miesto sienų, ir pareikalavo daugybės aukų. Šį įvykį tiriantys ekspertai teigia, kad panaši nelaimė lengvai gali pasikartoti vėl, o Ženeva ir 200 tūkst. jos gyventojų ypač pažeidžiami.

Mokslininkai, tyrinėjantys geologinio sluoksnio sprūdį po Ispanijos Lorkos miestu, teigia, kad žemės drebėjimas, šį miestą supurtęs 2011 metais, galėjo įvykti dėl požeminio vandens naudojimo, praneša BBC. Mokslininkai ištyrė detalias palydovines nuotraukas ir nustatė, kurios žemės paviršiaus dalys pajudėjo. Žurnale "Nature Geoscience" mokslininkai skelbia, kad žemės pasislinkimas sutampa su vietovėmis, kur daugelį metų iš žemės gelmių buvo siurbiamas vanduo.

Tebesitęsiant diskusijoms, kaip susiformavo Mėnulis, mokslininkai pasiūlė naują paaiškinimą. Aišku tik tai, kad susidūrimas su kitu kūnu išmušė medžiagos iš jaunos Žemės, o susidariusios nuolaužos vėliau tapo šiandieniniu Mėnuliu. Tačiau tikslios atsitrenkusio objekto dydžio ir greičio detalės vis dar diskutuotinos. Internete paskelbtame tyrime mokslininkai iškėlė mintį, kad Žemė susidūrė su daug didesniu ir greitesniu kūnu nei manyta anksčiau.

Žemėje tai atsitiko prieš 250 mln. metų ir vadinama Didžiuoju išmirimu. Kad ir kas jį sukėlė, jo pasekmės taip ir liko skaudžiausios per visą Žemės gyvybės istoriją. Tąkart buvo sunaikinti 90 proc. Žemėje egzistavusios gyvybės. Tačiau gyvybė atsigavo, atsitiesė. Ji vėl gyva, kvėpuoja. Kiek tam prireikė laiko? Daugiau nei pajėgiame suvokti. Tyrėjai mano, jog gyvybės atsigavimas tiek ilgai (10 mln.

Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad pasaulio temperatūra iki 2050-ųjų gali pakilti 1,5–3 laipsniais Celsijaus, skelbia BBC. Beveik 10 tūkst. klimato modeliavimo programų buvo paleista savanorių kompiuteriuose. Žurnale „Nature Geoscience“ išspausdintame pranešime naujausio tyrimo rezultatai skiriasi nuo anksčiau skelbtų. Mokslininkai siekia ištirti didesnę galimų ateities scenarijų įvairovę. Pasak jų, tai padeda kontroliuoti klimato sistemos neapibrėžtumą.

Prieš 3,4 mlrd. m., kai Žemėje dar nebuvo deguonies, o jūros tyvuliavo po nuolat rūškanu dangumi, iš karštųjų vandenynų išniro pirmieji salynai.Tačiau jau ir tada Žemėje tarpo gyvybė. Mokslininkai tokiems pareiškimams turi tvirtą pagrindą – jiems pavyko rasti seniausių pasaulyje fosilijų, leidžiančių manyti, kad gyvybė mūsų planetoje atsirado visais 300 mln. metų anksčiau, nei buvo manoma iki šiol.

Daugelio didžiausių pasaulio upių deltose grimzta, o dėl to šimtai milijonų žmonių susiduria su potvynių pavojumi, teigia mokslininkai. Upių tvenkimas ir nukreipimas lemia tai, kad daugelį deltų sritis pasiekia žymiai mažiau nuosėdų, o dujų bei gruntinio vandens gavyba dar pažemina sausumą, praneša BBC. Šie procesai įtaką daro tokioms upėms kaip Koloradas, Nilas, Perlų, Rona ar Jangdzė. Šiuose regionuose gyvena maždaug pusė milijardo žmonių, žurnale „Nature Geoscience“ teigia mokslininkai.

Svyravimai Žemės magnetiniame lauke gali kelti pavojų kosminių aparatų, skriejančių aplink Žemę, saugumui, praneša „Space.com“. Magnetinį lauką aplink Žemę sukuria skystos geležies judėjimas išoriniame planetos branduolyje. Šis laukas sukuria „skydą“, apsaugantį Žemę nuo gyvybei pavojingos Saulės radiacijos. Išorinė Žemės magnetinio lauko riba toliausiai nutolusi apie 58 tūkst. kilometrų atstumu nuo pačios planetos.

Svyravimai Žemės magnetiniame lauke gali kelti pavojų kosminių aparatų, skriejančių aplink Žemę, saugumui, praneša „Space.com“. Magnetinį lauką aplink Žemę sukuria skystos geležies judėjimas išoriniame planetos branduolyje. Šis laukas sukuria „skydą“, apsaugantį Žemę nuo gyvybei pavojingos Saulės radiacijos. Išorinė Žemės magnetinio lauko riba toliausiai nutolusi apie 58 tūkst. kilometrų atstumu nuo pačios planetos.

Per šį amžių pasaulinio vandenyno lygis gali pakilti dvigubai daugiau, nei prognozuoja specialistai: britų mokslininkų teigimu jūros lygis gali padidėti 1,63 metro – 2 kartus daugiau, nei mano Tarpvyriausybinė klimato pokyčių komisija, skelbia žurnalas „Nature Geoscience“. Sauthemptono ( D. Britanija) Nacionalinio okeanografijos centro specialistai nagrinėjo klimato procesus, kurie mūsų planetoje vyko prieš 100 000 metų – tai yra, paskutinį kartą, kai Žemėje vyravo į dabartinę panaši temperatū...