našumas

Lietuva oficialiai tapo turtingųjų šalių klubo nare. Tačiau tai dar nereiškia, kad šalyje problemų nėra. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelis Gurria pristatė naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje išskirta ne viena problema. Pirmiausia Lietuva buvo ir namažai pagirta, dėl greito įstojimo į EBPO, atliekamų reformų bei biudžeto pertekliaus.

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc. Ar tai jau reiškia, kad Lietuvos ekonomika kaista? Kas yra ekonomikos perkaitimas? Ekonomikos perkaitimu yra laikoma situacija, kai visuminė paklausa pradeda stipriai viršyti gamybinį šalies potencialą.

Statistika patvirtina, kad atlyginimai šalyje auga ir daugeliui. Tačiau augant atlyginimams kyla ir kainos, o kartu ir vis opesne problema tampa darbo našumas. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.

Pagal pardavimus, tenkančius vienam darbuotojui, geriausias rezultatas tenka „Norfos mažmenai", o žemiausias rodiklis - parduotuvių tinklą „Iki" valdančioje įmonėje „Palink“, rašo „Verslo žinios“. Remiantis „Verslo žinių“ ir „Strategy Labs“ surinktais duomenimis, pagal pajamas, tenkančias vienam darbuotojui, labiausiai išsiskiria „Norfos mažmena“, konkurentus lenkianti bene trečdaliu. Šiame prekybos tinkle per metus vienam darbuotojui tenka 118 tūkst. eurų.

Jau ne kartą buvo skambinama varpais, kad lietuvių atlyginimai auga, o produktyvumas ne. Tačiau kokią iš ties vertę lietuvis sukuria per vieną valandą ir kaip tai atrodo kitų šalių kontekste? Atsakymą pateikia analitikai iš Londono. Expert Market ištyrė daugiau nei 35 šalių produktyvumą. Analitikai bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį padalino iš vidutiniškai išdirbtų valandų skaičiaus, taip nustatydami, kokia vertė šalyje sukuriama per vieną valandą.

Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis: šioje srityje dirba maždaug dešimtadalis visų šalies dirbančiųjų, praėjusiais metais šis verslo sektorius sudarė 3,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, pastarieji keli metai žemės ūkiu užsiimančioms įmonėms ir ūkininkams sunkumų negailėjo, o veiklos našumas ir toliau išlieka vienu pagrindiniu veiklos uždaviniu.

Jau netrukus litą pakeisiantis euras mūsų šalies IT paslaugų rinką paveiks teigiamai, tačiau reikšmingų pokyčių neatneš. IT paslaugų bendrovės „CSC Baltic“ generalinis direktorius Antanas Uršulis teigia, jog euras darbuotojų sąlygų ir lūkesčių ženkliai nepakeis, tačiau valiutos konvertavimas Lietuvai padės sustiprinti patikimos ir investicijoms patrauklesnės šalies įvaizdį.

Australijos mokslininkai pirmadienį pareiškė pasiekę proveržį pastangose padidinti saulės baterijų veiksmingumą, suteikiantį vilties sukurti pigesnį atsinaujinančios energijos šaltinį. Naujojo Pietų Velso universitetas (UNSW) nurodė, kad mokslininkams pirmąkart pasaulyje 40 proc. saulės elementus pasiekiančios šviesos energijos pavyko paversti elektros energija.

Kai prieš metus Lietuvos paštas atsinaujino savo spausdinimo įrangą, jos darbo našumas padidėjo 35 proc., o pajamos iš spausdinimo paslaugų per pastaruosius ketverius metus išaugo 45 proc. Į įrangos atnaujinimą Lietuvos paštas investavo apie 500 tūkst. litų. „Nors pastaruoju metu rinka traukiasi ir popierinių sąskaitų vis dažniau atsisakoma, mūsų investicijos pasiteisino ir rezultatai tik gerėja.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vienam iš labiausiai pastaraisiais metais augusių Lietuvos sektorių – žemės ūkio ir maisto – analitikai siūlo didinti veiklos našumą, nes rekordinio derliaus galimybės jau išsemtos. Be to, grūdų supirkimo kainos pasaulio rinkose prognozuojamos dešimtadaliu mažesnės nei pernai. Gausiai porą metų byrėjęs aukso spalvos grūdų derlius, šiemet, manoma, bus menkesnis. 2012-ieji buvo rekordiniai ne tik dėl derliaus, bet ir supirkimo kainų.

Stasys Šlioža Gamtos negandos, netikėtos nesėkmės ar per didelis godumas priverčia bankrutuoti pradedančius ūkininkus, verslininkus ir darbo netekusius žmones. Per ekonominį pakilimą gerai uždirbę ir verslą pradėti ryžęsi šiauliečiai per ekonominį nuosmukį buvo prispausti negandų, jiems teko prašyti fizinio asmens bankroto bylos. Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas Etaplius.

 Naujoji pensijų skaičiuoklė ateities pensiją prognozuoja netiksliai, nes taikomos nerealios prielaidos, mano Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. „Bet kokie svaisčiojimai apie ateitį visada remiasi kažkokiomis prielaidomis. Klausimas, ar jos parodo visas tokios reformos pasekmes?“ – klausė ekonomistas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, kurios įrašą savo tinklaraštyje skelbia vedėjas Aurimas Perednis.

Darbdavių apklausa rodo, kad MMA pakėlus iki 1000 Lt, sunkumų turėtų virš 30 proc. įmonių. Toks MMA padidinimas labiausiai neigiamai paveiktų maisto ir gėrimų, tekstilės ir drabužių pramonę. Taip pat apdirbamąją pramonę, mažiau – medienos ir baldų, chemijos pramonę, mažiausiai – metalų ir įrenginių pramonę. MMA padidinus iki 1509 litų neigiamą įtaką pajustų kas trečia įmonė. ­­Tai neigiamai atsilieptų net 94 proc. maisto ir gėrimų pramonės įmonių, 100 proc.

Pirmą kartą per nepriklausomybės metus pamėginta reitinguoti savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Reitingavimo autoriai nepretenduoja į besąlygišką objektyvumą, tačiau pabrėžia, kad toks surikiavimas padeda geriau suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten esame. Šioje publikacijoje pateikiama 49 savivaldybių reitingo lentelė. Reitingavimą atliko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), įvertinusi savivaldybių teritorijoje esančių ūkių veiklos efektyvumą.

Lietuvoje javų derlius šiais metais bus itin didelis. Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, jis viršys 4 mln. tonų, t. y., bus 25,5 proc. didesnis nei prieš metus. Tokį augimą nulėmė šiemet beveik 9 proc. išaugęs javų pasėlių plotas ir net 14,5 proc. didesnis derlingumas. Daugiau kaip pusė visų javų derliaus yra kviečiai – atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje kviečių supirkimo kaina buvo 13 proc.

Patikslinus bendrosios pridėtinės vertės ir užimtumo rodiklius, perskaičiuoti darbo našumo įverčiai. Statistikos departamento duomenimis, šalies ūkyje per vieną dirbtą valandą 2011 m. vidutiniškai sukurta 37,55 lito pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 3,70 lito daugiau nei 2010 m. Per metus vienas užimtasis sukūrė 69 754 litus bendrosios pridėtinės vertės. Didžiausias - 94,8 lito per valandą - darbo našumas 2011 m. buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse.

„Philips Electronics“ gamykloje Kinijoje, šimtai darbuotojų naudoja savo rankas ir specialius įrankius tam, kad surinktų elektrinius skustuvus. Tai yra senovinis metodas, rašo „New York Times“. Kitoje įmonės gamykloje Nyderlandų kaimo vietovėje, 128 robotų rankos daro tą patį darbą. Vaizdo kameros juos veda į tokius žygius, kurių nesugebėtų atlikti joks žmogus. Robotai dirba taip greitai, kad jie turi būti patalpinti stiklo narvuose, kurie saugo juos prižiūrinčius žmones nuo sužeidimų.

Amerikietis Fredas Stutzmanas sukūrė programas interneto naudotojų darbo našumo didinimui. Viena iš jų, pavadinta „Freedom“, tam tikram laikui nutraukia prieigą prie interneto. Vienintelis būdas to išvengti – perkrautis kompiuterį. Kita programa, „Anti-Social“, blokuoja nuo darbo atitraukiančias interneto svetaines, pavyzdžiui, socialinius tinklus.

Žemdirbiams sunku suvokti, kodėl turint išsamius šalies dirvožemių našumo duomenis dirbamą žemę nuspręsta apmokestinti pagal rinkos vertę. Senas žemės vertinimo tradicijas išsaugojusi Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, sukaupusių išsamią informaciją apie visos šalies dirvožemius. Neseniai išleista grupės mokslininkų parengta monografija „Lietuvos žemės našumas“, kurioje pateiktas atnaujintas žemės našumo vertinimas.

Karalienės universitete Kanadoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad naudoti saulės energiją yra daug pigiau nei mano daugelis analitikų, informuoja „Science Daily“. „Daugybė analitikų numato didesnes išlaidas gaminant saulės fotovoltinę energiją, nes jie neatsižvelgia į technologijų pažangą ir sumažėjusias kainas.

Nesijauskite kalti darbo metu naršydami internete – jei tikėti tyrinėtojais, pasirodo, tai iš tiesų gali padidinti jūsų darbo našumą. Naujausio tyrimo duomenimis, naršymas internete gali atgaivinti pavargusį darbuotoją ir padidinti jo produktyvumą. Naršant internete to pasiekiama greičiau nei atliekant kitą veiklą: šnekučiuojantis telefonu, rašant žinutes ar elektroninius laiškus, nekalbant jau apie ištisinį darbą be poilsio.

Net 20 kubinių metrų naujausios ir moderniausios kompanijos „Hewlett-Packard“ A serijos tinklo įrangos prireikė „Baltic Data Center“ kartu su „Blue Bridge“ specialistais įdiegiant telekomunikacijų bendrovės TEO vidinį administracinį tinklą. Jo greitaveika dabar siekia 10 Gbps, o tinklo plėtra bendrovės kompiuterinių darbo vietų greitaveiką leido padidinti iki 1 Gbps. TEO vidinio tinklo įranga buvo keičiama visoje Lietuvoje esančiuose įmonės padaliniuose.

Harvardo universiteto (JAV) ir kitų trijų institucijų chemikai sukūrė išgrynintą organinių puslaidininkių rūšį, kuri pasižymi geresnėmis elektrinėmis savybėmis. Ne mažiau svarbu yra tai, jog mokslininkams pavyko patikrinti kompiuterinio medžiagų atrinkimo procedūrą, padėsiančią ieškoti naujų saulės energetikai tinkamų medžiagų.