nacistinė vokietija

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (VPK KPONTV) pareigūnai su įkalčiais sulaikė taksistą, įtariama, platinusį psichotropines medžiagas. Įtariama, kad individualią taksisto veiklą vykdantis klaipėdietis savo klientams ir naktinių klubų lankytojams platino psichotropines medžiagas. Asmuo yra gerai žinomas uostamiesčio teisėsaugininkams.

Birželio 15 d. sukanka 75 metai, kai Sovietų Sąjunga, sudariusi slaptą sandėrį su nacistine Vokietija, okupavo, o paskui ir aneksavo mūsų valstybę. Jau po metų, 1941-ųjų birželio 14 d., naujoji sovietų valdžia parodė savo šėtonišką veidą: buvo pradėtas iš anksto apgalvotas, gerai organizuotas neregėto žiaurumo aktas – masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į žmogui netinkamus gyventi kraštus – Sibirą ir Tolimąją Šiaurę.

Inga Berulienė, LRT Radijo laida „Gyvoji istorija“, LRT.lt Nacistinės Vokietijos politika kultūros vertybių srityje per Antrąjį pasaulinį karą buvo įforminta kaip valstybinė, todėl daug organizacijų užsiėmė kultūros vertybių grobimu arba naikinimu, sako istorikas Raimundas Klimavičius. „Dabar manoma, kad iš viso iš Lenkijos buvo pagrobta per 600 tūkst. kultūros vertybių ir per 70 mln. spaudinių.

Austrija negali apsispręsti, ką daryti su namu, kuriame trejus vaikystės metus praleido nacistinės Vokietijos fiureris Adolfas Hitleris. Netyla ginčai, ar užversti, ar ne nešlovingą istorijos puslapį. Žmogus, tapęs nacistiniu diktatoriumi, gimė name Braunau prie Ino miestelyje. Šeima čia gyveno vos trejus metus, bet galvos skausmo dabartinei valdžiai pakanka.

Superrasė, kuriai nebuvo lemta atsirasti, bet kurios atstovai vis dar gyvena tarp mūsų. Ilgai manyta, kad pasakojimai apie Adolfo Hitlerio bandymus Antrojo pasaulinio karo metais sukurti aukštesniąją rasę tėra legenda. Deja.

Visi iki vieno nacistinės Vokietijos laikais (1933 - 1945 m.) išleisti pašto ženklai pagaliau surinkti viename interneto tinklalapyje. Turėtų būti įdomu ne tik filatelistams. Beje, juos spausdinusios spaustuvės veikė tvarkingai iki pat paskutiniųjų Trečiojo reicho dienų: paskutinysis pašto ženklas buvo išleistas 1945 m. balandžio 20 d., likus vos 10 dienų iki A. Hitlerio savižudybės.

SS vadovas Heinrichas Himmleris Dachau koncentracijos stovykloje buvo įkūręs slaptą dalinį, kuris turėjo paversti smėlį auksu, rašoma naujoje knygoje. Asmeninis H. Himmlerio alchemikas Karlas Malchusas įtikino SS vadą galįs paversti smėlį auksu. Auksas nacistiniam Vokietijos režimui buvo itin svarbus siekiant pirkti ginklus ir technologijas iš užsienio. K. Malchusas su savo beprotišku pasiūlymu į H. Himmlerį kreipės 1937 metais, kai naciai jau keturis metus buvo valdžioje.

Latvijos policija ketvirtadienį nutraukė naciams prijaučiančių aktyvistų susibūrimą sostinėje Rygoje. Aktyvistai rengėsi žygiuoti nuo Okupacijos muziejaus iki paminklo laisvei. Aktyvistai buvo susirinkę pažymėti 69-ųjų nacistinės Vokietijos invazijos į Latviją metinių. Dalyviai teigė, kad ši data yra itin svarbi, nes žymi išlaisvinimą nuo sovietinės okupacijos. Miesto valdžia buvo uždraudusi šį renginį, tačiau teismas pripažino, kad toks draudimas yra neteisėtas.

Birželio 22-oji – ilgiausia metų diena, ankstų jos rytą fašistinė Vokietija įsiveržė į sovietų okupuotas SSRS vakarines žemes, ir prasidėjo vadinamasis Didysis Tėvynės karas, nors tada buvo neįmanoma suvokti, kur tos tariamos ir sovietų Tėvynės ribos. Tas saulėgrįžos virsmas, kai nakties tamsos telikę vos keletas valandų, buvo pragaištingas persilaužimo metas – nuo vienos okupacijos prie kitos.