nacionalizacija

Prancūzija antradienį pradėjo procesą, kuriam pasibaigus valstybė įgis vienvaldę didžiulių skolų slegiamos energetikos milžinės EDF kontrolę. Valstybė, kuri šiuo metu valdo 84 proc. EDF akcijų, per finansų rinkos reguliavimo instituciją pateikė pasiūlymą įsigyti visas jai dar nepriklausančias elektros energijos bendrovės akcijas, žengusi pirmą žingsnį, kad EDF akcijos būtų pašalintos iš rinkos.

Rostovo prie Dono valdžia padarė tai, ko labiausiai baiminosi nuo siaubingo gaisro rugpjūtį nukentėję gyventojai ir vietos aktyvistai – uždraudė atstatyti jų namus, o patį ugnies nuniokotą plotą „perėmė valstybės reikmėms“. Anot leidinio RBC, Rostovo prie Dono valdžia pareiškė, kad jeigu nukentėjęs nuo gaisro namas yra pripažintas nerestauruotinu, tai žemės, kurioje jis stovi, savanoriška-priverstine tvarka atiteks savivaldos reikmėms.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė atsakomąsias priemones į Jungtinių Valstijų planuojamas naujas griežtas sankcijas Maskvai ir pareikalavo, kad Vašingtonas sumažintų Rusijoje dirbančių diplomatų skaičių.

  Ukraina sekmadienio vakare nacionalizavo didžiausią šalies banką, siekdama išvengti finansų krizės karo draskomoje buvusioje sovietinėje valstybėje.   Perimti „PrivatBank“ vyriausybė nusprendė po kelių mėnesių sklandžiusių kalbų, kad banką slegia didžiulė blogų skolų našta. „PrivatBank“ kontroliuoja trečdalį šios Rytų Europos šalies indėlių ir net turi skyrių Baltijos šalyse. Ukrainos vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad dabar „valdo 100 proc.

 Rusija nacionalizavo vieną didžiausių Kryme veikusių komercinių bankų, kuriam Vakarai taikė sankcijas dėl pusiasalio integracijos su Rusija finansavimo po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metų kovą. Rusijos nacionalinio komercinio banko (RNKB) svetainėje antradienį paskelbtame pranešime sakoma, kad dabar bankas visiškai priklauso Rusijos federalinei valstybės turto agentūrai.

Valdas Kvederas Keisdami įstatymus, politikai ir toliau proteguoja žemės ūkio bendroves, o savarankiškai ūkininkaujančiajam metama eilinė kilpa. Norėta kaip geriau, tačiau atsitiko kaip visada, – taip būtų galima vertinti nuo šių metų pradžios Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo naująją redakciją. Mat eilinis ūkininkas negalės nusipirkti net kvadratiniu metru daugiau negu 500 hektarų žemės, o jei taip atsitiks, ją valstybė atims, o žmogui grės dar ir teisiamųjų suolas.

„Žmonės bus vėl nuskriausti – jų žemė bus nacionalizuota antrą kartą“, – apie Konstitucinio Teismo sprendimą sako Žemės savininkų sąjungos atstovas Kęstutis Mozeris. Jis piktinasi, kad kompensacija bus 500 kartų mažesnė nei žemės vertė. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kad tvarka, pagal kurią valstybė atsilygina iš gyventojų miestuose išpirkdama žemę, neprieštarauja Konstitucijai.

 Vakar Vilniuje prie Lenkijos ambasados ir Vyriausybės grupelė pilietiškų tautiečių siekė priversti valdžią atsitokėti ir neleisti Punsko valsčiuje uždaryti trijų paskutinių lietuviškų mokyklų. Protestuotojai grasina ir masiniais mitingais.

Ispanijoje stiprėja polemika dėl Bolivijos vyriausybės sprendimo nacionalizuoti ispanų kompaniją SABSA, kuri aptarnavo tris oro uostus, esančius didžiausiuose šalies miestuose.

Buvę "Snoro" savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas - šiuo metu Lietuvos teisėsaugininkų labiausiai trokštami pagauti ir uždaryti asmenys. Oficialus kaltinimas: už "Snoro" turto švaistymą. Tačiau Londone jau 13 mėnesių šios istorijos atomazgos laukiantys V. Antonovas su R. Baranausku tikina, kad būtent dabar Lietuvoje perimtas "Snoro" turtas švaistomas. Pavyzdžiui, paštui "snoriukų" tinklas parduotas tik už 3,1 mln. litų.

Finansų ministerija toliau ieškos specialistų, galinčių nustatyti nacionalizuotų „Snoro“ akcijų kainą. Ministerija atsisakė vienintelės konkurso dalyvės „Deloitte Lietuva“ paslaugų ir skelbs naują konkursą. Finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Rasa Jakilaitienė sakė, kad per didelė kaina buvo pagrindinė priežastis, privertusi atsisakyti „Deloitte Lietuva“ paslaugų. Įvardyti, kiek už savo paslaugas „užsiprašė“ audito bendrovė, finansų ministrės patarėja atsisakė.

Bolivijos prezidentas Evo Moralesas neatmeta galimybės nacionalizuoti visas gavybos įmones šalyje, praneša AFP. Prezidento manymu, kompanijos, kurioms priklauso energetikos tinklai, ryšių priemonės ir vandens tiekimo sistemos, neturi būti privačios. Kaip pabrėžė Bolivijos lyderis, tik po to, kai valstybė pradėjo kontroliuoti telekomunikacijas, ryšys atsirado atokiuose agrariniuose šalies rajonuose.

Ispanijos banko „Bankia“ akcijų prekyba buvo sustabdyta, praneša BBC.  Biržos priežiūros institucija CNMV sakė, kad taip padaryta „dėl aplinkybių, kurios gali paveikti normalią akcijų prekybą“. Pranešama, kad „Bankia“ penktadienį gali prašyti dar 15 mlrd. eurų pagalbos iš vyriausybės po kabineto susitikimo. „Bankia“, kuris yra didžiausias ketvirtas Ispanijos bankas, iš dalies buvo nacionalizuotas prieš dvi savaitės dėl jo skolų problemų.

Besitęsianti energetinė krizė privertė Argentiną nacionalizuoti didžiausią šalies naftos ir dujų bendrovę, bet ar toks agresyvus ir neigiamų atgarsių tarptautinėje arenoje sulaukęs sprendimas padės išspręsti energetines problemas? Audringoje savo kalboje Argentinos prezidentė Cristina Fernandes de Kirchner pareiškė, kad yra pasiryžusi nusavinti beveik visas Ispanijos kompanijos „Repsol“ turimas Argentinos naftos bendrovės YPF akcijas.

Argentinos parlamentas patvirtino prieštaringai vertinamą svarbiausios šalies naftos kompanijos YPF nacionalizaciją.Argentinos vyriausybė tvirtina, kad toks žingsnis būtinas siekiant užtikrinti nacionalinį interesą. Tačiau sprendimas gąsdina užsienio investuotojus, praneša „Panorama“. Nacionalizacijos įstatymą Argentinos parlamentas priėmė triuškinama dauguma, o debatus lydėjo stiprus visuomenės palaikymas.

Didelė rinkėjų grupė – daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijas antrosios pakopos fonduose, turėtų nebesitaikyti su politikais, atimančiais iš jų būsimas pensijas, kad užkamšytų šiandienos skyles, įsitikinęs Finansų analitikų asociacijos prezidentas ir įmonės „Finasta Asset Management“ investavimo strategijų formavimo vadovas Mindaugas Vaičiulis. Jis taip pat iš vidaus regėjo banko „Snoras“, kuris valdė investicinį banką „Finasta“, nacionalizavimą ir bankrotą.

Venesuelos vyriausybė nacionalizuos bankus, kurie nesugebės finansuoti žemės ūkio projektų. Apie tai Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pranešė per valstybinę televiziją tiesioginės transliacijos metu. Pasak jo, kalbama tik apie tuos žemės ūkio projektus, kurios palaiko šalies vyriausybė. „Jeigu neįstengiate to padaryti, tuomet atiduokite bankus man“, ‒ pareiškė H. Chavezas.

Venesuela teigia, kad JAV naftos milžinei „Exxon Mobil“ kaip kompensaciją už kompanijos aktyvų nacionalizavimą 2007 metais sumokės 255 mln. JAV dolerių – mažiau nei trečdalį Paryžiaus Tarptautinių prekybos rūmų priteistos sumos, informuoja BBC. Paryžiaus Tarptautiniai prekybos rūmai nutarė, kad valstybinė Venesuelos naftos kompanija PDVSA JAV korporacijai „Exxon Mobil“ turi sumokėti 908 mln. JAV dolerių kompensaciją.

Latvijos „Parex banka“ akcininkai trečiadienį nusprendė atsisakyti banko licencijos ir pakoreguoti savo nuostatus pagal naująjį statusą, pranešė banko atstovė Marita Ozolinia-Tumanovska. Statusui pakeisti reikalingas leidimas iš Finansų ir kapitalo rinkos komisijos. Įmonės pavadinimas nebus keičiamas. „Parex“, 2008 metais atsidūręs ties bankroto riba ir nacionalizuotas, taps probleminių aktyvu valdymo kompanija.

Vokietijos banko „Commerzbank„ akcijų vertė krito po dienraščio “Der Spiegel" pranešimo apie galimą jo nacionalizaciją, informuoja BBC. Cituodamas savo šaltinius vyriausybėje „Der Spiegel“ sekmadienį pranešė, kad Vokietija gali atnaujinti gelbėjimo fondą ir išpirkti akcijas, jeigu antras pagal dydį valstybės bankas iki kitų metų birželio nepritrauks pinigų. Prekybos pradžioje banko akcijų vertė smuko 5,3 proc. Šiemet ji jau sumažėjo 68 proc.

Nuo banko „Snoras“ nacionalizacijos praėjo daugiau nei savaitė. Šalies valdžia nusprendė, kad bankas yra tarsi „lėktuvas, kuris niekada nepakils“, todėl galiausiai sustabdė banko licenciją ir paskelbė „Snoro“ bankrotą. Dalis internautų su dideliu rūpesčiu sekė padėtį „Snoro“ banke ir Lietuvos banko bei vyriausybės veiksmus, tuo tarpu dalis nusprendė į viską pažvelgti su gera humoro doze. Vienas po kito pasipylė sparnuoti posakiai, nuotraukos, perfrazuoti „Snoro“ reklaminiai šūkiai.

„Lietuvos bankas“ (LB) valdyba pripažino banką „Snoras“ nemokiu ir ketina kreitis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankas visam laikui neteks LB išduotos veiklos licencijos. I. Šimonytė: prie „Snoro“ gelbėjimo valstybė prisidės 2,5 mlrd.

Nors sklido kalbos, kad R. Baranauskas prokurorams turėjo prisistatyti dar praėjusią savaitę, nevienareikšmiškai vertinamas verslininkas į Lietuvą kol kas neatvyko. Prokurorai taip pat dar nesulaukė R. Baranausko advokatų. Apie tai, kad nei pats „Snoro“ akcininkas, nei jo atstovai nebandė susisiekti su prokurorais, prakalbo Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius. Praėjusią savaitę parlamentaras Andrius Šedžius naujienų portalui Balsas.

Vyriausybei trečiadienį nacionalizavus apie dešimtadalį rinkos užimantį banką „Snoras“, Seimas ketvirtadienį skubiai priėmė, o Prezidentė penktadienį pasirašė visą pluoštą įstatymų, kad būtų galima greitai atskirti dalį „Snoro“ turto ir pertvarkyti probleminį banką taip, kad būtų atskirti vadinamieji „gerieji“ ir „blogieji“ aktyvai ir suformuoti „gerasis“ ir „blogasis“ bankai.

Buvęs banko „Snoras“ valdybos pirmininko pavaduotojas, vyriausiasis patikros pareigūnas Romas Vaitekūnas sako, kad bankas linkęs bendradarbiauti su teisėsauga.

Banko „Snoro“ nacionalizacija turėjo įvykti savaitgalį, tačiau ją, „Lietuvos ryte“ pasirodžiusi publikacija, neplanuotai paankstino,  Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Antras didžiausias banko akcininkas bei buvęs prezidentas Raimondas Baranauskas LTV „Šiandien“ teigė, kad dėl susidariusios situacijos konsultuojasi su teisininkais. Ketvirtadienį jis teigė, tikrai nenuleisiąs rankų ir kovosiąs dėl, jo manymu, atimto verslo. Bankininkas neatmeta galimybės, kad teismo procesai galėtų vykti ir užsienyje, kur, jo žodžiais, teisėsauga nepriklausoma. Kita vertus, jis pripažino, kad bankas pasitikėjimą jau prarado ir į „jokias pozicijas“ „Snoras“ grįžti nebegalės.

Šiuo metu vyksta tyrimas ir bandoma įvertinti esamą padėtį, apie banko „Snoras“ nacionalizavimą ir šiuo metu atliekamus veiksmus ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė laikinasis banko administratorius Simonas Freakley. „Vakar Lietuvos bankas pradėjo banko „Snoras“ finansinę tikrinimo procedūrą, nes turėjo įtarimų dėl banko nemokumo.

Bankas „Snoras“  savo istoriją pradėjęs 1992 metais su Šiaulių krašto banko pavadinimu ir 12,210 mln. rublių pradiniu kapitalu, per kone dvidešimtmetį išaugo iki penkto pagal dydį banko Lietuvoje. Bankas iki šiol galėjo pasigirti dešimt regioninių filialų, dvylika filialų skyrių, daugiau kaip 250 teritorinių skyrių ir daugiau kaip 330 grynųjų pinigų išdavimo automatų bei filialais Estijoje ir Latvijoje, atstovybėmis Belgijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Ekonomistas Eugenijus Maldeikis teigia nematąs jokių priežasčių, kodėl reiktų panikuoti dėl banko „Snoras“ nacionalizavimo. Anot jo, nedelsdamos, o greitai ir ryžtingai priimdamos sprendimus, Lietuvos institucijos užkirto kelią didesnei krizei, kuri galėjo įsisiūbuoti. Vakarykštė publikacija „Lietuvos ryte“, kur minėtas neįvardintas, didelių problemų turėsiantis bankas, jei būtų laiku nesureaguota, anot E. Maldeikio, galėjo turėti svarbių padarinių.

Belgijos vyriausybė ketina nacionalizuoti prancūzų-belgų banko „Dexia“ filialą, baiminantis euro zonos keliamų grėsmių, „RIA Novosti“ cituoja belgų dienraštį „De Standaard“. Anot dienraščio, oficialus sprendimas gali būti paskelbtas šį savaitgalį.

Pasaulis įžengė į ketvirtuosius krizės metus. Prasidėjusi nuo investicinio banko „Lehman Brothers“ žlugimo per trejus metus krizė pakeitė pasaulio finansų veidą. Nacionalizacija yra blogis? Tik ne sunkmečiu. Prieš dešimtmetį nacionalizacija buvo laikoma pūliniu ant sveiko laisvosios rinkos ekonomikos kūno. Rinkos dalyvių bendra nuomone, efektyviausia turto valdymo forma buvo pripažinta privati nuosavybė.

Daugėja spėlionių, kad Japonijos vyriausybė gali nacionalizuoti Japonijos Fukušimos atominės elektrinės operatorę „Tokyo Electric Power“ (Tepco), praneša BBC. Japonijos vyriausybės atstovas naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad diskusija dėl „Tepco“ nacionalizacijos galima, tačiau Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Yukio Edano sakė, kad šiuo metu vyriausybė tokios galimybės nesvarsto. „Tepco“ atstovas naujienų agentūrai „Reuters“ taip pat paneigė tokius gandus.

Ispanija planuoja iš dalies perimti valstybės kontrolėn silpniausius taupomuosius bankus, penktadienį praneša šaltiniai. Šaltinis, artimai susipažinęs su situacija, pranešė, kad vyriausybė privers skolų slegiamus taupomuosius bankus tapti paprastais bankais ir pristatyti savo akcijas akcijų biržoje, kad įrodytų investuotojams, jog jų investicijos buvo sėkmingos.

Venesuelos prezidentas Hugo  Chavezas sekmadienį paskelbė, kad nacionalizuojamos privačios kompanijos, gaminančios trąšas bei degalus ir tepalus. Televizijos ir radijo laidoje „Alio, prezidente“ H. Chavezas pareiškė, kad trąšas gaminančių šalies kompanijų perėjimas į valstybės kontrolę padės „užtikrinti saugumą apsirūpinimo maisto produktais srityje“. Degalus ir tepalus gaminančių įmonių eksproprijavimas turi sumažinti jų kainas ir užkirsti kelią spekuliavimui, teigė H. Chavezas.