n. treigys

Bene svarbiausias praėjusios savaitės įvykis buvo Osamos bin Ladeno žuvimo paskelbimas. Pasaulio reakcija įvairi, o Vakarų investuotojai žinią įvertino teigiamai. Buvo iškeltos ne tik vėliavos, bet ir akcijų kainų kursai. Rinkos greitai atvėso, nes prasidėjo įvairios spekuliacijos dėl skuboto jo palaidojimo, žuvimo aplinkybių. Kilo klausimas: kas dabar? Kapitalo rinkose atsakymai virto veiksmais. Naftos ir aukso kainos pradėjo kristi. Itin smarkiai – sidabro kaina.

Kalendorinis pavasaris Vilniaus akcijų biržoje prasidėjo ramiai. Net bendrovių paskelbti metiniai įmonių veiklos rezultatai nepaskatino investuotojų plačiau atverti piniginių. Į rezultatus reaguota gana santūriai. O ir nereikėtų labai stebėtis. Po sunkių bendrovėms metų, iš lėto atsigaunant ekonomikai, investuotojai daug atidžiau stebėjo įmonių veiklą ištisus metus. Tad ir rezultatai nieko nenustebino. Nebent paskatino peržiūrėti vieną ar kitą poziciją investiciniuose portfeliuose.

Trys žodžiai apie Warreną Buffettą... Galbūt daugeliui šios rubrikos skaitytojų nereikia pristatyti vieno geriausių šių laikų investuotojų, akcijų rinkų dalyvio, milijardieriaus ir filantropo. Tačiau susipažinti dar nieko apie jį negirdėjusiems bei prisiminti žinantiems visada pravartu. Taigi milijardieriumi jis tapo investuodamas į akcijas biržoje.

Johnsonas Paulas knygoje „Žydų istorija“ rašo, kad vertybinių popierių biržą sukūrė žydai, nes norėjo apsaugoti savo turtus nuo pogromų ar nepalankios valstybės politikos. Kitais žodžiais tariant, akcijų rinkos ir dabar atlieka tą pačią, iš pradžių numatytą funkciją – apsaugoti investuotojų kapitalą. Skamba paradoksaliai, juk per pasaulio finansų krizę daug investuotojų neteko dalies kapitalo. Tačiau ar rinka dėl to kalta? Greičiausiai – ne.