mykolas sleževičius
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „mykolas sleževičius“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „mykolas sleževičius“.
Tarpukario Lietuvos algos ir turtingiausieji. Kas jie?
Tarpukario metu žinomiausieji ir turtingiausieji būrėsi laikinojoje sostinėje – Kaune. Vieni praturtėjo imdamiesi pelningų specialybių, kiti – apsukrūs verslininkai. Kokios tuometinės algos, kiek skyrėsi prezidento, mokytojų bei darbininkų atlyginimai ir kas buvo patys turtingiausieji, domisi tv3.lt Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis pasakoja, kad Lietuvoje milijonierių nebuvo daug, nes po I –ojo pasaulinio karo mūsų krašte vyravo žemdirbystė ir daugėjo ūkininkų.
Pirmosios Nepriklausomybės metinės Lietuvoje ir Panevėžio krašte
1918 metų vasario 16 dieną Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybę. Tuo metu vyko Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuvoje tebebuvo okupacinė kaizerinės Vokietijos kariuomenė.
1918 m. lapkritį Vokietija kapituliavo ir pamažu ėmė trauktis iš Lietuvos teritorijos, tačiau tada iškilo Raudonosios armijos įsiveržimo pavojus. 1918 m. gruodį Vilniuje sudaryta ir paskelbta Raudonosios armijos remiama V. Kapsuko vyriausybė.
Tarpukario kairieji prieš bolševikinę ir tautinę diktatūrą
Tarpukario Lietuva dažnai laikoma „aksominės A. Smetonos diktatūros“ šalimi, šiame žodžių junginyje pabrėžiant žodį „aksominės“. Ir iš tikro – nors smetoninėje Lietuvoje veikė 3 konclageriai, kuriuose kalėjo beveik 2000 politinių kalinių, o Valstybės saugumo departamento vadovaujama politinė policija be teismo nubaudė beveik 14 000 piliečių, tačiau šių represijų mastas kur kas mažesnis nei buvo nacių valdomoje Vokietijoje ar stalinistėje Sovietų Sąjungoje.
„Mes be Vilniaus nenurimsim!“
Šiandien sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.
Nepriklausomybę gynė savanoriai.
1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, lietuvių tautai teko išgyventi itin sunkių išbandymų metą.
Lietuvos muitinė švenčia 90 metų jubiliejų
Lietuvos muitinei gegužės 8 dieną sukanka 90 metų.
Pirmuosius laikinuosius Lietuvos muitinės įstatus 1919 metais patvirtino tuometis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir ketvirtojo Ministrų Kabineto vadovas Mykolas Sleževičius.
Minėdami šią sukaktį penktadienį Mykolo Romerio universiteto salėje muitinės darbuotojai, jiems giminingų tarnybų atstovai prisimins kartu su valstybe daugelį išbandymų įveikusios vienos iš svarbiausių Lietuvos institucijų raidos etapus.
Istorinė patirtis verčia atsigręžti
„Pas mus yra blogiau nei karo stovis: tai absoliutus įstatymo ir teisės paneigimas. Matydami tai svetimieji, dažniausiai vokiečiai, kalba apie Belagerungszustand (apsiausties padėtį – V.V.). Juk nuėmus karo stovį, valdymo metodai nepakitės, sauvaliavimas, anarchija eis kaip ėję didyn.“
Ne, čia ne apie dabartinę Lietuvą, karo padėties pas mus dabar nėra.
G. Kirkilo Vyriausybė – 35-oji laisvos Lietuvos istorijoje
Istorija liudija, kad 1918-1940 m. Lietuvoje buvo sudarytas 21 ministrų kabinetas, nuo 1990 metų- atkūrus Nepriklausomybę, Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė yra keturioliktoji.Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę Vyriausybėje, vadovaujamoje Augustino Voldemaro, dirbo aštuoni ministrai, mažiausia buvo trečioji, Prano Dovydaičio Vyriausybė. Joje be Premjero buvo šeši ministrai.