mo muziejus

MO muziejus su Pompidou nacionaliniu meno centru per artimiausius kelerius metus planuoja surengti bendrą parodą Lietuvoje. Toks ketinimas įtvirtintas bendradarbiavimo sutartyje, kurią penktadienį Pompidou centre pasirašė jo prezidentas Laurentas Le Bonas ir MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė. Kaip BNS sakė M. Ivanauskienė susitarime numatoma, kad bendradarbiaujant paroda bus kuriama MO muziejuje, joje kūriniai bus iš abiejų muziejų meno kolekcijų.

Lietuvių kūrėjų parodų pristatymu prestižiniame Pompidou meno ir kultūros centre Paryžiuje penktadienio vakarą bus oficialiai atidarytas Lietuvos sezonas Prancūzijoje, truksiantis iki gruodžio vidurio. Sezono, pavadinto „Kitas tas pats“ (pranc. „Se voir en l’autre“), metu Prancūzijoje įvyks daugiau nei 200 renginių, juose dalyvaus per 500 menininkų, atlikėjų, kitų kultūros sričių atstovų, bus įgyvendinta virš 120 dvišalių kultūros partnerysčių.

Privatus MO muziejus Vilniuje Pompidou (Pompidu) meno centrui Paryžiuje dovanos lietuvių dailininkų paveikslų. Jų paroda „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“ Pompidou centre rugsėjo 13 dieną prasidės tris mėnesius truksiantis Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje.

Atėjus vasarai MO muziejaus lauko erdvės vėl atsiveria naujiems atradimams. Miesto vasarotojų laukia ilgamete tradicija tapę nemokami „MO lauke“ renginiai – poezijos skaitymai ir koncertai. Poezijos skaitymai supažindins su šiuolaikinių autorių temų, raiškos, ritmikos ir sąskambių įvairove. Didžiausiuose iki šiol „MO lauke“ koncertuose pasirodys reikšmingi Lietuvos alternatyvios muzikos scenos vardai, o patirtį sustiprins menininko Justo Bø šviesų skulptūros.

„Kalbėti apie lytiškumą paprasta, kai žinai, kaip“ – tokiu šūkiu MO muziejus pristato naują kampaniją, kviečiančią suaugusiuosius nugalėti nejaukumą ir baimes, kurios supa su lytiškumo ugdymu susijusias temas.

Kovo 9 dieną MO muziejuje atidaroma didžioji paroda „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“ (kuratoriai – Inga Lāce, Adomas Narkevičius, Rebeka Põldsam). Naujosios parodos centre – seksualumo ir lyčių vaizdavimas bei ryšiai vizualiajame Baltijos šalių mene nuo 1960–ųjų iki šių dienų.

2023–ieji MO muziejui buvo ne tik jubiliejiniai metai, bet ir svarbių įvertinimų laikas: į naujus metus MO žengė sulaukęs penktojo gimtadienio, tapęs pirmuoju mokytojų kvalifikaciją tobulinti galinčiu meno muziejumi ir pripažintas vienu iš penkių geriausių meno muziejų Europoje.     Didžiausiu 2023–iųjų MO įvykiu tapo Vilniaus 700 metų jubiliejui skirta paroda „Vilniaus pokeris“, o per metus muziejus sulaukė virš 140 tūkst. lankytojų.

Apsilankymas menininko studijoje – visuomet savitai intriguojantis, kone intymus: tai – kertinė kūrybinio proceso vieta, ypatingi užkulisiai, dažniausiai liekantys neregimi parodų lankytojams.

„Sakiau, kad niekada gyvenime nebūsiu teatro kompozitorius“, – su šypsena prisimena Antanas Jasenka, šiandien puikiai pažįstamas ir apdovanotas už kūrybą Lietuvos teatre bei užsienyje. Drauge su ilgaamžiais kūrybiniais bičiuliais režisieriumi Oskaru Koršunovu ir scenografu Gintaru Makarevičiumi teatrinę patirtį A. Jasenka perkėlė į parodų erdvę – kompozitoriaus sukurti garsai lankytojus vedžioja po atmosferišką MO muziejaus didžiosios parodos „Vilniaus pokeris“ labirintą.

MO muziejuje ketvirtadienį atidaryta paroda „Troleibuso ūsai“, skirta mažiausiems muziejaus lankytojams. Interaktyvią, meną bei literatūrą žaismingai jungiančią parodą tradiciškai palydės atidarymo renginiai. Sekmadienį MO muziejaus lankytojai kviečiami dalyvauti skirtingas veiklas apjungsiančiame „Troleibuso ūsų“ atidarymo festivalyje visai šeimai, kuriame – ne tik pažintis su paroda, bet ir teatro bei muzikos užsiėmimai skirtingo amžiaus vaikams.

Liepos 26 d. Vilniuje, MO muziejaus kino salėje, prasidės aštuntasis eksperimentinio kino ir meno festivalis „Suspaustas laikas“. Iki pat rugpjūčio 12 d. festivalis Vilniuje, o tada Nidoje ir Klaipėdoje kvies žiūrovus prisotinti vaizduotę iki aukščiausios įtampos taško.  Šių metų festivalio tema – „terpės“ reiškinys ir sąvoka. Terpė – tai aplinka, bet kokio gyvo organizmo egzistavimo ir visų jam gyventi reikalingų sąlygų visuma.

Vilniaus 700–ajam gimtadieniui dedikuota MO muziejaus didžioji paroda „Vilniaus pokeris“ sulaukia didžiulio susidomėjimo ne tik iš vilniečių, bet ir miesto svečių, tarp kurių – kultūros žurnalistai iš viso pasaulio. Vieno svarbiausių Vilniaus tekstų, Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ įkvėpta paroda plačiai nuskambėjo įtakinguose tarptautiniuose leidiniuose, tokiuose kaip amerikiečių „Forbes“, „Artnet“, prancūzų „Le Monde“ ir kituose.

Išbūti po vėsia gipso mase užspaudus akis, kvėpuojant pro į burną įstatytus šiaudelius reikia pasiryžimo. Neįprastus pojūčius vieni pasitinka ramiai, kiti laikosi šalia esančio žmogaus rankos, treti neišlaukia ir pašoka iš vietos gipsui dar nespėjus apstingti. Prieš kovo 2 d. MO muziejuje prasidėjusią vizualiųjų menų kūrėjo Žilvino Kempino parodą „Portretai-fosilijos 2023“ vyko mėnesio trukmės dirbtuvės, į kurias nusilieti savo veido gipso kaukę jis kvietė  bičiulius ir pažįstamus.

Kovo 2–osios vakarą MO muziejuje atidaryta Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko Žilvino Kempino gipso kaukių paroda „Portretai-fosilijos 2023“. Naujoji paroda lankytojams suteikia galimybę netikėtu kampu pažvelgti į pažįstamus veidus: gipso kaukėse įamžintas visas būrys Lietuvoje žinomų kūrėjų, kurie projekto „Portretai-fosilijos“ dalimi pirmąsyk tapo prieš 27–erius metus.

„Man imponuoja stiprūs lyderiai. Visi knygos pašnekovai tokie ir yra – savo sričių autoritetai, įkvepiantys kitus ir žvelgiantys į priekį. Dėkoju, kad visi sutiko atvirai ir be jokių išankstinių nuostatų leistis į nepamirštamą nuotykį bei pasikalbėti net ir apie tai, kas kartais nutylima“, – savo pašnekovus knygoje „Miestas ir meras“, kuri jau pasiekė knygynus, apibūdina Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

MO muziejus raštu kreipėsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas siūlydamas Lietuvoje pradėti minėti tarptautinę mecenatystės dieną, kuri JAV ir Kanadoje minima bei švenčiama lapkričio 15 d. Ši tradicija ženkliai prisidėjo prie filantropijos augimo JAV ir Europoje, rašoma pranešime spaudai.

Ruošiantis Vingrių skvero sostinėje atidarymui spalį, Vilniaus savivaldybė perėmė šalia jo įsikūrusio MO muziejaus skulptūras. Savivaldybės taryba šią savaitę nusprendė iš muziejaus pagal panaudos sutartį perimti septynis kūrinius: Jono Aničo „Stebėtoją“, Mykolo Saukos „Ungurius“, Nerijaus Ermino skulptūrą „Paniręs“, Tauro Kentsmino „Salą“,  Beatričės Mockevičiūtės „Asuką“, Petro Mazūro „Tulpę“ bei Vytauto Viržbicko kūrinį „Juoda guma“. Savivaldybė žada, kad naujai įrengiamas Vingrių skve...

Lietuvos muziejai skaičiuoja pirmuosius lankytojus po to, kai praėjusią savaitę po kelių mėnesių pertraukos jie ir vėl pravėrė duris visuomenei. Muziejų atstovai sako, kad žmonės pasiilgę tokio laisvalaikio, kuris leistų atitrūkti nuo karantino realybės. „Mums sekasi taip, kaip ir tikėjomės, savaitgalį turėjome nemažai lankytojų, o paprastos dienos šiek tiek skurdesnės“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovė Rita Malinauskienė.

Metas susipažinti su kalbančiomis skulptūromis. Šiemet sostinės gyventojai ir svečiai galės prakalbinti dar tris miesto simbolius, o bene kontraversiškiausias jų – Neries krantinėje jau daugiau nei dešimtmetį skaičiuojantis vamzdis – vienų mėgstamas, kitų tiesiog nekenčiamas. Ką jis turi pasakyti žmonėms, netrukus išgirsite. „Laba diena, sveiki. Jus minutėlę norėtų sutrukdyti siena“, – štai taip nuo šiol su visais norinčiais pasiklausyti sveikinsis Literatų gatvės siena.

Pabandykite įsivaizduoti internetą be memų (angl. memes) – jau po akimirkos suprasite, kad šie plačiai žinomi juokingi paveikslėliai jau tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Šiandien memus naudojame išreikšti emocijoms, prajuokinti draugus ar tiesiog užmegzti pokalbį.

Ar dar prisimenate, ką reiškia važiuoti „bulka“? O riedėti antru „golfuku“? Galbūt niekada to neteko patirti? MO muziejus ir automobilių dalijimosi bendrovė „CityBee“ sugrąžina 90-ųjų transporto žvaigždes į gatves. Daugeliui lietuvių automobiliai „Audi 80“ ir antros kartos „Volkswagen Golf“ yra įstrigę giliai į atmintį, mat 90-aisiais šie modeliai buvo vienos populiariausių transporto priemonių mūsų šalyje.

Pastaraisiais metais krintant moksleivių pasiekimų rezultatams, muziejininkai sugalvojo būdą mokinių motyvaciją didinti netradicinėmis pamokomis. Biologijos, istorijos, literatūros ir kitus dalykus jie siūlo ne kalti iš vadovėlių, o mokytis besidairant po specialiai parinktus meno kūrinius. Mokytojai sako, jog paaugliai jais domisi su malonumu, o integruotą edukaciją siūlantis MO muziejus jau vos spėja visus priimti.