mma

Lietuvis Julius Anglickas (11-4) po daugiau nei metų pertraukos sugrįžo į mišrius kovos menus. Lapkričio 2-ą džeiną Minesotos valstijoje (JAV) vykusiame „Mecca 23“ turnyre pussunkio svorio kategorijoje 33-ejų metų J.Anglickas antrajame raunde brutaliai nokautavo paskutinėmis dienomis į šią kovą atėjusį 35-erių metų amerikietį Mosesą Murriettą (10-8). Lietuvis 4 metus kovėsi „Bellator“ organizacijoje ir netgi pretendavo tapti čempionu, tačiau pralaimėjo titulinę kovą.

Seime skinasi kelią Darbo kodekso pataisos, kuriomis būtų koreguojama minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo tvarka.  Už tai antradienį balsavo 49 Seimo nariai, o prieš ir susilaikiusių nebuvo. Galutinis balsavimas vyks vėliau.  Pakeitimais siūloma Vyriausybei MMA tvirtinti atsižvelgiant į iki šiol neprivalomus kriterijus, pavyzdžiui, Finansų ministerijos skelbiamas ekonomines prognozes bei Valstybės duomenų agentūros skelbiamus šalies ūkio rodiklius bei tendencijas.

Trišalei tarybai priklausantys socialiniai partneriai kol kas neturi bendros pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) formulės keitimo, į ją įtraukiant perkamosios galios, darbo užmokesčio augimo ir produktyvumo kriterijus. Į diskusiją įsitraukę darbuotojų, darbdavių ir institucijų atstovai sutarė, kad prie klausimo reikės sugrįžti po platesnio aptarimo.

Praėjusią savaitę Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime pirmininku tapęs Mindaugas Lingė abejoja žiniasklaidos pranešimais, esą mūsų šalis tapo brangia, bet neturtinga. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje jis pasidalijo įrašu, kuriame vardina priežastis, kodėl taip teigi nėra teisinga. „Nėra visai sąžininga lyginti kraštutinius atvejus, kaip alaus kainą išskirtinai mūsų pajūryje su vidutinėmis alaus kainomis kitose šalyse.

 Afganistaną valdanti Talibano vyriausybė šalyje oficialiai uždraudė mišrių kovos menų (MMA) sportą. Vietinės valdžios teigimu, MMA sportas yra pernelyg žiaurus ir kelia riziką sportininkų gyvybei. MMA sportas neva yra nesuderinamas su islamu ir musulmonai neturėtų jo propaguoti. MMA buvo populiari sporto šaka tarp Afganistano jaunimo, bet dar 2021 m. visi MMA turnyrai iš esmės buvo paskelbti neteisėtais. Tuomet Talibanas pareiškė, kad smūgiai kitam žmogui į veidą – draudžiami.

Minimali alga kitąmet augs 69 eurais po mokesčių. Mažiausiai uždirbantieji gaus 777 eurus į rankas. Tokiu Vyriausybės sprendimu nepatenkinti nei verslas, nei profsąjungos. Darbuotojai kaltina politikus ir verslą nesilaikant prieš 7 metus priimto susitarimo, darbdaviai tikina, kad ekonomiką nebūtinai kils, ir papildomi 70 eurų prie algos kai kurių sektorių įmonėms gali būti pražūtingi. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nutarimo projekte siūlo Vyriausybei, kad 2025 m. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis siektų 1038 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 euro, nurodoma informacinėje teisės aktų sistemoje. SADM taip pat siūlo rekomenduoti socialiniams partneriams kolektyvinėse sutartyse nustatyti didesnius dydžius negu 2025 m. nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė nutarimo projektą, siūlantį Vyriausybei minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo 2025 metų didinti 12,3 proc. iki 1038 eurų (prieš mokesčius). Vyriausybė artimiausiu metu turėtų priimti vienašališką sprendimą dėl MMA didinimo. Ji rekomenduos socialiniams partneriams kolektyvinėse sutartyse nustatyti didesnius dydžius, rašoma nutarimo projekte.

Spalio mėnesį į MMA narvą po ilgos pertraukos sugrįžtantis buvęs UFC sunkiasvorių čempionas Francisas Ngannou tai darys labiausiai sudaužyta širdimi karjeroje. Šių metų balandį F.Ngannou atskleidė, kad jo 15 mėnesių sūnus Kobe mirė po skubios medicininės pagalbos. Ši skaudi žinia F.Ngannou šeimą užklupo praėjus vos mėnesiui po jo paskutinės kovos bokso ringe, kai jis antrajame raunde nokautu pralaimėjo Anthony Joshua.

Trišalėje taryboje nesusitariant kiek didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" vadovas Saulius Skvernelis mano, kad Vyriausybės sprendimas turi būti palankesnis darbuotojams. Jis tvirtina, kad MMA gauna pažeidžiamiausi visuomenės asmenys, tad didesnis darbo užmokesčio padidinimas jiems tikrai reikalingas. „Jau keli metai taip vyksta, kad susitarti būna sunku ir galutinį sprendimą turi priimti Vyriausybė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymas minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) didinti iki 1038 eurų yra svarstytinas. Visgi, pasak jos, šis siūlymas dar turi būti išdiskutuotas su socialiniais ir verslo partneriais. „Svarstytinas kompromisas“, – antradienį „Žinių radijui“, atsakydama į klausimą, kaip vertina SADM siūlymą, sakė V. Čmilytė-Nielsen. „Šioje vietoje turi būti keli raundai diskusijų“, – pažymėjo ji.

Antradienį Trišalė taryba nusprendė, kad kol kas nebesvarstys minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo klausimo ir lauks Vyriausybės sprendimo. Tokį sprendimą profsąjungų ir verslo atstovai priėmė neeilinio posėdžio metu. Šis posėdis inicijuotas dėl socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo 2025 m. didinti MMA iki 1038 eurų. Tiek verslas, tiek profsąjungos tokį siūlymą vertina neigiamai.

Nepaisydama Trišalės tarybos susitarimo, kaip turėtų būti skaičiuojama minimalioji mėnesinė alga (MMA), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai pasiūlė, kad nuo kitų metų ji augtų mažiau nei turėtų. Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad ministerija Vyriausybei siūlo priimti kompromisinį sprendimą ir 2025 metais taikyti 1038 eurų MMA, neatskaičius mokesčių, vietoje dabar nustatytos 924 eurų. Formalų sprendimą dėl minimumo Vyriausybė turėtų priimti artimiausiu metu.

Trišalei Tarybai nepavykus susitarti dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad verslui sutikus ją kelti 10 proc. darbo užmokestis aptarnavimo sektoriuje kils 69 proc., lyginant su 2019 metais. Todėl, pasak asociacijos vadovės, grąžintas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) toliau didins šešėlį sektoriuje.

Pastaruoju metu Trišalėje taryboje, kuri vienija darbuotojų, darbdavių ir valdžios institucijų atstovus, buvo sprendžiama, kaip Lietuvoje turėtų didėti minimalioji mėnesinė alga (MMA). Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo MMA kelti daug mažiau, nei būtų galima kelti pagal darbuotojų ir darbdavių sutartą formulę – vos 38 eurais. Vis dėlto jos specialistai slepia formulę, kaip gavo šį skaičių.

Antradienį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje visos šalys sutarė, kad minimalią mėnesinę algą (MMA) kitiems metams reikia kelti, tačiau nepriėjo konsensuso dėl galimo jos dydžio.   Profesinės sąjungos siūlo, kad MMA 2025 m. siektų 1070 eurų, absoliuti darbdavių dauguma pasisakė už 1016 eurų dydį, tokios pozicijos buvo įtvirtintos protokole.

Trišalei tarybai antradienį planuojant paskutinę diskusiją dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo nuo kitų metų, ministerijos, darbdavių ir profsąjungų atstovai sutinka – pasiekti susitarimo tikriausiai nepavyks.  Lietuvos bankas (LB) gegužę Trišalės tarybos posėdyje pristatė skaičiavimus dėl galimo MMA didinimo 2025 metais. Anot jo, pagal išankstines Finansų ministerijos 2025-ųjų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prognozes, norint pasiekti 50 proc.

Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partneriams dėl to pavyks susitarti.

Trišalei tarybai antradienį ketinant pradėti diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 16 proc. nuo kitų metų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad norint tiksliau apskaičiuoti būsimą MMA dydį, reikia sulaukti atnaujintų Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos darbo užmokesčio prognozių. „Reikia truputėlį geriau pajusti, kokia bus šių metų projekcija, kai jas atnaujins Finansų ministerija ir LB tam, kad pataikytume kaip įmanoma taikliau nustatydami ateinančių metų MMA.

Šiuo metu darbdavių ir darbuotojų atstovai kartu su politikais pradėjo diskusijas dėl mėnesinės minimalios algos (MMA) augimo. Norima, kad kitais metais ji ant popieriaus jau viršytų 1 tūkst. eurų. Ši idėjai pritaria ne visi. Ekonomistas iškėlė ir produktyvumo klausimą.

Daugiau nei du šimtai dalyvių iš 21 klubo išbandė jėgas Baltijos šalių mišrių kovos menų (MMA) čempionate. Greta trijų regiono regiono valstybių Jonavos arenoje pasirodė ir Ukrainos bei Japonijos kovotojai. Jau tradiciniu kovotojams tarptautiniu egzaminu tapusį Baltijos MMA čempionatą organizavo sporto klubas „Faiteris“ ir Lietuvos MMA federacija (LMMAF). Varžybose pasirodė Vilniaus, Kauno, Jonavos, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Prienų ir kitų mūsų šalies miestų klubai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad 2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų viršyti 1 tūkst. eurų. Tačiau, anot jos, diskusijos dar vyksta ir dėl to turi sutarti socialiniai partneriai, o vėliau sprendimą galutinai patvirtinti Vyriausybė. „Pasvarstymai yra teisingi, turėtų minimali mėnesinė alga kilti taip kaip yra sutarta socialinių partnerių.

Sekmadienio paryčiais Lietuvos laiku Las Vegase įvyko didžiausias metų MMA turnyras „UFC 300“, kuriame vieną įspūdingiausių pergalių šiame turnyre iškovojo 32-ejų metų amerikietis Maxas Holloway (26-7). Į aukštesnę svorio kategoriją iš puslengvio svorio antrą kartą per UFC karjerą perėjęs M.Holloway kovoje dėl „blogiausio močkrušio“ (angl.

Iš Serbijoje vykusio Europos mišrių kovos menų (IMMAF) čempionato Lietuvos jaunimo rinktinė parsivežė du medalius. Paskutinę lietuvių pasirodymo dieną jurbarkietė Lijana Lipinskaitė laimėjo Senojo žemyno vicečempionės titulą. Gausi Lietuvos jaunių ir jaunimo delegacija, Belgrade baigusi savo pasirodymą keletu dienų anksčiau, „Ranko Žeravica“ sporto arenoje emocingai palaikė paskutinę savo dalyvę.

Šiais metais viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Dėl sumažėjusios paklausos ir neigiamo poveikio dėl palūkanų normų, privačiame sektoriuje prognozuojamas kuklesnis augimas. „Daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla ir šiais metais jie kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje.

Minimali alga pernai Lietuvoje buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Anot jos, pernai minimali alga Lietuvoje siekė 840 eurų iki mokesčių, Latvijoje – 620 eurų, Estijoje – 725 eurus. Lietuvoje ji didėjo 15 proc., Estijoje – 10,9 proc., Latvijoje 24 procentais. Vien trečiąjį ketvirtį Lietuvoje minimali alga siekė 41,9 proc., Estijoje ir Latvijoje – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių.

Kovo 18 dieną Vilniuje, Avia Solutions Group arenoje, kovos menų gerbėjai turės išskirtinę galimybę išvysti Lietuvos mišrių kovos menų (MMA) legendą Sergėjų Grečicho. Sergėjus Grečicho yra ne vien kovotojas, jis yra kovos menų ikona, kurio vardas yra minimas tarp didžiausių pasaulio MMA legendų. Sergėjaus apdovanojimų bei titulų sąrašas ypač įspūdingas: pasaulio pankrationo čempionas, Europos BJJ vicečempionas, triskart pasaulio sambo čempionas.

Šiemet Lietuvos namų ūkių pajamos vidutiniškai augs 62 eurais, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Pasak jos, tokia suma mažiausiai 4 kartus viršytų šiuo metu prognozuojamą 2024-ųjų infliaciją. „Lyginant sausį su pernai sausiu, namų ūkių pajamos turėtų augti 62 eurais. Vidutiniškai pajamos didėja 12 proc. Ir viršys laukiamą infliaciją mažiausiai 4 kartus, nes kol kas Finansų ministerijos planuojama infliacija yra 2,8 proc.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Estijoje nuo sausio mėnesio padidėjo 13 proc. – nuo 725 eurų iki 820 eurų,. Minimalus valandos darbo atlygis pakilo nuo 4,30 euro iki 4,86 euro. Pernai gegužę Ekonomikos ministerija, Darbdavių konfederacija ir Centrinė profesinė sąjunga pasirašė susitarimą dėl MMA ir vidutinio mėnesio darbo užmokesčio santykio didinimo per ketverius metus iki 50 procentų.

Valdantieji ruošiasi nuo sausio padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Dėl to mažiausios algos kitąmet turi būti iki 30 eurų didesnės. Socialdemokratai su profsąjungomis perspėja darbuotojus būti atidiems, kad darbdaviai neapgautų – esą manipuliuodami mokesčiais kitąmet algos gali ir nepadidinti. Vienoje kompiuterių parduotuvėje ir elektronikos remonto įmonėje Marijampolėje dirba 11 darbuotojų.

Šią datą visi kovų menų gerbėjai turėtų pasižymėti raudonai. Lapkričio 18 d. dieną, Vilniaus „Avia Solution Group“ arenoje griaudės „KOK MEGA SERIES „HERO’S“ turnyras. Štai 10 pagrindinių priežasčių, kodėl šio renginio praleisti negalima.

25-erių Ernestos Kareckaitės pavardė visai neseniai nuskambėjo visame pasaulyje. Rugsėjo pabaigoje laimėjusi atkaklią kovą prieš Carli Judice kovotoja tapo vos antrąja lietuve gavusia UFC kontraktą.  MMA (mišrių kovos menų – aut. past.) kovotoja jau yra pasiekusi įspūdingų rezultatų, tačiau savo pažintį su sportu E. Kareckaitė pradėjo ne ringe.  Ernestos mama – žinoma Lietuvos plaukikė ir trenerė Dita Kareckienė. Būtent mamos pasaulyje mergina ir susipažino su sportu.

31-erių metų lietuvių kilmės amerikietė Rose Namajunas po paskutinės kovos 2022 m. gegužės mėnesį prieš Carlą Esparzą jau matė savo karjeros pabaigą. Pralaimėjusi kovą dėl titulo „UFC 274“ turnyre, R.Namajunas pastaruosius 14 mėnesių nebendravo su žiniasklaida ir gerbėjai turėjo mažai informacijos apie tai, kas jos laukia ateityje. Buvo neaišku, ar R.Namajunas iš viso planuoja varžytis ir kaip atskleidė pati kovotoja, ji pati abejojo savo ateitimi.

Vyriausybė nepritaria konservatoriaus Jurgio Razmos parengtai ir Seime svarstomai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, pagal kurią savarankiškai Lietuvoje dirbantys ir mokesčių nemokantys užsieniečiai, pavyzdžiui, pavėžėjai, mokėtų avansinį pelno mokestį. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai, Finansų ministerijos siūlymu, pritarta pirmadienį, bus teikiama Seimui.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti konservatoriaus Jurgio Razmos parengtai ir Seime svarstomai pataisai pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius užsieniečius, pavyzdžiui, pavėžėjus.

Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat pastebėtina, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui, rašome pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje minimumas paprastai nustatomas vieną kartą per metus ir pradedamas taikyti nuo metų pradžios. Kitose valstybėse jis nustatomas kiek kitaip, be to, dalyje valstybių jis įtvirtinamas darbdavių ir profsąjungų derybose, o ne bendru teisės aktu. „Remiantis 2023 m. liepos 1 d. duomenimis, 22-ose iš 27-ių Europos Sąjungos valstybių narių yra nustatytas šalies minimalusis darbo užmokestis“, – trečiadienį socialinio tinklo paskyroje pastebi Valstybės duomenų agentūra.

Sugrįžusi, jėgas atgavusi bei 60 tūkst. K-1 sirgalių į arenas renkanti japonų K-1 Global organizacija plečiasi už Japonijos ribų. Jau ateinančiais metais organizacijos planuose surengti atrankinius K-1 Grand Prix turnyrus Singapūre, Šiaurės ir Senojoje Europoje. Atrankinių turnyrų nugalėtojai susitiks finaliniame naujametiniame K-1 Global renginyje Japonijoje.

Vyriausybė nusprendė, kad kitais metais Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės iki 924 eurų ant popieriaus, o valandinis užmokestis – 5,65 euro. Tai yra 10 proc. augimas, tačiau Lietuvoje minimumas tebėra gerokai mažesnis nei Vokietijoje, o kai kurios kainos – jau netgi didesnės. Verslo atstovai skaičiuoja, kad ne tiek daug žmonių Lietuvoje ir gauna MMA. Tuo metu darbuotojų atstovai siūlo žiūrėti į kainas ir algas didinti tiek, kiek auga infliacija.

Mūsų šalyje kainos pastaruoju metu augo bene sparčiausiai visoje Europoje. Infliacijos tempas dabar lėtėja, bet už pagrindines prekes lietuviai moka jau daugiau nei kiti europiečiai. Trečiadienį Vyriausybė nutarė padidinti minimalią algą, bet ji ir toliau bus dukart mažesnė, nei, pvz., Vokietijoje, kur maistas ir gėrimai kainuoja panašiai, o drabužiai ir avalynė net pigesnė.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 2024 metais – ją ketinama didinti 10 proc. iki 924 eurų. Tuo metu minimalusis valandinis atlygis būtų didinamas iki 5,65 euro vietoje 5,14 euro dabar neatskaičius mokesčių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, MMA didinimui kitąmet iš valstybės biudžeto prireiks apie 31,4 mln. eurų.

Antradienį Seimui pateikti Gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių įstatymų projektai. Be kita ko, jais numatoma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tad uždirbantys mažiausiai, priėmus teikiamas pataisas, daugiau pinigų gaus į rankas. Tačiau bent daliai dirbančių savarankiškai pinigų liks mažiau, mat jie turės mokėti didesnius mokesčius. Dabar ilgą laiką brandintos ir kaitaliotos mokesčių reformos įstatymų projektai bus svarstomi Seimo komitetuose.

Stipendija bedarbiams, besimokantiems profesijos, nuo liepos 1-osios bus mokama atsižvelgiant į minimalų valandinį atlygį (MVA), o ne minimalią mėnesio algą (MMA), kaip yra dabar.   Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas: balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o susilaikė vienas.  Tokia stipendija sieks 0,5 MVA (2,57 euro) už mokymosi valandą vietoj 0,5 MMA per mėnesį.

Lenkijos vyriausybė pasiūlė minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo kitų metų sausio didinti iki 4242 zlotų (906 eurų), o nuo 2024-ųjų liepos – iki 4300 zlotų (960 eurų). Minimalus valandos darbo atlygis augtų atitinkamai iki 27,7 zloto (6,2 euro) ir iki 28,1 zloto (6,3 euro). Apie tai pranešę vyriausybės atstovai pažymėjo, jog dėl siūlomų dydžių dar bus konsultuojamasi su vadinamaisiais socialiniais partneriais Socialinio dialogo taryboje.

Per metus vidutinė alga Lietuvoje padidėjo 140 eurų į rankas ir kovą pasiekė beveik 1200. Vien minimali alga padidėjo 100 eurų. Tačiau žmonės skundžiasi, kad atlyginimų augimo nejaučia, mat infliacija dar didesnė. Tiesa, nepaisant recesijos, šiemet ekonomistai prognozuoja algas padidėsiant dar dešimtadaliu, tačiau jau kitąmet augimas sulėtės. „Indritus“ restoranas priklauso Panevėžio rajone kaimo parduotuvių ir restoranų verslą valdančiai bendrovei.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo kitąmet 10 proc. Vyriausybė priims, kai Seime bus sutarta dėl mokesčių pertvarkos paketo.

Brazilijos žiniasklaida praneša, kad po konflikto su karo policininku buvo nušautas 34-erių MMA kovotojas Mauro Chauletas (14-9). Kaip rašoma policijos ataskaitoje, incidentas įvyko vidurnaktį netoli nuo Porto Alegrės esančiame bare. Teigiama, kad M.Chauletas, atėjęs su savo drauge, susiginčijo su ne tarnybos metu bare apsilankiusiu karo policininku. MMA kovotojas sugriebė karo policininko ginklą ir šovė jam į kirkšnį.

Vyriausybės įsipareigojimas suvienodinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) turėtų būti įtvirtintas teisės aktuose, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Šitas įsipareigojimas negali būti orinis, nes dabar jis orinis. Teisės aktuose nematome šito įsipareigojimo įtvirtinimo. Tikimės, jis bus suguldytas į teisinį įsipareigojimą visuomenei“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėja.

Vyriausybė jau svarsto, kiek kitąmet didinti minimalią algą maždaug šimtui tūkstančių ją gaunančių lietuvių. Finansų ministerija parengė planą, pagal kurį minimali alga į rankas padidės 76 eurais. Darbdaviai jau nerimauja, kad išgirdę apie minimalios algos didėjimą ir kiti, daugiau uždirbantys darbuotojai, ims reikalauti dar didesnių algų, nors Lietuva paniro į recesiją. O profsąjungos atšauna, kad tokie norai pagrįsti ir kvalifikuoti darbuotojai turi uždirbti bent penktadaliu daugiau.