mitingai

Viešojoje erdvėje diskutuojant dėl gyvenimo įgūdžių programos nuostatų apie lytiškumą, ketvirtadienį Seimo prieigose organizuojami du protestai. Apie šimtą žmonių į renginį planuojanti sukviesti Lietuvos gėjų lyga (LGL) teigia posėdžiausiančiam Seimui pasiųsianti žinutę, kad jau atėjo laikas keisti įstatymus, kuriais ribojama su LGBT bendruomene susijusi informacija.

Dešimtys tūkstančių Šiaurės Korėjos gyventojų savaitgalį dalyvavo antiamerikietiškuose mitinguose, kur buvo žadamas „negailestingas kerštas JAV imperialistams“, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Mitingai vyko Šiaurės Korėjai minint 73-iąsias Korėjos karo pradžios metines. Daugiau kaip 120 tūkst.

Irano teismų sistemos vadovas sekmadienį perspėjo, kad gyventojai, dalyvaujantys protestuose, kurie apėmė šalį po moralės policijos arešto mirus jaunai kurdei Mahsai Amini, nesulauks „jokio atlaidumo“. Tokį pareiškimą Gholamas Hosseinas Mohseni Ejei padarė po devynias naktis trukusių demonstracijų ir susirėmimų gatvėse. Pareigūnas antrino ultrakonservatoriui prezidentui Ebrahimui Raisi, išvakarėse paraginusiam imtis „ryžtingų veiksmų“ neramumams numalšinti.

Kovo 6-ąją Rusijos milicija 69 skirtinguose šalies miestuose sulaikė daugiau kaip 5 tūkst. žmonių už tai, kad šie surengė protesto akcijas prieš Maskvos pradėtą karinę invaziją kaimyninėje Ukrainos teritorijoje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. Remiantis nepriklausomos Kremliaus stebėsenos grupės „OVD-Info“ surinkta informacija, iš viso per pirmąsias keletą karinės invazijos savaičių Rusijoje buvo sulaikyta apie 13 tūkst. 500 antikarinio judėjimo aktyvistų.

Tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, „Lietuvos Caritas“ antrą kartą skelbia paramos rinkimo akciją Ukrainos žmonėms. Tuo tarpu aktorius, publicistas Arkadijus Vinokuras pradeda naują iniciatyvą Ukrainai palaikyti – pirmadienio mitingus Vilniuje. Nuo pirmadienio iki trečiadienio „Lietuvos Caritas“ su septynių vyskupijų „Caritas“ centrais rinks humanitarinę pagalbą – maisto produktus ir kitus karo pabėgėliams reikalingus daiktus.

Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį vėl atmetė Lietuvos šeimų sąjūdžio prašymus dėl mitingų Katedros ir Rotušės aikštėse vasario 16 dieną. Kaip BNS informavo savivaldybė, leidimai nesuderinti, nes šiose vietose tuo metu vyks savivaldybės renginiai. „Vasario 16 dieną, 12–15 val., planuojamų mitingų Katedros ir Rotušės aikštėse negalime suderinti, kadangi vietos įtrauktos į savivaldybės organizuojamus renginius“, – teigiama BNS pateiktame atsakyme.

Italijos uostuose penktadienį susirinko protestuotojai, šaliai ruošiantis didelio masto sutrikdymams dėl naujų su koronaviruso pandemija susijusių reikalavimų darbuotojams. Maždaug 300 žmonių blokavo patekimą į šiaurės vakarinį Genujos uostą ir sutrikdė jo darbą. Panašių akcijų ir demonstracijų penktadienį numatyta ir kitose šalies vietose. Šimtai žmonių taip pat susirinko į demonstraciją šalies šiaurės rytuose esančiame Triesto uoste.

Įsigalioję galimybių paso ribojimai kai kuriuos papiktino, kai kuriuos privertė susimąstyti dėl prioritetų. Kompozitorius bei atlikėjas Stanislavas Stavickis–Stano sako, kad kiekvieno nuomonės reikia išklausyti. Jis atskleidė esantis stipriai už skiepus ir prabilo apie savo požiūrį į valdžios veiksmus. Per Lietuvą kaip banga nuvilniję mitingai dėl žmonių nepasitenkinimo skiepų tvarka bei apribojimų sukėlė įvairias žmonių reakcijas.

Rugpjūčio mėnesį mitingas prie Seimo baigėsi riaušėmis, o kitam mitingui leidimas kol kas neišduotas. LGBTQ atstovams reikėjo nueiti ilgą kelią, kad pagaliau pavyktų surengti eitynes Kaune. Kodėl Lietuvoje įsikeroja vis didesnė neapykantos kultūra? Kas ją skatina? Nebeturime Konstitucijos? Šiame moderniame amžiuje, kai visi drąsiai gali reikšti savo nuomonę, atsiranda ir didžiulė terpė visuomenės susiskaldymui.

Įtampas visuomenėje kelia skirtingas požiūris į mitingus, kai vienoms visuomenės grupėms leidimai yra išduodami, o kitoms – ne, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Įtampos kyla, kuomet mes pradedame skirtingu principu vertinti skirtingas visuomenės grupes: vienoms duodame leidimus, kitoms – neduodame, po to persigalvojame ir duodame. Tai tikrai neprisideda prie visuomenės įtampos mažėjimo“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė prezidentas.

Lietuvos visuomenė nerimsta. Savaitgalį Kaune įvyko LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“, o beveik prieš mėnesį įvyko riaušėmis pasibaigęs mitingas prie Seimo. Negana to, šią savaitę rugsėjo 10 dieną turėjo įvykti Šeimų sąjūdžio mitingas, kuriam Vilniaus savivaldybė leidimo visgi neišdavė, o teismas šio sprendimo nusprendė nestabdyti.

Rusijos policija antradienį per naujausius opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkų mitingus areštavo daugiau kaip 1 050 žmonių, pranešė nepriklausoma stebėjimo grupė „OVD Info“. Ši protestus stebinti nevyriausybinė organizacija nurodė, kad daugiausiai žmonių buvo areštuota Maskvoje, kur vakare, po teisėjos sprendimo skirti A. Navalnui daugiau kaip pustrečių metų įkalinimo bausmę, vyko mitingai.

Per Bulgarijoje trečiadienį vykusius protestuotojų susirėmimus su policija buvo sužeisti daugiau kaip 45 žmonės, parlamentui susirinkus aptarti naujos šalies konstitucijos, kuria siekiama nuraminti ištisas savaites trunkančius antivyriausybinius protestus, priėmimą.

Baltarusijos tyrėjai trečiadienį pareiškė, kad vienas vyras, kuris, remiantis žiniasklaidos ir „Telegram“ kanalų pranešimais, žuvo per antivyriausybinį protestą Minske, iš tikrųjų mirė nuo apsinuodijimo alkoholiu. „Pasak tyrėjų, šis vyras rugpjūčio 11-osios vakarą paprašė praeivių pridegti cigaretę viešajame sode šalia daugiabučio namo Minske, Berestianskaja gatvėje. Vienu metu 52 metų Minsko gyventojas pasijuto blogai ir pargriuvo.

Baltarusijos sostinėje ir kituose šalies miestuose ketvirtadienį įvairių organizacijų ir įmonių darbuotojai rengia stichinius mitingus, jų skaičius nuolat auga. Minske mitinguoja didžiausios Baltarusijos farmacijos įmonės „Belmedpreparatai“, vienos didžiausių Europoje keraminių plytelių gamintojos „Keramin“, įvairių statybos įmonių darbuotojai, rodo naujienų agentūros „Interfax“, kitų žiniasklaidos priemonių, susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalų ir liudininkų informacija.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad valstybė turi įgyvendinti švietimo tinklo pertvarką visuose lygiuose. Pasak jo, tai leistų gerinti švietimo kokybę ir daugiau pinigų skirti sektoriaus darbuotojų atlyginimams, o akcijos prieš valstybės biudžeto priėmimą situacijos iš esmės nepakeis. „Visos tarptautinės organizacijos, mūsų Valstybės kontrolė, nežinau jau kiek kartų yra pasisakę, kad tie tinklai pas mus yra vieni iš pačių prabangiausių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Jie stebi Jus eitynių, protesto akcijų, mitingų metu. Jie nesinešioja pistoletų, antrankių, elektros šokų-tazerių, lazdų. Triukšmadarius jie pasitinka su šypsena ir anekdotais. Ir vis dėlto tai – profesionalūs policijos pareigūnai, kurie Jums padeda „nuleisti garą“ ir nepakliūti į areštinę.

Prancūzija, kur dėl darbo reformų atleidžiami darbuotojai, sekmadienį rengiasi smurtui per Gegužės 1-osios mitingus, o Pietų Korėjoje panašūs nuogąstavimai dėl mažėjančių teisių į gatves paskatino išeiti dešimtis tūkstančių žmonių. Nuo Maskvos iki Marselio – protestų laukiama miestuose visame pasaulyje, darbo klasėms grumiantis su ekonomikos krizėmis ir nedarbu, kurie pakurstė antivyriausybinius jausmus.

Irako šiitų dvasininkas Moqtada Sadras šeštadienį paragino savo šalininkus rengti mitingus už reformas, statyti palapines priešais vadinamąją Žaliąją zoną Bagdade ir būti ten kol jų reikalavimai bus patenkinti. Šiitų vedlys savo pareiškime paskelbė, kad sėdimasis protesto renginys, reikalausiantis korumpuoto ir neveiklaus ministrų kabineto pertvarkos, prasidės ateinantį penktadienį, kovo 18 dieną.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LTR.lt Laisvosios Europos Radijas skelbia apie demokratijos mirtį Ukrainoje. Prezidentas Viktoras Janukovičius šiandien pasirašė ketvirtadienį Rados priimtą įstatymą, kuriuo remdamasi Ukrainos teisėsauga galės kelti baudžiamąsias bylas proeuropietiškuose mitinguose Maidane dalyvaujantiems ukrainiečiams. Opozicijos atstovai teigia, kad balsavimas dėl minėtojo įstatymo tebuvo suvaidintas farsas.

Šeštadienį Turkijoje vėl susirinko minios žmonių, pasmerkdami brutalias saugumo pajėgų atakas Egipte prieš protestuotojus., rašo rt.com. 4 tūkstančiai žmonių susirinko prie Stambulo mečetės, palaikydami M. Mursi šalininkus. Minia žmonių skandavo tokius šūkius kaip „lauk armijos vadovą Abdel Fattah] al-Sisi“, „Morsi į valdžią“. Kitame Turkijos mieste Konya susirinko net 10 tūkstančių žmonių, palaikančių M. Mursi šalininkus.

Mūsų žemdirbiai, matydami, kaip jų kolegos iš Belgijos piene ir dūmuose skandino Europos Parlamentą, svarstė, kuo baigtųsi tokios akcijos Lietuvoje – didelėmis baudomis ar guminėmis kulkomis. Vakarų Europos šalių ūkininkai drastiškai reiškia savo reikalavimus. Lietuvos žemdirbiai kur kas atsargesni. Prieš dešimtmetį ryžtingai stoję kovoti už savo išlikimą ir kelių blokadas surengę pieno gamintojai dar neužmiršo skaudžios pamokos – ne vienas iš jų buvo nuteistas kaip riaušininkas.

Tūkstančiai žmonių Tunise dalyvavo demonstracijoje už moterų teises. Jie kaltino valdančiąją „Ennahda“ partiją siekiant apriboti moterų teises. Protesto eitynėse sostinėje Tunise dalyvavo apie 6 000 žmonių, daugiausiai - moterų. Jie priešinosi formuluotei konstitucijos projekte, kad moterys ir vyrai papildo vienas kitą. Demonstrantai reikalavo, kad liktų galioti 1956 metų įstatymas, kuriuo remiantis, moterys ir vyrai yra visiškai lygiateisiai.

Kirgizijos premjeras Omurbekas Babanovas pasiūlė padidinti baudas už neteisėtų mitingų organizavimą iki 1 milijono somų (21 tūkstančio dolerių). Savo iniciatyvą ministras pirmininkas išdėstė trečiadienį per vyriausybės posėdį, praneša „Tengrinews“. Leidinio duomenimis, šiuo metu didžiausia bauda už nesankcionuoto mitingo organizavimą šalyje sudaro apie 9 tūkstančius somų (200 dolerių). „Tai jau tapo norma. Mitinguotojai rengia protesto akcijas kur nori ir daro ką nori“, – pabrėžė premjeras.

Pasaulį dar kartą šokiravo neregėtas Rusijos specialiųjų pajėgų („OMON“) žiaurumas protestų prieš dabartinę Rusijos valdžią ir Vladimirą Putiną metu. Šįkart internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip pareigūnai be jokio gailesčio sumuša bejėgę nėščią moterį Bolotnajos aikštėje. Vaizdo kamera užfiksuotas incidentas įvyko Bolotnajos aikštėje, kai uniformuoti vyrai bandė išvaikyti protestuoti susirinkusius žmones.

Vienas iš „Jabloko“ partijos įkūrėjų Grigorijus Javlinskis prabilo apie mitingų neefektyvumą. Kaip rašo politikas savo tinklaraštyje, „patys savaime pilietiniai mitingai, akcijos, vaikštynės ir panašios sulėktuvės, nepaisant viso jų žmogiškojo orumo, politiniu požiūriu nieko nepakeis“. „Dėl savo bejėgiškumo jie dažnai virs muštynėmis ir susirėmimais. Smurto stiprėjimas padarys situaciją visais atžvilgiais kur kas blogesnę“, – įsitikinęs G. Javlinskis.

Rusijos premjeras, išrinktasis RF prezidentas Vladimiras Putinas neplanuoja kurti šalyje kokių nors naujų specialiųjų tarnybų, taip pat ir nacionalinės gvardijos.

Kovo 17-ąją prasidėjo bent keli svarbūs procesai. Jei vasario 22-ąją snaudžianti tauta pramerkė vieną akį, tai kovo 17-ąją tauta prabudo ir pradėjo keltis, viršūnėms aiškiai pasakydama, kad taip gyventi, kaip gyveno iki šiol, ji nebenorinti. Tačiau viršūnės dar nesuprato, kad jos nebegali valdyti ligšioliniais metodais. Taip šiandienos situacijoje galima būtų perfrazuoti revoliucijos klasikus.

Po to, kai Rusijos policija sulaikė šimtus mitingo prieš naujai išrinktą prezidentą Vladimirą Putiną dalyvių, opozicijos lyderiai V. Putiną apkaltino pakeitus taktiką ir pradėjus griežtai slopinti protestus. Riaušių policija pirmadienį Maskvoje ir Sankt Peterburge sulaikė daugiau nei 500 žmonių, įskaitant opozicijos lyderius. Aktyvistas Aleksejus Navalnas ir daugelis kitų buvo greitai paleisti, bet kai kuriems protestuotojams gresia nedidelės laisvės atėmimo bausmės.

Pirmieji protestai po rinkimų Maskvoje baigėsi riaušėmis ir masiniais suėmimais: Puškino aikštėje, kur vyko sankcionuotas mitingas „Už sąžiningus rinkimus“, suimta per 250 žmonių. Daugiau nei 50 žmonių, tarp kurių opozicionierius Eduardas Limonovas ir nacionalistas Dmitrijus Demuškinas, buvo suimti Lubiankos aikštėje už bandymus surengti nesankcionuotas akcijas. Pažymima, kad OMON'as veikė itin griežtai ir grubiai, žmonės buvo tiesiog tempiami per prievartą.

Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje stebime panašią tendenciją – daugėja žmonių, išeinančių į gatves protestuoti. Iš esmės visų mitingų ir protestų tikslas vienas – ginti savo teises. Dažniausiai streikai būna politiniai arba ekonominiai, neretai susipinantys tarpusavyje. Lietuvoje gyventojai dažniausiai išeina į gatves būtent dėl ekonominių priežasčių. Streikuoja gydytojai, gaisrininkai, mokytojai, pensininkai. Pastarieji yra gal netgi aktyviausi.

Vladimirą Putiną palaikiusio mitingo „Mes turime ką prarasti“ dalyviai pradėjo masiškai skųstis, kad jiems nebuvo sumokėti už dalyvavimą žadėti pinigai. „Vieningosios Rusijos“ partijos atstovai tokius teiginius vadina paprasčiausia provokacija – neva niekas tikrai neragino žmonių eiti į mitingą ir tuo labiau niekas nesiūlė jiems už dalyvavimą pinigų.

Likus lygiai mėnesiui iki kovo 4-ąją vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų dešimtys tūkstančių vyriausybės priešininkų pirmą kartą galės žygiuoti per Maskvos centrą. Sostinės valdžia pritarė organizatorių pasiūlytam vasario 4-ąją planuojamos masinės demonstracijos maršrutui, agentūrai „Interfax“ sakė organizacinio komiteto atstovas Sergejus Parchomenka. Per ligšiolines protesto akcijas žinybos eitynės nuolat draudė. Vyriausybės priešininkai reikalauja laisvų rinkimų.

Rusijos gyventojų pasitikėjimas Vladimiro Putino ir jo bendražygių įgyvendinama politika yra neabejotinai smukęs. Šį teiginį patvirtina praėjusių metų gruodžio 4 d. įvykusių rinkimų į Rusijos Valstybės Dūmą rezultatai. Oficialiais duomenimis, V. Putino partija „Vieningoji Rusija“, ankstesnėje kadencijoje žemuosiuose parlamento rūmuose turėjusi 315 iš 450, t. y. 70 proc., vietų (surinkusi 64,3 proc. rinkėjų balsų), šįkart surinko tik 49,3 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 238 vietas (53 proc.

Aktyvistai, organizavę didžiausius per pastaruosius 20 metų protestus Rusijoje, pareiškė, kad vasario 4 dieną vėl išeis į gatves, praneša The Wall Street Journal. „Bandymai sukurti dialogą neatnešė jokių apčiuopiamų rezultatų“, – teigia žurnalistai Aleksanderis Koliandras ir Gregory White. Tačiau opozicijos atstovai vis dar tikisi kurti dialogą. Buvęs Putino sąjungininkas Aleksejus Kudrinas pareiškė apie ketinimus tapti tarpininku.

Maskvoje šeštadienį Bolotnajos aikštėje vyksta sankcionuotas mitingas. Jame dalyvauja opozicijos atstovai. „Jabloko“ lyderis Sergejus Mitrochinas akcentavo, kad žmonės mitinguoja dėl rinkimų rezultatų. Nepranešama, kiek aikštėje yra žmonių. Rusijos žiniasklaida praneša, kad vienas „Jabloko“ partijos steigėjų, Grigorijus Javlinskis, reikalavo naujų rinkimų. Nepranešama, ar kitų partijų atstovai dalyvauja mitinge.

Pagrindiniai Rusijos federaliniai televizijos kanalai pagaliau pranešė apie daugiatūkstantinius mitingus Rusijoje. Siužetas apie opozicijos mitingą Maskvoje gruodžio 10 dieną tapo pagrindine vakaro naujiena per NTV žinias. Akcijai buvo skirtas pilnavertis siužetas, o tekstą perskaitė NTV žurnalistas Aleksejus Pivovarovas. Demonstracijos reportažo metu buvo pavadintos didžiausiais protestais per pastaruosius 10 metų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį nurodė pradėti tyrimą dėl įtarimų, kad Rusijos parlamento rinkimų rezultatai buvo klastojami. Dieną prieš tai dešimtys tūkstančių protestuotojų reikalavo atšaukti rezultatus ir rinkimus surengti iš naujo. D. Medvedevas „Facebook“ tinklalapyje atsakė į protestuotojų skundus, kad gruodžio 4–osios rinkimų rezultatai buvo pakreipti rinkimus laimėjusio ministro pirmininko Vladimiro Putino naudai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad rekordinio protesto mitingo metu išsakyti lozungai ir priekaištai dėl rinkimų rezultatų jo neįtikina. Kaip rašo lenta.ru, šeštadienį vykusio mitingo metu išsakyti teiginiai D. Medvedevui nepasirodė pakankamai svarūs, tačiau jis nurodė patikrinti visus protestuotojų minėtus galimo klastojimo atvejus. „Kiekvienas Rusijos gyventojas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, kas vakar ir vyko Maskvos aikštėje ir gatvėse.

Tai, kad procesas, gavęs „Arabų pavasario“ pavadinimą, turi potencialo įgauti globalaus reiškinio formą, savo kailių galėjo pajausti ir tiesiogiai su arabų pasauliu nesusijusios valstybės ir regionai. Pasipiktinusių žmonių minios okupavo daugybės pagrindinių JAV didmiesčių gatves, nepatenkinti europiečiai milžiniškas protesto akcijas rengė Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje ir, žinoma, Graikijoje, studentai šturmavo valstybinių organų pastatus Čilėje.

Panašu, kad Rusijos laukia neramus savaitgalis. Po sekmadienį vykusių parlamento rinkimų pažeidimais pasipiktinę žmonės pamažu pradėjo plūsti į Maskvos, Sankt Peterburgo ir kelių kitų Rusijos miestų gatves. Policija ir specialiai dislokuotos karinės pajėgos jau dislokuotos Rusijos sostinėje. Tikimasi, kad Vladimiras Putinas bus pasiruošęs protestų malšinimui Maskvoje. Vis dėlto protestai gali įgauti gerokai didesnį mastą, negu tikėtasi anksčiau.

Panašu, kad susirūpinusių rusų pranešimai apie karinės technikos dislokavimą Maskvoje turi pagrindo. Ketvirtadienį Maskvoje vėl buvo pastebėta šarvuočių kolona. Įdomu tai, kad šarvuočiai Maskvoje sugebėjo sukelti avariją. Oficialiai apie avariją nėra pranešama, tačiau opozicinio judėjimo „Solidarnost“ atstovas Olegas Kozlovskis paviešino filmuotą medžiagą, kurioje šarvuočių kolona užfiksuota iš karto po sukeltos avarijos, praneša Newsru.

Maskvos vicemeras Aleksandras Gorbenka perspėjo šeštadienio demonstracijos dėl parlamento rinkimų rezultatų organizatorius, kad susirinkusių žmonių skaičius neturi viršyti anksčiau paskelbto 300 dalyvių skaičiaus, praneša „RIA Novosti“. Socialiniuose tinkluose apie 20 tūkst. žmonių pasiskelbė, kad šeštadienį Revoliucijos aikštėje Maskvoje dalyvaus sankcionuotame mitinge. „Buvo skelbiama, kad dalyvaus 300 žmonių.

Kuo lietuviams Lietuvoje gyvenimas sunkesnis, tuo mažiau jie protestuoja prieš tokią savo išrinktos valdžios politiką prie Seimo ir Vyriausybės rūmų. Gal jie nenormalūs? Gal labai bijo guminių kulkų? Gal jau Lietuvoje liko tik tie, kuriems čia gyventi visai gera? Beje, atsakymas gali būti kur kas paprastesnis: jie mitinguoja prie Seimo internete, pasikvietę bendraminčius iš kitų šalių.

Opozicijos akcija Minske praėjo taikiai. Kaip skelbia lenta.ru, susirinkę žmonės nebuvo suiminėjami. Vis dėlto kai kurie užsienio šaltiniai mini keletą sulaikytų asmenų. Teigiama, kad buvo sulaikyta iki 8 opozicijos aktyvistų. Vis dėlto, Minske rengta akcija nebuvo sankcionuota. Jei pasitvirtins, kad prieš žmones nebuvo naudojamos represijos, tai gali reikšti, kad Baltarusijos valdžia siekia dialogo su ES. Opozicionieriai šeštadienio akcijų metu reikalavo socioekonominių sąlygų gerinimo.

Sostinėje penktadienį rengiami du mitingai dėl švietimo politikos. Lenkų tautinė mažuma reiškia nepasitenkinimą dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų. Atsakydama į lenkų mitingą partija Tvarka ir teisingumas rengs mitingą dėl lietuviškų mokyklų uždarymo Vilniaus rajone. Tvarkos ir teisingumo partija gavo Vilniaus savivaldybės leidimą surengti mitingą prie Vilniaus rajono savivaldybės. Leidimas duotas mitingui iki 300 žmonių.

Penkiems Baltarusijos žurnalistams, sulaikytiems per nesankcionuotus mitingus Minske ir kituose šalies miestuose, paskirtas administracinis areštas nuo trijų iki dvylikos dienų, praneša „RIA Novosti“, cituodama Baltarusijos žurnalistų asociacijos internetinį tinklapį. Asociacijos spaudos tarnyba praneša, kad du žurnalistai iš Baltarusijos vakaruose esančio Gardino gavo 10 dienų laisvės atėmimo, o tokia bausmė jiems paskirta teismo posėdžio, vykusio kardomojo kalinimo įstaigoje, metu.

Šią savaitę Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama vienašališką sprendimą pakeisti planuojamo mitingo vietą, pažeidė profesinių sąjungų teisę į taikius susirinkimus.Apie tai penktadienį pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Per demonstracijas Rusijoje antradienio vakarą vėl buvo suimta dešimtys režimo priešininkų, reikalavusių teisės į susirinkimų laisvę. Per mitingus Maskvoje ir Sankt Peterburge sulaikyta iš viso 80 žmonių, praneša agentūra AFP. Policijos duomenimis, Maskvoje netoli Triumfo aikštės suimti 26 asmenys, tarp jų – rašytojas ir politinis disidentas Eduardas Limonovas. Pasak opozicijos, netrukus jis buvo paleistas. Sankt Peterburge į gatves išėjo 200 žmonių, 50 jų trumpam buvo sulaikyti.