minimali mėnesinė alga

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad jau šių metų pabaigoje infliacija Lietuvoje gali siekti apie 2,5 proc. Pasak jo, dar yra daug erdvės prekių pigimui, o taip pat šiais metais toliau sulauksime defliacinių mėnesių. „Tęsis tą pati tendencija, kurią matėme. (...) Metų pabaigoje ji (infliacija – ELTA) bus apie 2,5 proc. ir tam yra visi veiksniai. Matome, kad gamintojų kainų indeksas, Lietuvos parduodamos pramonės produkcijos kainos yra 8,5 proc.

Vyriausybei pritarus, kad nuo kitų metų minimali mėnesinė alga (MMA) būtų didinama iki 924 eurų, ekonomistas Justas Mundeikis teigia, kad tokia MMA yra per maža.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad žmonių atlyginimai kyla sparčiai – per metus gyventojų algos vidutiniškai padidėjo 12 procentų, arba maždaug 120 eurų į rankas. Tiesa, gyventojai augančių pajamų nepajaučia, nes algas suvalgo rekordinės kainos, infliacija. Bedama pirštu į apdirbamąją pramonę, kur sumažėjo dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomistų, šio sektoriaus laukia sudėtingi laikai. Šiaulietis Dalius autobusą vairuoja apie 12 metų. Vyras neslepia, kad darbas ne pats lengviausias.

Trišalei tarybai penktadienį pasiekus bendrą susitarimą, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2024 metų didėtų 10 proc. iki 924 eurų iki mokesčių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, jog tai yra pirmas kartas per pastaruosius penkerius metus, kai tarybai pavyko pasiekti bendrą susitarimą.  Be to, M. Navickienės teigimu, MMA didinant 10 proc., o ne 13,4 proc. (iki 953 eurų,), kaip skaičiavo Lietuvos bankas, darbuotojai gaus didesnę naudą.

Vyriausybės atstovams Trišalei tarybai pateikus siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo sausio didinti 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, darbdaviai ir profsąjungos bendro sutarimo antradienį ir vėl nerado. Jų teigimu, susitarimą būtų buvę galima pasiekti, jei Lietuvos bankas savo pasiūlymą būtų pateikęs anksčiau – iki socialinių partnerių derybų.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.  Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, pasiūlymas dėl MMA kaip kompromisinis dabar bus teikiamas Trišalei tarybai.

Antradienį Trišalė taryba nenusprendė, kokia minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir valandinis atlygis turės būti mokamas tūkstančiams darbuotojų nuo kitų metų pradžios. Dabartinė lietuviška minimali alga yra tris kartus mažesnė už mokamą Liuksemburge, tačiau dvigubai didesnė nei Bulgarijoje. Lietuvos bankas siūlė, kad kitais MMA sudarytų beveik 888 eurus, tačiau didinimas galėtų susidėti iš dviejų žingsnių.

Kaip ir Lietuvoje, daugelyje kitų ES šalių minimalioji mėnesinė alga valstybės lygiu nustatoma atitinkamuose teisės aktuose. Nuo šių metų pradžios jie buvo pakeisti ir visose, išskyrus dvi, minimumas išaugo. Pagal šio dydžio algą Lietuvą aplenkė Vengrija. Nors minimumo skirtumai tarp ES valstybių mažėja, jie ir toliau išlieka gana reikšmingi. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir padidinta minimali alga (MMA) yra triskart mažesnė nei Liuksemburge, tačiau per du kartus didesnė nei Bulgarijoje.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidėjo 88 eurais iki 730 eurų neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlyginis nuo kitų metų auga 0,54 euro – nuo 3,93 euro iki 4,47 euro. Išaugus MMA, nekvalifikuotą darbą darbą dirbantys gyventojai į rankas gaus daugiau pinigų. Išaugs ir kai kurios su minimumu susietos išmokos.

Nuo sausio Lietuvoje didėja minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalus mėnesinis atlyginis. Daliai gyventojų dėl to padidės atlyginimas į rankas ir kai kurios išmokos. Kita vertus, kai kurie turės mokėti daugiau įmokų „Sodrai“. Kaip jau skelbta 2022 m. pradžioje MMA padidės 88 eurais – nuo dabartinių 642 eurų iki 730 eurų neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlyginis nuo kitų metų auga 0,54 euro – nuo 3,93 euro iki 4,47 euro.

Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimalioji mėnesinė alga (MMA) kiltų iki 730 eurų. 88 eurais nuo dabartinio dydžio. Dėl to regionuose kyla nerimas – smulkieji verslininkai nežino, ar galės išlaikyti darbuotojus ar net išsilaikyti patys, praneša „Žinių radijas“. Radijo laidoje „Dienos klausimas“ laidos vedėjui Aurimui Peredniui regionų verslininkai taip pat minėjo, kad minimalios algos kėlimas privers didinti produkcijos kainas, atleisti darbuotojus arba užsidaryti.

Socialinės atsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, o minimalų valandinį atlygį – nuo 3,93 euro (9,4 proc.) iki 4,3 euro. „Siekdami mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlome didinti minimalią mėnesinę algą ir minimalų valandinį atlygį nuo kitų metų pradžios.

Darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovus vienijanti ir Vyriausybei išvadą teikianti Trišalė taryba neturi vieningo sprendimo, kiek reikėtų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Darbdavių atstovai siekė, kad minimumas bent artimiausią pusmetį didinamas nebūtų. Darbuotojų ir darbdavių atstovi laikėsi pozicijos, kad ji būtų didinama tiek, kiek buvo nuspręsta anksčiau. Neradus naujo sutarimo, taip ir bus. Dabar MMA Lietuvoje siekia 607 neatskaičius mokesčių.

Jungtinė Karalystė (JK) nuo ateinančių 2,2 proc. padidins minimalų atlyginimą, jis taps vienu didžiausių pasaulyje, skelbia „MarketWatch“. JK iždo kancleris Rishi Sunakas pranešė, jog vyresnių kaip 23 metų amžiaus darbuotojų valandos darbo atlygis didės nuo 8,72 iki 8,91 svaro sterlingų (iki 10,6 euro). Amžiaus riba sumažinta nuo 25 iki 23 metų. R. Sunakas pabrėžė, jog minimalų atlyginimą ketinama didinti ir jaunesniems darbuotojams.

Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga nustatoma atsižvelgiant į vidutinį šalies darbo užmokestį. Tačiau ši tvarka turės būti pakeista priėmus naują ES direktyvą. Nustatant minimumą pagal ją, tektų atsižvelgti, kokia suma leidžia padoriai pragyventi. Lietuvos darbuotojų ir darbdavių atstovai į pasiūlytą direktyvą žiūri kritiškai. „Sodros“ duomenimis, daugiau kaip 130 tūkst.

Lietuvoje tęsiasi diskusijos ar nereikėtų nustatyti taisyklės, kad jaunesniems darbuotojams būtų galima mokėti mažesnį minimumą nei kitiems darbuotojams. Antradienį apie tai diskutuota Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovai. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Trišalėje taryboje tikino, kad pasiūlymas nustatyti mažesnę minimalią algą (MMA) jauniems darbuotojams remiasi užsienio šalių patirtimi.

Trečiadienį prie Vyriausybės mušdami būgnus profesinių sąjungų atstovai reikalavo skubiai didinti minimalią mėnesinę algą. Šūksniais, kad vergovės ir nepagarbos nebenori, protestuotojai ir profesinės sąjungos spaudžia Vyriausybę ją kelti 30-čia eurų į rankas, tačiau ministras kalba apie trečdaliu mažesnę sumą. Tuo metu darbdaviai minimalios algos kol kas kelti išvis nenori ir prašo palaukti bent rinkimų pabaigos. „Orus darbas – kaip oras balione.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė, ar kitąmet turėtų būti didinama minimali alga (MMA). Klausimą numatyti toliau svarstyti kitame posėdyje. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.

Panašu, kad kalbos apie „tryliktą“ atlyginimą nėra iš piršto laužtos – bent jau kai kuriose darbovietėse. Praėjusių metų pabaigoje kur kas daugiau įmonių nei paprastai savo darbuotojams išmokėjo penkiaženkles sumas. „Sodros“ duomenimis, 2019 m. gruodį didžiausią vidutinę algą savo darbuotojams išmokėjo nekilnojamojo turto bendrovė „Schage Real Estate“. Penkių bendrovės darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Europos Komisija pradėjo oficialias konsultacijas dėl minimalios algos nustatymo visose bendrijos šalyse. Ko galima tikėtis iš tokios priemonės, kaip ją vertina mūsų šalies darbuotojų ir darbdavių atstovai? Sausio 14 d. Europos Komisija oficialiai paskelbė pirmą etapą socialinių partnerių konsultacijų dėl galimų veiksmų sprendžiant iššūkius, susijusius su sąžininga minimalia mėnesine alga.

Vyriausybė, prezidentas ir Seimo nariai pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip keisti mokesčius nuo kitų metų. Dalis jų paveiktų tik gyventojus, tačiau kai kurie turės ir nemažai įtakos skirtingiems verslams. Pavyzdžiui, nemažai diskutuota apie naują mokestį bankams arba prekybos tinklams. Tačiau ne ką mažiau įtakos didelei daliai verslo turės ir dienpinigių apmokestinimo pakeitimas.

Nuo kitų metų pradžios turėtų keistis visų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. Pagal ją bus ne tik naujai skaičiuojamos pareiginės algos pastovioji ir kintamoji dalis, bet ir premijos, paskatinimai. Valdininkams bus galima gauti premiją, pvz., ir dėl Žolinės ar Visų šventųjų šventės ar bet kurio jubiliejaus.

Kaimyninės šalies valdančioji Teisės ir teisingumo partija žada per artimiausius kelerius metus Lenkijoje sukurti gerovės valstybę. Vienas iš tokios valstybės požymių – didesnės gyventojų pajamos. Jas didinti ketinama keliant minimalią algą. Praėjusią savaitę Lenkijos valdančioji partija Teisė ir teisingumas pristatė spalį vyksiančių rinkimų programą. Vienu iš svarbiausių jos punktų tapo minimalios algos didinimas.

Antradienį Trišalė taryba sprendžia, kiek bus padidinta minimali mėnesinė alga nuo 2020 m. pradžios. Nuo minimalios algos dydžio priklauso kai kurie mokesčiai ir išmokos. Dadrbdavių ir profsąjungų nuomonės išsiskyrė. Tarybos posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pakartojo Vyriausybės poziciją, pagal kurią nuo kitų metų MMA turėtų būti 607 eurai. Ji ragino kitus tarybos narius laikytis ankstesnių susitarimų. Viceministrės teigimu, šiuo metu 2,7 proc.

Gajus įsitikinimas, kad lietuviai į darbą eina net sirgdami, gali turėti svarbų pagrindą – gaunant išmokas už ligą, minimalų atlygį gaunantis darbuotojas rizikuoja nesukaupti būtino stažo pensijai. Sergantiems ir į darbą negalintiems į darbą eiti darbuotojams valstybė kompensuoja 80 proc. uždirbamos algos. Vis dėlto, jei serga minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantis darbuotojas, nukenčia jo darbo stažas.

Netrukus turėtų paaiškėtų, kiek nuo kitų metų pradžios didės minimumas. Tačiau siūlymas, kaip reikėtų jį didinti, kritikos sulaukia ne tik iš darbdavių. Darbuotojų nuomone, nesąžininga minimalią algą skaičiuoti pagal vidutinį darbo užmokestį. Taip esą nukentėtų mažesnių miestų gyventojai. Siekiama, jog už tokį patį darbą būtų mokamas vienodas atlyginimas. Šią savaitę trišalė taryba, subūrusi vyriausybę, dalį darbdavių bei profesinių sąjungų atstovų, svarstys minimalios algos didinimą.

 Nuo sausio didėjant minimaliajai mėnesinei algai (MMA), Vyriausybė siūlo padidinti ir minimaliuosius pareiginės algos koeficientus kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams. Nuo 2018 metų sausio MMA sudarys 400 eurų (20 eurų daugiau nei dabar), tad pakeitimais siekiama, kad pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai nebūtų mažesni už nustatytą MMA. Kaip nurodo Vyriausybė, dėl MMA didėjimo 20 eurų kils maždaug 27 tūkst.

Šalyje kainos ir toliau kyla kaip ant mielių. Valdžia tikina, kad kyla ir atlyginimai. Štai ruošiamasi ir vėl didinti minimalią mėnesinę algą. Planuojama pridėti 20 eurų, tad MMA sieks 400 eurų. Tačiau darbuotojai tikina padidėjusių atlyginimų nejaučiantys. Priešingai, mažos algos katastrofiškai retina specialistų gretas. Vienas svarbiausių prioritetų, pasak buvusio LR Kultūros ministro Šarūno Biručio, - kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pakartotinai primena, kad nuo liepos 1 d. pakilus minimaliai mėnesinei algai (MMA), padidėjo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Tad gyventojai, iki šiol kas mėnesį mokėję 31,50 euro PSD įmoką, pavyzdžiui, savarankiškai besidraudžiantys, dabar turi mokėti 34,20 euro, o mokėję 10,50 euro (tie, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, t. y. turintys 2 EDV arba mažesnes valdas) – 11,40 euro.

„Darbiečiai“ iš finansų ministrės nori išgirsti, ar kitų metų biudžete bus numatyta lėšų naujam minimalios algos (MMA) didinimui. Šiemet liepą ji padidinta iki 380 eurų. „Mes norėtume žinoti jau dabar, kad galėtume formuluoti rinkiminius pažadus ir apie savo nuostatas informuoti ministrę“, - BNS sakė Darbo partijos vadovas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.

Vidutinis atlyginimas sieks 1450 Eur, minimali mėnesinė alga (MMA) – 450 Eur, Seimo narių skaičius – 101, valdininkai premijas gauna tik tada, jei kyla šalies ekonomika – tokią Lietuvą žada Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. 2012 m. prieš Seimo rinkimus A. Zuokas rinkėjus viliojo pažadais, kad sostinės gyventojas 2020 m. vidutiniškai 6,4 tūkst.

„Lietuvos ekonomika išlaikė sunkų testą“, – pristatydamas 2015 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Vėliau iš ministro pirmininko lūpų nuskambėjo tirada apie augančius atlyginimus, mažėjantį nedarbą, didėjančias pensijas ir šalies ekonomikos augimą. Vis dėlto, kiek prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gyventojų piniginių papilnėjimo prisidėjo valdantieji? Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą.

Lietuvoje pernai spalį 19,2 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų daugiau negu pusė dirbo ne visą darbo laiką. 325 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 212,1 tūkst., iš jų 127,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. 2014-ųjų spalį, kai MMA buvo 300 eurų, minimaliąją mėnesinę algą arba mažiau uždirbusių darbuotojų dalis buvo 19,4 procento. Didesnį kaip 3 tūkst.

Šią savaitę Seimas ketina priimti 2016 m. biudžetą, kuris nubrėš gaires, kaip gyvensime kitąmet. Valdančiosios koalicijos partneriai, nekreipdami į Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos pastabas, socdemus žada ir toliau spausti dėl reikšmingesnio minimalios algos didinimo. Tuo metu opozicija ragina prisiminti 2008 m. Lietuvą užklupusią krizę bei perspėja nesantys tikri, ar palaikys biudžetą balsavimo metu.

Viešojoje erdvėje užvirė sveikos diskusijos dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) sulyginimo su minimalia mėnesine alga (MMA). Didžioji dalis pasisakiusių ekonomistų sutinka su mūsų pasiūlyta mintimi – NPD turi augti ir logiška jį būtų prilyginti MMA. Dalis žurnalistų, pavyzdžiui, Edmundas Jakilaitis, ėmė tam oponuoti sakydamas, kad biudžetas negaus lėšų, o Darbo partijai šis projektas lyg ir konkuruos su kitu – minimalios mėnesinės algos didinimu, nors abu projektai mūsų ir yra pasiūlyti.

Ketvirtadienį Seime pristatytas daug diskusijų tarp politikų, verslo ir profesinių sąjungų sukėlęs naujasis socialinis modelis. Po pristatymo už socialinio modelio projektus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

  Minimalią mėnesio algą (MMA) kitąmet reikia didinti, nes nuo 2017 metų to nebus galima padaryti dėl prastesnių ekonominių prognozių, tikina Seimo pirmininkė.   „Pažiūrėkime, kokioje padėtyje yra Lietuva, kokioje yra Lietuvos žmonės su minimalia alga, tas rodiklis jau daug pasako. Ir kitas momentas, kad 2017-2018 metais žvelgiant į ekonomines prognozes, mes tokių galimybių greičiausiai neturėsime.

Vyriausybei nusprendus nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų, ekonomistai ir politikai tikina, kad tai geriausias šios vyriausybės sprendimas. Ekonomistas Gitanas Nausėda dar neseniai socialiniame tinkle rašė apie politikų nuoširdumo indeksą, kuris skaičiuojamas pagal neapmokestinamo pajamų dydžio ir vidutinio darbo užmokesčio santykį.

Lietuvoje dažnai kalbama apie minimalios algos kėlimą ir tai, kad dabartiniai atlyginimai yra itin skurdūs. Per pastaruosius mėnesius lietuviai stebėjo minimalaus atlyginimo didinimą, tačiau jis būdavo pakeltas tik simboliškai. Šiuo metu Lietuvoje mėnesinė alga yra 325 eurai, o dar 2005 metais ji buvo 145 eurai.

Nepaisant to, kad dabartinė valdančioji koalicija minimalią mėnesinė algą (MMA) Lietuvoje spėjo padidinti ne kartą, šiuo rodikliu vis dar atsiliekame nuo kaimynų latvių ir estų. Į šią statistiką baksnojantys „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ ketina spausti socdemus dėl smarkesnio MMA kėlimo. Tuo metu ekonomistai perspėja, jog didindami algas, artėjame prie pavojingos ribos. Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad dar iki kitų metų MMA Lietuvoje galima būtų padidinti 25 Eur.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė iš dalies pritartų jos savo pavaduotojo Algirdo Syso siūlymai didinti „Sodros“ įmokas mažesnę nei minimali mėnesinė alga gaunantiems darbuotojams. Pasak L.Graužinienės, ji pritartų tuo atveju, jei papildomai apmokestinami būtų dideles pajamas gaunančių įmonių vadovai. „Viena iš prevencinių priemonių, bet norėčiau pažymėti, kad reikėtų pasižiūrėti konkrečius atvejus ir išanalizuoti situacijas.

 Žinių radijas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas priėmė sprendimą Trišalėje taryboje palaikyti Vyriausybės planus, jeigu nuo liepos bus siūloma didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, pramonės sektorius moka aukštesnius atlyginimus, todėl minimalaus darbo užmokesčio didėjimas problemų neturėtų sukelti.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Ko gero, suapvalinti, kad „gražiai atrodytų“, buvo nuspręsta ir minimalią mėnesinį algą – nuo 1000 iki 1035 litų arba 300 eurų. Tiesa, ne nuo kitų metų sausio (2015-aisis planuojamas dar vienas pakėlimas – juk vyks savivadybių rinkimai), o nuo šių metų spalio. Pasak naujienų portalo balsas.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Pavyzdžiui, paveldimo turto vertė, iki kurios jis neapmokestinamas, iš 10 tūkst. Lt keičiama į 3 tūkst. eurų (2 tūkst. 896 eurai), o paremti politikus, dalyvaujančius kokiuose nors rinkimuose nedeklaravus turto bus galima jau ne iki 40 litų, o iki 12 eurų (41,43 Lt) suma.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Šiuo metu Vyriausybė atidžiai stebi, kokią įtaką Lietuvos ekonomikai daro pastarųjų mėnesių geopolitinė padėtis, LRT radijui teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Anot jo, tik rugsėjį bus aišku, ar nuo kitų metų ir kiek didės minimali mėnesinė alga (MMA). „Prognozes dėl ekonomikos augimo paskutiniu metu koreguoja ir bankuose dirbantys ekonomistai, ekspertai.

Pranašautos pasaulio pabaigos laikas lyg tai praėjo, tačiau paskaičius kai kuriuos komentarus, atrodo, kad Lietuvoje jis dar artėja, nes artinasi momentas, kuomet teks mokėti darbo užmokestį su padidintu MMA. Va tada tai jau prasidės pabaiga – taip ir panašiai prognozuoja LLRI ir kitų verslą aptarnaujančių struktūrų pranašai. Beje, iš jų per daugelį metų dar nė karto neteko girdėti, kad darbo rinka kada nors būtų pasiruošusi pokyčiams, kurie naudingi dirbantiesiems.

Nuo 2013 metų sausio iki 1000 litų pakėlus minimalią mėnesinę algą (MMA) verslininkai siūlo didinti ir neapmokestinamąjį minimumą. Dėl to žmonės į rankas gautų daugiau pinigų, kuriuos galėtų panaudoti prekėms ir paslaugoms įsigyti. Paklaustas, kaip vertina tokius verslininkų siūlymus, premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį žurnalistams sakė, kad tai susiję su visa mokesčių sistemos peržiūra. ,,Bendra mokesčių sistema bus peržiūrėta.

Kitų metų šalies biudžetą Seimas ketina priimti gruodžio 20 d. Tai po antradienį vykusio valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo sakė paskirtasis Premjeras Algirdas Butkevičius. „Dėl biudžeto buvo sutarta geranoriškai, kad antrasis svarstymas įvyks gruodžio 18 d., priėmimas – gruodžio 20 d., ir jokių naujų pataisų nebus“, – žurnalistams sakė A. Butkevičius.