mindaugas vilčinskas

Dėl netinkamai atliktų procedūrų panaikinęs žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl Mindaugo ir Ingos Vilčinskų vaikų paėmimo Kauno apygardos teismas veikiausiai atvėrė Pandoros skrynią. Tai gali paskatinti įgūdžių stokojančius tėvus ar globėjus trūks plyš neįsileisti vaiko teisių gynėjų į namus taip vengiant vaikų paėmimo.

Vaikų pagrobimu kaltinami kauniečiai Inga ir Mindaugas Vilčinskai iš Kauno vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiima savo vaikus. Tai vyksta Kauno apygardos teismui panaikinus žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria buvo leista Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui paimti iš Vilčinskų tris nepilnamečius vaikus. Po šio nutarimo antradienį vaikai grąžinami Vilčinskams.

Praėjusių metų vasarą Kaune savo tris vaikus pagrobę Inga ir Mindaugas Vilčinskai nesiliauja engti Lietuvos. Socialiniuose tinkluose kauniečiai giriasi padirbtais dokumentais ir pozuoja su fašistų uniformomis. Nuotraukas rado ir apie jas naujienų portalą tv3.lt informavo skaitytoja.  Pernai spalio 9 d. Inga Vilčinskienė atnaujino savo „Facebook“ profilio nuotrauką.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai ketvirtadienį atidėjo vaiko teisių specialistų ieškinio nagrinėjamą, kuriuo siekiama apriboti tėvų valdžią Vilčinskams ir priteisti išlaikymą vaikams. Į posėdį neatvyko vienas iš atsakovų. „Be kita ko, atsakovai priėmė pagalbą, vakar vyko atvejo vadybos posėdis, buvo sudarytas pagalbos planas trims mėnesiams. Kitas teismo posėdis suplanuotas po šio plano vykdymo peržiūros“, – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Liepos 18 dieną visos Lietuvos dėmesį patraukė Mindaugas ir Inga Vilčinskai, iš vaikų gerovės centro pagrobę savo 3 atžalas. 10 dienų sėkmingai slapstęsi Vilčinskai į areštinę pateko po to, kai neteisėtai bandė kirsti Baltarusijos sieną. Praėjus daugiau nei mėnesiui, laisvėje jau esantys sutuoktiniai sutiko įsileisti laidos „Prieš srovę“ komandą į savo namus ir pateikti savo įvykių versiją.

Vaikus į Baltarusiją kartu su savo žmoną bandęs išvežti ir su suverenu judėjimu siejamas vyras Mindaugas Vilčinskas prabilo, kaip jiems pavyko pagrobti vaikus iš vaikų gerovės centro.

Lietuvai bandant susigrąžinti Algirdo Švanio pagrobtą dukrytę, paaiškėjo, kad šiemet jau buvo dar vienas panašus atvejis, kai tėvas pagrobė savo vaiką iš mamos lietuvės, išsivežė jį į Rusiją ir nebegrąžino. Nuo visuomenės šią istoriją valdininkai nuslėpė. Tiesa, Rusija ne vienintelė pagrobėjų kryptis. Kasmet egoistiškų paskatų vedami tėvai iš Lietuvos išveža dešimtis vaikų.

Po mėnesio praleisto areštinėje į laisvę paleistas savo atimtus vaikus pagrobęs ir į Baltarusią bandęs juos išvežti Mindaugas Vilčinskas. Siužete išvysite išskirtinius kadrus, išgirsite ir jo pasisakymus. Su suverenų judėjimu susijęs vyras į laisvę išėjo lengvesniu keliu – su žmona pripažinęs kaltę dėl vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo kirsti sieną. Tačiau vos užvėręs areštinės duris jis jau kalba priešingai ir grasina teismais. Vilniuje ugniagesiai sulaikė ryte prie Katedros siautėjusį padegėją.

Sutuoktiniai Inga ir Mindaugas Vilčinskai pripažinti kaltais dėl trijų savo vaikų pagrobimo ir kėsinimosi neteisėtai pereiti valstybės sieną – jiems skirtos lygtinės arešto bausmės, penktadienį vyras paleistas į laisvę. Jo sutuoktinė I. Vilčinskienė laisvę atgavo anksčiau.  „Galiu patvirtinti, kad Vilčinskas yra paleistas“, – BNS sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį atmetė savo vaikų pagrobimu įtariamo Mindaugo Vilčinsko skundą dėl jam skirto mėnesio trukmės suėmimo. Kauno apylinkės teismo nutartis palikta galioti, teismo sprendimas neskundžiamas, BNS pranešė teismas. Pagal šią nutartį, M. Vilčinskas nelaisvėje bus iki rugsėjo 2 dienos.

Savo vaikų pagrobimu įtariamų sutuoktinių Ingos ir Mindaugo Vilčinskų ikiteisminis tyrimas eina į pabaigą, jį rengiamasi pabaigti baudžiamuoju įsakymu. Tai BNS ketvirtadienį sakė tyrimą dėl vaikų pagrobimo bei pasikėsinimo neteisėtai kirsti valstybės sieną kontroliuojanti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus prokurorė Gitana Kaupė. „Mes turim planų pabaigti ikiteisminį tyrimą. Kaip mums pasiseks, matysim.

Kauno apygardos teismas išnagrinėjo savo vaikų pagrobimu ir pasikėsinimu neteisėtai kirsti valstybės sieną įtariamo Mindaugo Vilčinsko skundą dėl jam paskirto kardomojo suėmimo, sprendimą skelbs kiek vėliau ketvirtadienį. M. Vilčinskas posėdyje nedalyvavo, jo dalyvavimas skundo svarstyme nėra privalomas. Posėdyje dalyvavo tik prokuroras ir gynėjas, BNS pranešė teismo atstovė Milda Kryžė. „Numatomas paskelbimas 10.30 val.

Neseniai visą Lietuvą nustebino istorija, kai gyvais žmonėmis save vadinanti pora Mindaugas ir Inga Vilčinskai dėl nepriežiūros laikinai prarado savo vaikų globą, bet numoję į viską ranka nusprendė savavališkai pasiimti du sūnus ir dukrą iš globos centro Kaune ir pabėgti į Baltarusiją. Pasieniečiai sustabdė šeimą bei dar vieną suaugusį asmenį, o teismas leido suimti M. Vilčinską mėnesiui ir I. Vilčinskienę devynioms paroms.

Savo vaikų pagrobimu ir pasikėsinimu neteisėtai kirsti valstybės sieną įtariamas Mindaugas Vilčinskas apskundė jam Kauno teismo skirtą kardomąjį suėmimą. „Šiandien gautas skundas, prašoma panaikinti suėmimą ir skirti bet kokią kitą švelnesnę kardomąją priemonę“, – BNS ketvirtadienį sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė. Skundas dėl paskirto mėnesio trukmės suėmimo bus perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Teismo sprendimu paėmus nepriežiūrą patyrusius vaikus iš šeimos Mindaugas ir Inga Vilčinskai kartu su mažamečiais nesėkmingai bandė sprukti į Baltarusiją, tačiau pasieniečių buvo sulaikyti, kai automobiliu lėkdami 100 km/h greičiu įklimpo prie pat fizinio barjero.

Liepos 19 d. iš Kauno vaiko gerovės centro „Pastogė“ suverenais save vadinantys Mindaugas ir Ingas Vilčinskai savavališkai išsivežė savo tris vaikus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaikų pagrobimo. Po dviejų savaičių, rugpjūčio 1 d., vaikai su tėvais rasti netoli pasienio su Baltarusija. Nors šiuo metu nepilnamečiams suteikta pagalba, psichologas įspėja – slapstymasis ir tėvų radikalios idėjos jiems gali turėti rimtų pasekmių ateityje.

Prokurorai prašo du mėnesius suimti savo vaikų grobimu iš globos namų įtariamus Mindaugą ir Ingą Vilčinskus. Aiškėja daugiau detalių apie jų sulaikymą pasienyje. Vaiko teisių tarnyba tvirtina, kad paimti vaikus iš šeimos nusprendė dėl daugybės vaiko teisių pažeidimų, ne vien dėl mokyklos nelankymo.

Suverenais save vadinantys ir tris savo vaikus iš teisėtos globos įstaigos savališkai išsivežę Mindaugas ir Inga Vilčinskai savo kaltės neneigia. Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad motina bus suimta devynias paras, tėvas – mėnesį. „Jie neneigia savo kaltės. Jie sako, kad tai jų vaikai ir jie nematė kito sprendimo būdo, o teisinėmis priemonėmis nepasinaudojo“, – kalbėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorė G. Kaupė.

Suverenais save vadinantys ir tris savo vaikus iš teisėtos globos įstaigos savališkai išsivežę Mindaugas ir Inga Vilčinskai savo kaltės neneigia, sako Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Gitana Kaupė. Trečiadienio popietę paskelbta, kad abu tėvai suimti. „Jie neneigia savo kaltės. Jie sako, kad tai jų vaikai ir jie nematė kito sprendimo būdo, o teisinėmis priemonėmis nepasinaudojo“, – kalbėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorė G. Kaupė.

Mindaugas ir Inga Vilčinskai su savavališkai išsivežtais vaikais iš vaikų gerovės centro „Pastogė“ antradienį buvo surasti Ignalinos rajone prie Baltarusijos sienos, paskelbė Kauno policija ir pasieniečiai. Pasienyje buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas kalbėjo tik vokiškai, keliautojai pateikė suklastotus kelionės dokumentus ir bandė pasprukti važiuodami daugiau nei 100 kilometrų per valandą greičiu žvyruotu keliu. „Šiandien apie 12.50 val.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius patvirtino, kad Lietuvoje buvo surasti trys 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos prieš kelias savaites galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pagrobė tėvai. Naujienų portalui tv3.lt prokuroras papasakojo daugiau detalių apie surastus vaikus ir sulaikytus tėvus.

Lietuvos policijai vis dar ieškant 3 vaikus savavališkai išsivežusių Mindaugo ir Ingos Vilčinskų aiškėja, kad Kauno miesto savivaldybei teko gerokai pavargti bandant suteikti paslaugas šiai šeimai. Iš Vokietijos gyventi į Lietuvą grįžusi šeima neleido vaikų į ugdymo įstaigas bei itin įdomiai bendravo su paslaugas teikiančiais darbuotojais – už susitikimus su specialistais reikalavo susimokėti, neigė esantys asmenys, kurie turi vardus ir pavardes.

Kaune tris savo vaikus pagrobę Mindaugas ir Ieva Vilčinskai save vadina suverenais. Jie nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų, atsisakė savo asmens dokumentų, neleido vaikų į mokyklą. Valstybės saugumo departamento duomenimis, panašia filosofija remiasi dar keli šimtai lietuvių. Kaip atsirado šis „suverenų“ judėjimas ir kokį pavojų kelia, atsako Vilnius TECH filosofijos lektorius Alfredas Buiko.

Lietuvos ir užsienio policija vis dar ieško Mindaugo ir Ievos Vilčinskų, neteisėtai išsivežusių tris savo vaikus iš Kauno vaiko gerovės centro „Pastogė“. Sutuoktiniai, kuriems teismas apribojo tėvystės teises, save laiko suverenais. Jie nepripažįsta Lietuvos įstatymų, neturi dokumentų, o šią filosofiją bando primesti savo vaikams, neleisdami jų į mokyklas, gydymo įstaigas. Tokių žmonių Lietuvoje yra keli šimtai.

Lietuvos policija vis dar ieško Mindaugo ir Ievos Vilčinskų, kurie savavališkai išsivežė savo vaikus iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, nors jų teisė į atžalų auklėjimą teismo sprendimu buvo apribota, nes vaikai masiškai nelankė ugdymo įstaigų, o tėvai visiškai atsisakė priimti pagalbą.

Ieškodami trijų iš Kauno globos namų tėvų išvežtų vaikų, Lietuvos policininkai bendradarbiauja su partneriais užsienyje. „Antra savaitė tikrai vykdomi labai intensyvūs plačios apimties ikiteisminio tyrimo veiksmai, tikrai yra aiškus bendras matymas dirbant su konkrečia prokurore. Tikrai dirbame ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir deriname veiksmus su kai kurių užsienio šalių partneriais“, – pirmadienį žurnalistams sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Savavališkai tris vaikus iš vaikų gerovės centro Kaune išsivežę sutuoktiniai Mindaugas ir Ieva Vilčinskai yra ieškomi policijos pareigūnų, bet jau dabar aiškėja, kad šeimoje problemos kaupėsi ilgą laiką, o vaikų tėtis elgėsi taip, kad pats nepaliko jokių išeičių.

Trijų vaikų pagrobimo istorija nuskambėjo už Lietuvos ribų. Mažamečių ir juos pagrobusių tėvų Mindaugo ir Ievos Vilčinskų ieškoma jau ir užsienyje, svarstoma, kad jie gali būti Vokietijoje, kur yra anksčiau gyvenę. Tačiau kai kurie gyventojai tėvų kaltės neįžvelgia. Advokatas Valdemaras Bužinskas paaiškina, kodėl šiuo atveju Vilčinskai padarė ne žygdarbį, o nusikaltimą.  Liepos 18 d. 8.55 val.

Į teisėsaugos akiratį pateko Mindaugas Vilčinskas. Antradienį 41-erių kaunietis su sutuoktine Inga iš Kauno vaiko gerovės centro „Pastogė“ neteisėtai išsivežė savo tris vaikus. 2023 m. birželio 1 d. mažamečiai teismo sprendimu iš Vilčinskų paimti, nes nelankė mokyklos ir nė neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės. Pats M. Vilčinskas save vadina „laisvu, gyvu“ žmogumi. Tokių „gyvųjų“ yra ir daugiau.

Trečiadienį Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pagrobimo, kai teisę auginti vaikus praradę Mindaugas ir Inga Vilčinskai iš vaiko gerovės centro savavališkai išsivežė tris atžalas. Iš kauniečių šeimos vaikai paimti birželį, nes tėvai neleido jų į mokyklą. M. Vilčinskas taip pat yra atsisakęs Lietuvos pilietybės, todėl nei jis, nei jo vaikai neturi galiojančių dokumentų.

Vakar pasirodė žinia apie Kaune pagrobtus tris vaikus. Teigiama, kad šie buvo pagrobti iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“. Kaip paaiškėjo, vaikus pagrobė teisę juos auginti praradę sutuoktiniai Mindaugas ir Inga Vilčinskai. Išgirdę žinią internete žmonės ėmė girti tėvus už tokį poelgį, tačiau psichologas, psihoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis aiškina, kad viskas yra gerokai rimčiau ir toks tėvų elgesys – vaikų teisių pažeidimas.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas (VAT), visiškai patenkinęs prokuroro Sauliaus Versecko apeliacinį skundą, nuteisė buvusio finansų ministro socialdemokrato Zigmanto Balčyčio sūnų Donatą už dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą dokumentus. D.Balčyčio bei jo buvusių kolegų skundus VAT atmetė. Eksministro sūnui teismas skyrė 10 tūkst. litų baudą ir ketveriems metams atėmė iš jo teisę dirbti valstybės tarnyboje.

Vilniaus apygardos teismui (VAT) nepavyksta pradėti pakartotinai nagrinėti iš Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) grąžintos buvusio finansų ministro Zigmanto Balčyčio sūnaus Donato baudžiamosios bylos, kurioje jis kaltinamas dokumentų klastojimu. Penktadienį vykusį posėdį teismui teko atidėti, nes kitas kaltinamasis Paulius Kairys neturėjo advokato.

Vilniaus apygardos teismui (VAT) nepavyko pradėti nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) grąžintos bylos, kurioje buvusio finansų ministro Zigmanto Balčyčio sūnus Donatas Balčytis yra kaltinamas dokumentų klastojimu.

Dėl dokumentų klastojimo išteisinto finansų eksministro sūnaus Donato Balčyčio skundas bus iš naujo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio ir išteisintojo Donato Balčyčio kasacinius skundus patenkino iš dalies.

Nagrinėdamas eksministro sūnaus Donato Balčyčio bylą žemesnės instancijos teismas neteisingai įvertino dokumentus, kurių klastojimu jis buvo įtariamas, teigia prokuroras. Tai prokuroras Linas Belevičius pareiškė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinei 7-ių teisėjų kolegijai pirmadienį darkart atvėrusiai dėl dokumentų klastojimo išteisintojo D.Balčyčio bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 7 teisėjų kolegija pirmadienį atvers dėl dokumentų klastojimo išteisinto buvusio finansų ministro Zigmanto Balčyčio sūnaus Donato bylą. Šią bylą jau nagrinėjo LAT trijų teisėjų kolegija. Tačiau šių metų birželį ji nusprendė, kad bylą turi perimti septynių teisėjų kolegija, nes šioje joje taikant baudžiamąjį įstatymą gali būti suformuota nauja praktika. Žemesnės instancijos sprendimą LAT apskundė ir Generalinė prokuratūra, ir pats D.Balčytis.

Prokurorai penktadienį teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti paraiškas ES paramai gauti rengusių bendrovių darbuotojams, tarp kurių yra ir buvęs Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Vilčinskas. Po dvejus metus trukusio ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą toliau nagrinės Vilniaus apygardos teismas, pranešė Generalinė prokuratūra.

Aukščiausiasis Teismas penktadienį išplėstinei šio teismo septynių teisėjų kolegijai perdavė buvusio finansų ministro Zigmanto Balčyčio sūnaus Donato Balčyčio baudžiamąją bylą. Teisėjai nusprendė, kad tinkamas įstatymo pritaikymas šioje byloje teismas reikštų naują praktiką, todėl bylą nagrinėti turi išplėstinė kolegija. Kada įvyks bylos posėdžiai, kol kas nežinoma.

Išlaidumo bacila iš Seimo ir Vyriausybės politikų persimetė į provinciją. Štai Mažeikių rajono savivaldybė vienai įmonei sumokės apvalią sumelę už strateginio plano ir vizijos kūrimą, o ji bus išmesta į šiukšlių dėžę. Tūkstančiai už nieką Mažeikiai pasekė kitų miestų pavyzdžiu ir sugalvojo nusipirkti rajono strateginį planą ir ateities viziją. Konkursą, kurio vertė - 33 tūkst.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusio finansų ministro Zigmanto Balčyčio sūnui Donatui Balčyčiui, kaltintam baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo.Eksministro sūnus dėl jam pareikštų kaltinimų buvo visiškai išteisintas Vilniaus miesto 3-ajame apylinkės teisme. Tačiau prokuratūra išteisinamąjį nuosprendį apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Generalinė prokuratūra penktadienį apskundė atsistatydinusio finansų ministro Zigmanto Balčyčio sūnui Donatui Balčyčiui paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį.Kovo 27 dieną Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas išteisino politiko sūnų ir kartu su juo teistus dar du asmenis, kurie buvo kaltinami oficialių dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu tarnyba. Teismas nusprendė, kad raštai, kurių klastojimu buvo kaltinamas ministro sūnus, nebuvo oficialūs dokumentai, o tik tarpiniai techniniai raštai.

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas penktadienį baigė nagrinėti finansų ministro Zigmanto Balčyčio sūnaus Donato Balčyčio ir dar kartu su juo teistų trijų kaltinamųjų bylą. Paskutiniame posėdyje paskutinis žodis buvo suteiktas vienam kaltinamųjų - Pauliui Kairiui. Po pasisakymo trijų teisėjų kolegija išejo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Nuosprendį ketinama skelbti pirmadienio pavakarę - 16 valandą.

Naujosios sąjungos frakcijos atstovė Nijolė Steiblienė, pasipiktinusi žiniasklaidoje pasirodžiusiu užsakomuoju finansų ministro Zigmanto Balčyčio sūnų Donatą Balčytį ginančiu straipsniu, kreipėsi į Lietuvos advokatūros tarybą. Parlamentarės manymu, toks užsakomasis straipsnis, pasirodęs prieš pat teismui priimant sprendimą, gali būti vertintinas kaip bandymas daryti įtaką teismui.

Generalinė prokuratūra prašo teismo pripažinti finansų ministro Zigmanto Balčyčio sūnų Donatą Balčytį kaltu dėl oficialių dokumentų suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba. 25 metų D.Balčyčiui siūloma skirti 10 tūkstančių baudą ir atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 metus. To teismo posėdyje ketvirtadienį prašė valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Linas Belevičius.

Oficialių dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu tarnyba kaltinamo finansų ministro Zigmanto Balčyčio sūnaus Donato ir kitų trijų kaltinamųjų byloje liudijo Verslo paramos agentūros darbuotojai. Agentūros vadovas Saulius Jakštas teismą tikino nesuprantąs, kodėl jo buvęs darbuotojas D. Balčytis ir kiti kaltinamieji slapta keitė dokumentus, jei būtų pakakę dėl to kreiptis į skyriaus vadovą, pranešė LTV naujienų tarnyba.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vidaus audito tarnyba buvo pripažinusi su ūkio ministru Viktoru Uspaskichu susijusios "Krekenavos mėsos" projektą netinkamu SAPARD paramai gauti, tačiau vėliau, be svaraus pagrindo pakeitus sutartį, lėšos buvo išmokėtos. Taip penktadienį bendrame Seimo komisijų, tiriančių ministro veiklą ir Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) lėšų skirstymo skaidrumą, posėdyje tvirtino Valstybės kontrolės (VK) pareigūnai.