mindaugas snarskis

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Dėl pernykštės sausros Jolantos Blažytės kontroliuojamo koncerno „Vikonda“ pajamos pernai sumenko daugiau nei ketvirtadaliu, tačiau dėl efektyvesnio gamybos įmonių darbo pelno uždirbta daugiau negu 2017 metais, rašo „Verslo žinios“. Pernai „Vikondos“ pardavimo pajamos siekė 77,5 mln. eurų (2017-aisias – 105 mln. eurų.

Alinantys karščiai pateikia iššūkių verslininkams. Galvą sukti reikia ne tik dėl darbuotojų, kurių produktyvumas tokiu metu krenta, bet ir gamybos apsukų bei tinkamų sanitarinių sąlygų palaikymą. Darbuotojai Valstybinę darbo inspekciją jau užvertė skundais apie nepakeliamas darbo sąlygas. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė tv3.lt tvirtina, kad darbdaviai nebespėja suvaldyti susidariusios situacijos.

  Verslininkės Jolantos Blažytės valdomam koncernui „Vikonda“ vadovaus Suomijos bendrovės „Fazer Bakeries“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.   „Fazer Lietuva“ pranešė, kad M. Snarskis dar du mėnesius dirbs įmonėje, o vėliau taps „Vikondos“ generaliniu direktoriumi. Prie „Fazer“ Lietuvoje M. Snarskis prisijungė 2008 metais, o nuo 2014 metų taip pat dirbo Baltijos šalių „Fazer Bakery Baltic“ direktoriumi.

Cukraus mokesčio – išvengta. Bent jau kol kas. Mat gamintojai patys po ilgų derybų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susitarė mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose. Sveikatai – tai nauda, bet ar nuo to netuštės piniginė? Pasak sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, su kiekviena įmone yra atskiras susitarimas. „Kai kurios įmonės paminėjo konkrečius proc., kiek bus ko mažinama. Kai kur nereikia niekuo keisti, kai kur gal bus tie produktai kitkuo keičiami“, – sako jis.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

Lietuvos gamintojai teigia susiduriantys su daugybe iššūkių, vienas pagrindinių – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Šis bei kiti iššūkiai ir lemia, kad reikia keistis ir prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų norų, nors tai ir lemtų didesnes kainas. Emigracija, senėjanti visuomenė yra tos demografinės problemos, kurios daro įtaką ir gamintojams, ir prekybininkams. O be to, gamintojai pastebi, kad lietuviai vis labiau dairosi kokybiškų produktų.

Televizijos ir radijo laidų vedėjos Gabrielė Martirosianaitė ir Indrė Stonkuvienė ryžosi avantiūrai –„pasimatuoti“ senatvę ir pažvelgti, kaip jos atrodys sulaukusios garbaus amžiaus. Ši iniciatyva – tai socialinio projekto, skirto „Maltiečių sriubos“ kelionei po Lietuvą įamžinti, dalis. „Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir vyraujantis jaunystės kultas dažnai nustumia į šalį mums nepatogius, nors tikrai neišvengiamus dalykus. Vienas iš jų – tai senatvė.

Suomių bendrovė „Fazer“ planuoja didinti savo veiklos efektyvumą Baltijos šalyse, perkeldama duonos gamybą į Lietuvą ir Latviją. „Fazer“ taip pat ketina investuoti daugiau nei 5 mln. eurų į Ogrės kepyklą Latvijoje ir sustabdyti duonos produktų gamybą Taline. Tai sukurs iki 80 naujų darbo vietų Lietuvoje ir Latvijoje. „Situacija rinkoje yra sudėtinga. Pakuotos duonos vartojimas mažėja. Nuolat augančių sąnaudų naštos negalime perkelti į galutinę produktų kainą.

 Maisto produktų kainos Lietuvoje auga ir todėl, kad vartotojai yra stebėtinai kantrūs: dejuoja, keikia valdžią, tačiau ir toliau perka pabrangusius produktus. Kai žaliavų supirkimas iš ūkininkų pabrangsta, perdirbėjai nedelsdami praneša apie gatavų produktų kainų augimą. Ir atvirkščiai, kai supirkimo kainos mažėja, apie produktų kainų mažinimą perdirbėjai nenori kalbėti.

Trečiadienio pavakarę sostinės Lukiškių aikštėje vyko miestui neįprastas reiškinys – pagrindiniame aikštės gėlyne buvo sėjami vasariniai rugiai. Saujelę grūdų į pagrindinio aikštės gėlyno dirvą paberti galėjo kiekvienas atėjęs. Renginio metu vyko perkusininko Tomo Dobrovolskio pasirodymas, teatralizuotai rugių sėjai suteikęs ypatingą atmosferą. Idėjos autorė, bendrovė „Fazer Lietuva“, tikisi, jog rugių laukas taps vilniečių bei miesto svečių įkvėpimo šaltiniu.

Birželio mėnesį atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, jog kasdien duonos gaminius vartoja 80 % lietuvių: 53 % duoną valgo 1-2 kartus per dieną, 23 % – 3-4 kartus, likę 4% – 5 ir daugiau kartų. Visai duonos nevartojantys teigė 3 % apklaustųjų, 8% duonos gaminiais vaišinasi kas antrą dieną, 5% – kartą per savaitę, 4% – dar rečiau.

Dar 10–15 metų ir Lietuvoje nebeliks santechnikų, mechanikų, maisto technologų bei kitų žemesnės kvalifikacijos darbus atliekančių žmonių. Tokią Lietuvos ateitį piešia sociologai bei ekonomistai ir perspėja, kad universitetinių ir koleginių studijų populiarumas, vyraujanti nuomonė, kad kai kurios profesijos gėdingos, šalį veda į aklavietę: gerų specialistų, galinčių dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus, Lietuvoje nebeliks, o jų vietas blogiausiu atveju turės užimti kitų sričių bakalauro ir ma...

„Fazer kepyklos“ apyvarta pernai pasiekė 30,37 mln. litų, t.y., 5 proc. daugiau nei 2009 m. Bendrovė, gaminanti „Gardėsio“ ženklu pažymėtus duonos gaminius, taip pat sustiprino trečią poziciją Lietuvos duonos rinkoje – 2010 m. jos rinkos dalis, lyginant su 2009 m., pagal vertę padidėjo 1,9 procentiniais punktais. Naujausiais duomenimis, UAB „Fazer kepyklos“ pagal vertę užima 10 proc. duonos rinkos.

Tyrimų bendrovės „AC Nielsen Baltics“ duomenimis, Lietuvoje sumuštinių duonos vartojimas 2010 m. sumažėjo 19 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2009 m. Kitose Baltijos šalyse susiklostė panaši situacija: Latvijoje sumuštinių duonos vartojimas krito net 27 proc., Estijoje – 11 proc., o visose trijose šalyse kartu – 18,9 proc. pagal pardavimų vertę ir 11 proc. pagal kiekį.