mindaugas lapinskas

Nors buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad 2024 metais neketina dalyvauti rinkimuose ir grįžti į Daukanto aikštę, viešojoje erdvėje vis pasirodo buvusios šalies vadovės simpatikų lūkestis, kad D. Grybauskaitė grįš. Grotažymę #DaliaGrįžk galima pamatyti dažniau, nei pačią D. Grybauskaitę viešumoje. Tad kodėl bent dalis lietuvių taip laukia ir tikisi buvusios prezidentės sugrįžimo į aktyvią politiką? „Strategija sudėliota. Viskas paruošta.

Su informacijos apie Kristijonui Bartoševičiui gręsiančius kaltinimus nutekinimu susijęs skandalas – nieko naujo Lietuvos politinėje padangėje. Nuskambėjo ne vienas atvejis, kai košės prisivirę politikai slėpdavo tiesą iki paskutinės sekundės, o priremti prie sienos užkirsdavo kelią bet kokioms komisijų sudarymo galimybėms. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Rudens pradžioje interpeliacijų virtine Vyriausybei grasinusi opozicija aprimo, tačiau valdančiuosius gali sudraskyti vidinės intrigos ir konfliktai, mat kovų tarp bendrapartiečių netrūksta. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvos valdžios olimpą purto sąmokslų ir intrigų perturbacijos, kurios esą baigia iš kantrybės išvesti pačią Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri konservatorių partijos rate prakalbo apie pasitraukimą.

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Pastaruoju metu visuomenė Lietuvoje susiskaldžiusi. Tarpusavyje pykstamės dėl visko – skiepų, galimybių paso, šeimos sąvokos, emigrantų bei daugybės kitų dalykų. Laida „Karštai su tv3.lt“ jau šiandien pakvies ieškoti atsakymų – kas atsitiko Lietuvai, kad praėjome vienas kitą šitaip engti? Apie tai, kodėl Lietuva yra tokia susiskaldžiusi, šiandien laidoje diskutuos politikos komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Politikams aršiai diskutuojant dėl karantino ir pandemijos valdymo priemonių, komunikacijos specialistai pastebi, kad Vyriausybė pastaruoju metu ėmėsi šiek tiek lengvesnės komunikacijos pandemijos valdymo klausimais. Naujų užsikrėtimų skaičiams augant skelbiama, kad karantino įvesti neplanuojama.

Atrodo, kad Lietuva, skatindama savo gyventojus skiepytis nuo COVID-19, jau išbandė viską nuo cepelinų iki loterijų. Išskyrus pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vyresnio amžiaus šalies gyventojus skatinti skiepytis 100 eurų išmokomis pozityviai pasitinka ir valdantieji, ir opozicija, ir viešųjų ryšių ekspertai. Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.

Prieš privalomus skiepus, už privalomus skiepus, prieš itin spartų vakcinavimą, už reikšmingai didesnius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus. Šią vasarą klausantis prezidento Gitano Nausėdos gali ir susisukti galva, kaip sparčiai kinta jo retorika viešojoje erdvėje.

Dviejų skirtingų naujienų portalų paskelbtos visuomenės apklausos rodo skirtingus visuomenės pasitikėjimo Vyriausybe rezultatus. Vienoje matyti, kad Vyriausybe pasitiki kone pusė apklausos dalyvių, o kitoje – kiek daugiau nei trečdalis. Politikos ekspertai pasakoja, kad įtakos skirtingiems rezultatams galėjo daryti netgi paros laikas, kuriuo dalyviai buvo apklausti.

Savaitgalį vyksiantis Didysis šeimos gynimo maršas, jo organizatorių teigimu, sutrauks dešimtį tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos, kurie pasiryžę apginti, jų tvirtinimu, puolamas tradicines vertybes ir tradicinę šeimą. Ekspertai tikina, kad už maršo organizavimo stovi ne tik dėl vertybių susirūpinę aktyvistai, bet ir dėl visko protestuojantys piliečiai ar niekaip į didžiąją politiką neįšokantys veikėjai.

Namie gaminto maisto receptai, nuotraukos su numylėtais augintiniais – nieko naujo, kad šalies politikai rinkėjams bando pasirodyti šeimos žmonėmis. Tačiau, specialistų teigimu, vieni tai sugeba padaryti natūraliai, o kiti jau ne pirmus metus taip ir neranda savo rolės. Ir tuomet visuomenė stebisi, kodėl pirmoji ponia dalinasi velykinio pyrago receptu prezidentūros puslapyje.

Šį pirmadienį TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ vedėjai Artūras Anužis ir Mindaugas Sėjūnas kels visiems rūpintį klausimą – kas geriau tvarkėsi su pandemija ir karantinu: valstiečių Vyriausybė, ar Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas? Galiausiai, ar pavyks šiai Vyriausybei susigrumti su trečiąja COVID-19 banga? Į šiuos klausimus atsakyti bandys žinomi veidai – televizijos laidų vedėjas, prodiuseris Arūnas Valinskas ir politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.

Sostinėje vyksta kova... dėl požeminės perėjos. Ant sienos čia nupieštą vaivorykštę pakeitė trispalvė, tada ant jos atsirado LGBT palaikantys ženklai ir kiti grafičiai, o trispalvės mylėtojai ją keletą kartų perdažė ir net budėjo prie sienos. Ekspertai teigia, kad ši konfrontacija primena krepšinio fanų susidūrimus prieš varžybas ir tai nesprendžia jokių esminių problemų bei neveda sutarimo link.

Šiandien TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“ bus itin smagi, jos tema – metų nominacijos. Sužinosime, kurie politikai laimėjo Metų skandalo, Metų pokšto, Metų nesėkmės ir Metų pergalės nominacijas. Nominacijas aptars komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir humoristas, TV laidų vedėjas Justinas Jankevičius. Ypač daug diskusijų tarp laidos svečių sukėlė Metų skandalo nominacija, kurią laimėjo garsus politikas Petras Gražulis.

Pastaruoju metu miestų ir miestelių merai aktyviai bendrauja su žmonėmis socialiniuose tinkluose, nacionalinio masto politikus kasdien matome televizijos ekranuose. Ilgą laiką vienu populiariausių šalies politikų buvusį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį karantino metu išgirsti galima itin retai. Jo atstovai tvirtina, kad V. Matijošaitis nenori reklamuotis šios krizės fone, o naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad meras arba neturi ką pasakyti, arba baiminasi užsikrėsti virusu.

Pirmojoje kadencijoje reitingų viršūnėse besišildęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su nostalgija gali prisiminti tuos laikus. Nors antroji kadencija mero kėdėje tik prasidėjo, laikinosios sostinės šeimininko populiarumas krenta žemyn. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad V. Matijošaitis vis didina įvairių skandalų ir konfliktų bagažą, o Lietuvos rinkėjas nėra tas, kuris būtų lojalus.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tvirtina, kad nors pralaimėjimas Žirmūnuose yra apmaudus, mato šviesią savo partijos ateitį prieš kitais metais vyksiančius Seimo rinkimus. Tačiau naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad nors socialdemokratai juda tinkama linkme, abejoja G. Palucko galimybėmis. Pakartotinius rinkimus Žirmūnų apygardoje laimėjo konservatorė Paulė Kuzmickienė, surinkusi 52,46 proc. rinkėjų balsų. Ji nugalėjo 47,54 proc.

Gitanas Nausėda nespėjo iki galo atskleisti, koks bus jo bendravimas su visuomene. Tačiau, ekspertų nuomone, pirmieji ženklai rodo, kad dabartinis šalies prezidentas bandys užduoti visiškai kitokį komunikacinį toną nei jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė. G. Nausėda prezidento pareigas eina nuo liepos 12 d. Daro viską visiškai kitaip G. Nausėda savo kadencijos pradžioje feisbuke yra gana aktyvus.

Gegužės pabaigoje jau ketvirtą kartą rinksime atstovus į Europos Parlamentą. Tačiau ar lietuviams rūpi, kas jiems atstovaus rūmuose Briuselyje ir Strasbūre? Pirmą kartą rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyko 2004 metais. Tuomet buvo išrinkta 13 narių, o daugiausiai mandatų gavo Darbo partija. Prie balsadėžių tąkart atėjo kiek daugiau nei 48 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Po penkerių metų rinkimuose dalyvavo dvigubai mažiau rinkėjų nei pirmą kartą – beveik 21 proc.

Ministrui pirmininkui pareiškus, kad moterys svarbios, bet dar svarbiau profesionalumas, kilo nemažai klausimų. Ką šis pasakymas galėtų reikšti? Tai, kad Lietuvoje nėra profesionalių moterų, ar tai, kad premjeras Saulius Skvernelis neranda nė vienos, kuri galėtų ir norėtų dirbti dabartinėje Vyriausybėj? Pirminėje Vyriausybės sudėtyje buvo trys ministrės, bet jų neliko.

Viešas premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad jis ketina siekti prezidento posto, nustebino retą, bet suglumino ne vieną. Viešojoje erdvėje politikai, apžvalgininkai ir žurnalistai garsiai svarsto, kaip premjero rinkiminė kampanija atsilieps Vyriausybės darbui. S. Skvernelis užtikrina – niekaip, bet su tuo sutinka ne visi. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Nežinia, ar į aukštąsias mokyklas pretenduojantys abiturientai išties pabūgo šiemet padidintos stojimo kartelės, bet universitetai stojančiuosius vilioja naudodami būtent šį naratyvą. Štai vienas Vilniaus universiteto (VU) fakultetas stojančiuosius ramina – nebijokite „per aukštos“ kartelės, vis tiek galite tapti mūsų studentais.

Praėjusią savaitę praūžusiuose muzikos apdovanojimuose neapsieita be satyros – valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio veidas su klouniškais bruožais tapo G&G Sindikato dainos iliustracija. Pats Seimo narys tokį muzikantų gestą laiko patyčių kultūros skatinimu, bet politikai ir komunikacijos specialistai ramina – bloga reklama irgi reklama.

 Kalbant apie socialinius tinklus, daugeliui yra priimta manyti, kad bendravimas šioje internetinėje erdvėje padeda praplėsti kontaktų sąrašą, surasti daugiau bendrais interesais besidominčių žmonių. Visgi komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas tikina, kad toli gražu taip nėra.

Laisvės gynėjų dieną per neapdairumą suplanuota akcija „Tarybinei“ dešrai sukėlė pirkėjų pasipiktinimą – socialiniuose tinkluose jie negailestingai ėmė linčiuoti prekybos tinklą. Specialistai tikina, kad laiku nesureagavus į panašias įvaizdžio krizes, šios vos iš kelių interneto komentarų gali tapti didelėmis problemomis. Prieš Sausio 13-ąją prekybos centras „Maxima“ paskelbė apie „Tarybinėms“ dešroms taikomas nuolaidas: tądien dvi „Tarybines“ dešras tinklas žadėjo parduoti už vienos kainą.

Kovo 11 akto signataras Zigmas Vaišvila atmeta kaltinimus, kad nelaiku ir ne vietoje užsipuolė prezidentė Dalią Grybauskaitę , paviešindamas faktus apie jos kolaboravimą su sovietiniu režimu 1990-1991 metais. „Savo kalboje citavau bylą. Konkrečius faktus, kuriuos turi žinoti ir Lietuvos piliečiai. Visiškai nesvarbu, kad ta informacija kažkam nepatogi. Vardan Tos! Ir už Tuos, kurių kruvinos aukos negalime pamiršti,“ – savo socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje rašo Z. Vaišvila.

Rinkimai praėjo, o rinkiminių pažadų atgarsiai vis dar aidi visuomenėje. Bene daugiausiai aptarinėjamas ir įvairiai interpretuojamas buvo Darbo partijos (DP) rinkiminis šūkis „Mes žinome kaip“. Internete plito daugybė šio šūkio variacijų. Pačios partijos rinkiminė programa gausi įvairių pažadų, tačiau sustabdžius bet kurį praeivį gatvėje ir paklausus, ką žadėjo „darbiečiai“, jis atsakys – pakelti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 1509 litų.

Artėjant rinkimų kampanijai ne vienai partijai rinkėjų viliojimo būdus pasufleruos smegenų plovimo specialistai. Ir duona, ir žaidimai Dalis apžvalgininkų spėja, kad nieko ypač originalaus per rinkimų kampaniją tikėtis neverta. Pagrindinės temos, kaip visada, bus „duona ir žaidimai“. Apžvalgininkas Aras Lukšas mano, kad žaidimų srityje dominuos kova su slibinu – korumpuota ir pagedusia teisėsauga, chuntomis, klanais ir apskritai tuo, kas įvardijama kaip sistema.

Į kriminalistų tinklus įkliuvęs buvęs kriminalistas, verslininkas Tadas Karosas dievagojasi tapęs provokacijos auka, vis dėlto šį mėnesį pateikti kaltinimai kyšio davimu gali atrodyti kaip dėsninga jo veiklos kupino gyvenimo ir sudėtingos veiklos atomazga. Už užstatą iš areštinės paleistas T. Karosas, įtariamas 30 tūkst. litų kyšio perdavimu, netrukus sulaukė dar vienos nemalonios naujienos: užėję į „Čili kaimą“ Klaipėdoje valstybiniai tikrintojai aptiko tarakonų ir fiksavo kitų pažeidimų.

Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ liepos 19 dieną sukurtas naujas puslapis „Prezidentas Zuokas“. Jau atsiranda spėlionių, ar tai nuosekli Vilniaus mero Artūro Zuoko vykdoma politika ir gebėjimų komunikuoti per socialinius tinklalapius pritaikymas, ar viso labo pokštas, kurį sukūrė mero gerbėjai. Beje, šią akimirką jau yra 304 „Facebook“ vartotojai, kuriems tai „Patinka“, tačiau tikėtina, kad kai jūs skaitysite šią publikaciją, jų bus daugiau. Balsas.

Šį ketvirtadienį pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“  intymius patarimus žurnaluose ir internete dalinanti sekso ekspertė Milda Bartašiūnaitė, neseniai paskelbusi, jog  kartu su Liberalų sąjūdžiu dalyvaus rudenį vyksiančiuose seimo rinkimuose studijoje išrėžė, jog jau laikas pakeisti senus ir korumpuotus Seimo narius jaunais žmonėmis. Milda sakė tikinti savo sėkme rinkimuose ir tvirtino drąsiai galinti mesti pirštinę Andriui Kubiliui.

Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad nemaža dalis Aukštojo mokslo reformą reglamentuojančių teisės aktų pamina pagrindinį šalies įstatymą, iškart kilo žodžių karas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad nieko ypatingo neįvyko, bet opozicija reikalauja jo galvos. Apie įstatymų rengėjų atsakomybę prabilęs KT vadovas Kęstutis Urbaitis kaltinamas politikavimu.

Seimo pirmininko galios Lietuvoje daugiau simbolinės, bet tai nėra blogiausia. Prasčiau, kai simboliais imama erzinti visuomenę ir jai pamokslauti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė norom ar nenorom įgėlė emigrantams: „Man šis klausimas tikrai nesuprantamas. Negaliu atsakyti, nes nelabai suvokiu, kaip vien finansiškai galima matuoti valstybės gyvenimą.

„Surasti pamainą bus nelengva, tačiau generalinio prokuroro atsistatydinimas prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingams vargu ar pakenks“, - mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Beilinis. Generalinis prokuroras Darius Valys trečiadienį paskelbė atsistatydinąs, nes vairuodamas slidžiame kelyje sužalojo žmogų. Nelabai pavykusius paskyrimus, pasak politologo, galima kompensuoti parodomai garbingais atsistatydinimais.

Vilniuje vykusiame šeštajame Liberalų sąjūdžio suvažiavime patvirtinti septyni partijos pirmininko pavaduotojai, išrinkta nauja valdyba, etikos ir kontrolės komisijos. Trečiajai kadencijai išrinkto partijos pirmininko Eligijaus Masiulio komandoje darbą tęs Algis Kašėta, Rimantas Mikaitis, Ona Balžekienė, Arūnas Štaras. Kartu su E. Masiuliu komandoje dirbs ir du nauji pirmininko pavaduotojai: Remigijus Šimašius bei Mindaugas Lapinskas.

Istorija Lietuvai padovanojo tris valstybingumą įprasminančias šventes, bet šalia įprastų, tautines ir religines tradicijas primenančių progų yra sukurta tokių, iš kurių šaipomasi. Švęsti mėgstame Šiemet Lietuva turės 12 nedarbo dienų, neskaitant perkeltų savaitgalio išeiginių, sudarančių vadinamuosius ilguosius savaitgalius. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis „Balsas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas – toks pat, kaip jos trumpi pranešimai, – mano viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas M. Lapinskas priminė, kad pernykščiame pranešime D. Grybauskaitė tiesiai pasakė atsisakanti „tradiciniu tapusio žanro – įprastinės visų šalies gyvenimo sričių apžvalgos, rikiuojant jas įprasta tvarka“. „Todėl 2010 metais ji pasistengė pakilti virš kasdieninės politikos ir kalbėjo apie Žmogų, prie kurio kiekvienas lietuvis ir apžvalgininkas galėjo prisir...

Siūlomas progresinis pajamų apmokestinimas, anot verslininkų, yra bausmė už sėkmę. Ar civilizuotai valstybei būtinas solidarumo su neturtingaisiais atributas? Dvi Seimo frakcijos – Lietuvos socialdemokratai (LSDP) ir „Tvarka ir teisingumas“ (TT) – siūlo progresinį pajamų apmokestinimas. Kuris projektų geresnis ir ar iš viso gali būti geri progresiniai mokesčiai? – tokį klausimą kelia LNK televizijos laida „Valanda su Rūta“, kurią matysite ketvirtadienį, gegužės 26 dieną.

Lietuvoje nėra tiek antiamerikietiškų nuotaikų, kad prezidentei  Daliai Grybauskaitei būtų verta siekti populiarumo, sakant, jog neseniai buvome Amerikos politikos įkaitais, mano bendrovės „Brandscape“ vadovas, viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas ir sociologė, bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė. Vaizdo konferencija straipsnio pabaigoje. Kam „į snukį“? R. Ališauskienė portalo „Balsas.

Lietuvos viešosios erdvės susiskaldymas į nesiklausančias, bet transliuojančias stovyklas išryškėjo po to, kai Baltarusijoje mįslingai žuvo Valstybės saugumo departamento (VSD)  pareigūnas V. Pociūnas, o po jo mirties pasklidusios versijos bei šmeižtai pakibo ore.

Mindaugas Lapinskas, marketingo ekspertas, konsultacijų bendrovės „Brandscape" vadovas mano, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip ir nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, gerai „pučia priešų burbulus”. Pasak analitiko, vertinti prezidentės darbus turės ateities kartos. – Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikai dažnai pastebi, kad jos kalbėjimo stilius yra panašus į Rolando Pakso ir yra visiškai orientuotas į viešuosius ryšius.