menininkas

36-erių vilniečio tapytojo Rolando Žigonio gyvenimas visiškai neprimena tradicinio svajingo jauno dailininko kelio. Iki pirmojo kūrybinio debiuto vyrui teko išbandyti įvairiausių veiklų: Rolandas ragavo gerai apmokamo korporatyvinio darbo, dvasinių paieškų skirtinguose žemynuose ir netgi šiukšlių surinkėjo darbo Jungtinėje Karalystėje. Pastarasis, anot Rolando, labiausiai smogė savivertei, tačiau buvo lemtingas pasirenkant tapybą.

Menininkų bendruomenė pranešė, kad užklupo skaudi netektis. Mirė restauratorius, leidybos draugas Modestas Saukaitis.  Apie žinią pranešė kolegos. Paskelbė apie netektį Savo „Facebook“ paskyroje „Kitos knygos“ pranešė apie skaudžią netektį. Pranešime bendruomenė taip pat paskelbė, kada vyksta atsisveikinimas su menininku. „Išėjo menininkas, restauratorius, leidyklos draugas Modestas Saukaitis. Jo gyvenimas buvo itin spalvingas.

Ignalinos rajono savivaldybėje skaudi netektis – mirė žinomas skulptorius ir tapytojas Jonas Grunda, sukūręs ne vieną įsimintiną skulptūrą. J. Grunda taip pat ketino pastatyti skulptūrą Vytautui Šerėnui atminti. Skaudžią žinią socialiniuose tinkluose pranešė Ignalinos rajono savivaldybė. Mirusį skulptorių primins jo darbai Menininkas buvo žinomas dėl ne vienos savo skulptūros. Savivaldybės darbuotojai prisiminė J. Grundos gyvenimo biografiją ir kūrybos pradžią.

Išskirtinis boksininkas Andre Bambamilo (29 m.) nuo vaikystės širdyje nešiojosi didelę meilę menui. Paprastai tariant, jis jau vien dėl šio fakto laužo nuo seno nusistovėjusius stereotipus apie nuolat į konfliktus įsiveliančius nemandagius boksininkus, tačiau yra dar vienas dalykas – fotografija.

Menininkas Dominykas Vaitekūnas šį rudenį ilgai prisimins ne tik dėl pasirodymų visoje Lietuvoje gausos, bet ir dėl nemalonaus nusikaltimo. Prieš pat paskelbiant apie koncertus, skirtus paminėti penkiolika metų scenoje, buvo pavogta D. Vaitiekūno socialinių tinklų paskyra. Nors tai apsunkina bendravimą su klausytojais, atlikėjas planų neatsisako ir skelbia apie nostalgišką koncertinę programą. Scenos menų atlikėjo „Facebook“ paskyra užgrobta jam ypač darbingą savaitę.

Dirbiniais iš kiaušinių lukštų ir mažiausios Lietuvoje knygos išleidimu pagarsėjęs Palangos menininkas Vytautas Kusas ir vėl stebina. Šį kartą vyras išleido knygą ant beržo lukšto. Tai vienintelis toks oficialiai įregistruotas leidinys mūsų šalyje. V. Kusas savo rankomis pagamino oficialiai įregistruotą literatūrinį kūrinį ant medžio lukšto. „Knygoje – šiųmetiniai mano eilėraščiai – švieži, niekur nepublikuoti“, – sako menininkas. Egzempliorių tokia išskirtinė knyga turi tik 50-imt.

Praėjo daugiau nei metai nuo kasdienio negailestingo Charkivo gyvenamojo rajono Šiaurės Saltivkos apšaudymo ir bombardavimo. O vietiniai vis dar negali grįžti į normalų gyvenimą. Jų gyvenimą šviesiomis spalvomis – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme – nuspalvina ten savanoriaujantis kinas. Dauguma iš pavojingos teritorijos išvykusių gyventojų negrįžo, o tie, kurie liko, jau praranda viltį sulaukti geresnių laikų.

Palangos menininkas Vytautas Kusas jau žinomas ne tik kurorte, o ir visoje Lietuvoje. Auksinių rankų meistras vis kažkuo sugeba nustebinti. Šį kartą ne tik pagamino įvairiausių papuošalų iš kiaušinių lukštų, o ir išleido mažiausią Lietuvoje knygą. Palangos menininkas Vytautas Kusas drąsiai rodo jo studijos slaptavietę. Sienoje už paveikslo – neįkainojamos vertybės. Tik ne pinigais, o įdėtu darbu. Visos šios grožybės pagamintos iš kiaušinių lukštų. Postamentas sukurtas iš vėžlio kiaušinio.

Pablo Picasso darbų paroda Paryžiuje – kitaip. Po ne vieną mėnesį trukusių eksperimentų naują kvėpavimą jai suteikė garsus britų dizaineris. Tad dabar į parodą užsukę lankytojai gali pasidžiaugti ne tik Picasso darbais, bet ir įspūdingomis specialiai parodai sukurtomis erdvėmis. Jau vien takas, vedantis į Pablo Picasso parodą, kitoks nei įprasta. Ką jau kalbėti apie išdažytas, jo kūrinių subtilumą išryškinančias sienas. Vienos atrodo žaismingais, kitos – net baugokai.

Kai Jasonas M. Allenas nusprendė sudalyvauti vizualinio meno konkurse Kolorado valstijos mugėje, jis ne tik bandė laimėti – jis norėjo kai ką įrodyti. J.M. Allenas yra vaizdo žaidimų kūrėjas. Jo darbas, pavadintas „Théâtre D'opéra Spatial“, buvo barokinė fantasmagorija, vaizduojanti tris puošniai apsirengusias figūras, apšviestas didelio atviro lango šviesos.

Panevėžietis Paulius Šaparnis, kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ ir bendrovė „Panevėžio autobusų parkas“ miesto gyventojams pristatė unikalią garso instaliaciją „Autobusas – sintezatorius“. Instaliacijos žiūrovai šįkart tapo pačios muzikos kūrėjais – autobusų parke antram gyvenimui buvo prikeltas senas autobusas, kurio lankytojai liesdami turėklus kūrė unikalias muzikines kompozicijas.

Vaikų globos namuose vaikystę praleidę menininkai broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai nepaleidžia savo praeities. Jau kurį laiką broliai vis grįžta į vaikų namus ir kuria ryšius su vaikais piešdami jų portretus kartu su jais. „Jei globos namuose nuo pat mažų dienų nemokai vaiko kurti ryšio, gyvenime bus labai sunku. Išėjus iš globos namų tu pats turi kurti savo gyvenimą ir neturi daug patirties. Kai už nugaros nėra tėvų, o tie santykiai su kitais gali labai praversti.

Jaunas kupiškėnas iš medžio išdrožė vaikų mėgiamiausius animacinių filmų personažus. Ąžuolinės skulptūros įspūdingo dydžio – kelių metrų aukščio Žmogus Voras, Šrekas, Kempiniukas su bičiuliu ir kiti. Kupiškėnas atskleidžia, kad prie skulptūrų palinkęs buvo daugiau nei pusmetį. Ne mažesnis iššūkis buvo jas atgabenti ir įkurdinti netoli Biržų. Ne tik kelių vyrų, bet ir specialios technikos prireikė pastatyti kone 2 tonas sveriančią ilgakaklę ir ilgakoję medinę žirafą.

Pasikėsinimas į garsiausią Leonardo Da Vinčio paveikslą – Mona Lizą. Vienas vyras į jį šveitė tortą. Taip esą bandė atkreipti dėmesį į ekologines Žemės problemas. Luvro muziejaus darbuotojai skuba valyti tortu išteptą garsųjį Leonardo Da Vinčio paveikslą „Mona Liza“. Kaltininkas įsėdo į neįgaliojo vežimėlį, užsidėjo peruką ir apsimetė senyva moterimi. Ir viskas tam, kad galėtų netrukdomas priartėti prie paveikslo ir ištepti jį tortu.

Gimnazistas iš Panevėžio rajono sukūrė įspūdingą žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro portretą iš beveik 100 tūkstančių smulkių popierinių detalyčių. Abiturientas prisipažino, nuo popieriaus lankstymo pirštai buvo krauju pasruvę, tačiau jaunuolis savo tikslą pasiekė ir gavo aukščiausią dailės egzamino įvertinimą. Visi, pamatę gimnazisto darbą, aikčioja ir neabejoja – jis vertas Lietuvos, o gal net ir pasaulio rekordų knygos.

Nepastebėti Vilnių puošiančio ir Ukrainai palaikymą išreiškiančio menininko Rolando Ivanausko piešinio – neįmanoma. Paties iniciatyva ir savomis lėšomis kurtus Rolando piešinius šiuo metu galima pamatyt dvejose vietose – Geležinio vilko gatvėje ir netoli Vingio parko. Vilnietis menininkas Rolandas Ivanauskas savo kūrybos kelią pradėjo būtent nuo grafičių meno.

Praeitą rugpjūtį pasaulį išvydo pirmasis garsaus menininko Remigijaus Gatavecko vaikelis. Šiandien tėvu tapęs menininkas iki šiol negali atsidžiaugti tėvišku ryšiu ir pasidalino, koks jausmas jį apėmė pirmą kartą laikant savo vaiką glėbyje. Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad žymieji Gataveckų broliai turėjo neįprastą vaikystę – užaugę vaikų namuose jie nepatyrė tikrojo tėviško ryšio.

Kelkimės į Kauno rajoną. Ten viename privačiame kieme įsitaisė įspūdingo dydžio žvėris. Jį kaunietis sukūrė iš sniego. Beveik 9 metrų ilgio ir pusantro metro aukščio kūrinio įspūdinga ne tik išvaizda. Milžinišką savo kūrinį iš sniego matuoja Kauno rajone Akademijoje gyvenantis Vytis Lasys. Kone per visą kiemą išsirangiusį didžiulį žvėrį vyras kūrė kelias dienas.

Be pirštų gimęs panevėžietis stebina savo piešiniais. Dažniausiai vyras piešia paprastais pieštukais. Esą pomėgis, kaip niekas kitas suteikia stiprybės ir įrodo, kad bet kokia negalia įveikiama, jei tik yra noro. Vyras džiaugiasi, kad pieštukų imasi ir jo penkiametė dukra, taip pat gimusi su tokia pačia negalia. Baltas popieriaus lapas ir keletas paprastų pieštukų. Viskas ko reikia panevėžiečiui menininkui imtis darbo. Ir taip mikliai vyras darbuojasi pieštuką prilaikydamas plaštakomis.

Antradienį Lietuvą pasiekė liūdna žinia. Eidamas 62-uosius savo gyvenimo metus mirė dailininkas Valdas Gilius. Liūdna žinia „Facebook“ paskyrose dalijasi vyro draugai ir pažįstami. Pačiame vyro profilyje publikuojami draugų įrašai. Vyras gimė 1960 m. Kaune. 1984 m. baigės tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute, o nuo 1985-ųjų dalyvavo įvairiose parodose.

Kiekvienas žmogus tikriausiai save apibūdinti galėtų ne vienu žodžiu. Štai visaginietis Aleksas Urazovas (37) save apibūdina taip: neformalaus ugdymo mokytojas, gidas, menų rezidencijos „Taškas“ administratorius bei menininkas. Jis jau ne vienerius metus visiškai nevartoja alkoholio, nerūko ir po miestą visada vaikšto basomis. „Norėjau tapti kietu vyru ilgais plaukais ir tatuiruotėmis, kuris gyvena nors ir keistai, bet įdomiai. Galiu tapti pavyzdžiu kitiems“, – sako jis.

Jau po poros dienų Škotijoje prasidės pasaulinė klimato kaitos konferencija į kurią šalių lyderiai per porą dienų atskris lėktuvais. O vieno vokiečio kelionė iki Škotijos prasidėjo dar prieš tris mėnesius. Vyras per septynias šalis ir dešimtis miestų rieda paties sukonstruotoje, savo kojomis varomoje metalinėje sferoje. Ir pakeliui renka žmonių pažadus saugoti mūsų planetą.

Pedofilijos skandalas Vilniaus arkivyskupijoje – po 17 metų pertraukos vilnietis menininkas apkaltino kunigą jį išnaudojus seksualiai. Esą tuomet vos dešimties berniuką kunigas ne tik glostė, bet ir kišo rankas į trumpikes. Kol vyksta bažnyčios tyrimas, ar tikrai kunigas galėjo išnaudoti vaiką, pedofilija įtariamas dvasininkas nušalintas nuo kunigystės. Tačiau nuo detalesnių komentarų bažnyčia susilaiko.

Vilniaus apylinkės prokuratūra trečiadienį nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės simbolių išniekinimo Dainiaus Liškevičiaus videoperformanse. Kaip pranešė prokuratūra, tyrimas nutrauktas dėl suėjusios senaties.

Dalis Lietuvos kultūros institucijų ir organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus, teisėsaugą dėl grėsmės kultūros institucijų veikimui ir raiškos laisvei. „Pareiškiame, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo meno kūrinyje kelia grėsmę Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam raiškos laisvės principui ir kultūros institucijų veikimui Lietuvoje“, – teigiama pirmadienį išplatintame viešame laiške prezidentui, Seimui, prokuratūrai ir policijai.

Teisėsauga ėmėsi tirti prieš 21 metus Dainiaus Liškevičiaus sukurtą videoperformansą, kuriame menininkas nusišluosto šokoladu išteptą veidą į Lietuvos vėliavą. Šeimos gynimo maršo organizatoriai dėl šio meno kūrinio ruošia prokuratūrai ir dar vieną – grupinį skundą. Menininkas piktinasi, kad jo darbą protestų organizatoriai išnaudoja savo tikslais, nepasakoja jo konteksto ir taip kiršina visuomenę.

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prieš 21 metus menininko Dainiaus Liškevičiaus sukurto videoperformanso, kuriame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą, skelbia portalas LRT.lt. „Tyrimo metu bus išsiaiškinta, ar nusikaltimas buvo padarytas. Tyrėjai nustatys visas aplinkybes. Jei tai meno kūrinys ir nebuvo siekta išniekinti, tai procesas gali būti ir nutrauktas. Į kultūrinį išsilavinimą turinčius ekspertus bus kreipiamasi išvadų, kad jie galėtų įvertinti.

Iš Alytaus kilęs menininkas Algirdas Gataveckas „Facebook“ paskyroje pasiūlė LGBT eitynes rengti Alytuje, kai Kauno savivaldybė praeitą ketvirtadienį nedavė leidimo tokiai akcijai. Tuo tarpu Alytaus meras Nerijus Cesiulis nurodo, kad miestas dar nėra pasiruošęs LGBT palaikymo akcijoms, nors gerbia ir priima visokias šeimas. Eitynės gerintų miesto įvaizdį Toks renginys, A. Gatavecko nuomone, būtų naudingas Alytaus miesto įvaizdžiui.

Liūdna žinia architektų bendruomenei. Mirė žymus menininkas, architektas Jaunutis Vincentas Makariūnas. „Pavasario dangus pritemo, sužinojus liūdną žinią, kad netekome garsaus mūsų Vilniaus Vytauto Didžiojo (Vytautinės) gimnazijos alumno, žymaus menininko, architekto Jaunučio Vincento Makariūnio (1934-08-04 – 2021-04-17). Šioje žemėje esam visi laikinais svečiais, bet taip norisi gyventi amžinai, žemės būtyje ir žmonių atmintyje.

Meilė gyvenimui neblėsta, jei į jį įneši spalvų – štai toks, greičiausiai, ruso pensininko Vladimiro gyvenimo moto. Ant kūno jau nelabai ir liko laisvo lopinėlio, kuris nebūtų tatuiruotas. Net 74-ių metų vyro veidas – puoštas tatuiruotėmis. „Man reikia tatuiruočių, nes man jos suteikia daug energijos kovojant su nemaloniais jausmais, gyvenimo sunkumais. Jos man suteikia galios ir primena praeitį“, – sako menininkas Vladimiras „Spartakas“ Sedakovas.

Judri Izraelio sostinės gatvė atrodo kaip lengvas teptuko potėpis. O štai menininkas teptuku „ryškina“ vaivorykštę. Kitoje nuotraukoje atrodo, kad jis piešia debesį. Šio menininko nuotraukos darytos ne kuo kitu, o mobiliuoju telefonu. Tačiau jos – visiškai kitokios, nei esame įpratę matyti. Anot jo, taip matyti pasaulį jis pradėjo po nelaimės prieš penkerius metus, kai leisdamasis parašiutu nukrito į nuotekų rezervuarą.

Raudona, per pusę įlūžusi tradicinė Londono taksofono budelė, Jungtinės Karalystės sostinės metro reprodukcija ir kiti menininko Banksy darbai eksponuojami Miunchene. Menininko tapatybė – paslaptis, tačiau net ir būdamas anonimas už šmaikštų, perversmą sukeliantį gatvės meną jis sulaukė pasaulinio pripažinimo.

Paimame kokoso lukštą, ant jo nupiešiame lapo trafaretą ir pjauname. Štai ir turime puikią paveikslo detalę. Tokiu originaliu būdu, pasitelkęs kokosų lukštus, Nigerijos menininkas Nathanielis Hodunu savo meno projektui gamina net mažiausias detales. Eksperimentuoti su kokos7 lukštais Nathanielis pradėjo dar 2006 metais, kai dovanų gavo du kokosus. „Mokykloje, kurioj mokiau, tėvų tarybos pirmininkas man davė du kokosus ir pasakė: „Žinau, kad su jomis galima kažką padaryti.

Nagingomis rankomis išgarsėjęs Palangos menininkas Vytautas Kusas pristato naujausius savo darbus. Sako, pirmą kartą pamėgino ką nors sumeistrauti panaudodamas metalą. Ar jam pavyko?  Miniatiūrų kūryba pagarsėjęs menininkas iš Palangos Vytautas Kusas pusės žmogaus nago dydžio inkilui klijuoja laktą. Nors darbas su medžiu menininkui įprastas, su metalu jis nėra dirbęs. Tad nusprendė save išbandyti. „Buvo prie piršto prikibęs, nes aš užmiršau, kad jis kaista, metalas.

Trumpa atgaiva akims ir sielai. Didįjį lietuvių talentą – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį – nuo šiol galima ne tik pamatyti ar išgirsti, bet ir patiems pasijusti tarsi jo paveikslų viduje. Nacionalinėje dailės galerijoje pradeda veikti virtualios realybės kelionė po Čiurlionio pasaulį, tam tereikia užsidėti specialius akinius. Instaliacija jau pelnė tarptautinių apdovanojimų, o tautiečiams lietuviai kūrėjai ją pristato pirmą kartą. Kviečiame į neįprastą pasaulį Čiurlionio akimis.

Kaunietis menininkas siekia, kad iš Laisvės alėjos būtų iškeltas Vytauto Didžiojo paminklas. Jis sako, kad paminklas sukurtas tarpukariu, kai Vilnius buvo okupuotas ir jame atsispindi sostinės išvadavimo idėja. O atstatant monumentą į prasmę nepasigilinta, ir jis dabar pristatomas kaip Žalgirio mūšio atminimas. Tad kyla daug painiavos. Jis siūlo paminklą kelti į muziejų, tačiau istorikai ir paminklo statytojai tikina, kad griauti simbolių negalima.

Palangos menininkas Vytautas Kusas ir vėl stebina Lietuvą. Nagingomis rankomis išgarsėjęs vyras šį kartą sukūrė miniatiūrinių daiktų kolekciją. Joje ir kavamalė, ir vaikiška lovytė, ir lauko tualetas. Net akvariumas su tikromis žuvimis. Tačiau labiausias menininkas didžiuojasi penkių centimetrų pločio šachmatų lenta. Mažiausios jos figūros – pėstininko – aukštis vos 7 milimetrai. Palangos menininkas Vytautas Kusas ir vėl turi kuo nustebinti.

Pirmadienį mirė žinomas menininkas Jonas Jurcikas. Apie tapytojo mirtį patvirtino menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, rašoma naujienų portale lrt.lt. Jonas Jurcikas gimė 1986 m. Pasvalyje. Vyrui buvo 34-eri metai. Vyras 2010 m. baigė tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Per savo karjerą pelnė Baltijos šalių jaunųjų menininkų konkurso Jaunojo tapytojo prizą (2011). Kūriniai eksponuojami MO muziejuje. Jų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

2019 m. lapkričio 18 dieną Lietuva neteko žymaus metalo skulptoriaus, medalininko, eidamas 80-tus metus mirė Jonas Žukas.                                            Jonas Žukas.

„Mano sūnus gimė su negalia. Atrodo, tarsi jo mintys pradingtų kūne. Tiesiog nėra laidų, kurie turėtų perkelti komandas. Nėra ir fermento, kuris laiko kartu neuronus. Taigi jo kūne yra daugybė vietos pasiklysti mintims“, – taip savo instaliaciją „Erdvė tarp“ pristato islandų menininkė Steinunn Sigurðardóttir. Šis kūrinys eksponuojamas parodoje „Orų dienoraščiai“, kuri veikia Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje.

Vilniaus savivaldybės darbuotojai antradienio rytą grąžino Jono Meko fondui praėjusią savaitę paimtus menininko daiktus. „Daiktai atvežti ir iškrauti, jie perduoti „BNA grupei“, iš kurios patalpų jie buvo paimti. Ten ir grąžinti“, – BNS antradienio rytą sakė J. Meko fondo direktorius Edgaras Stanišauskas. Apie 100 dėžių su įvairiais J. Meko daiktais – žurnalais, knygomis, vaizdo įrašais – praėjusią savaitę savivaldybei perdavė tarybos narė Agnė Zuokienė.

Aktorius ir prodiuseris Shia LaBeoufas išgarsėjo suvaidinęs „Transformeriuose“. Susilaukęs didžiulės šlovės jis turėjo galimybę vaidinti garsiausiuose filmuose su legendiniais aktoriais. 31-erių vyras apie asmeninį gyvenimą niekada nekalba, tačiau dažnai atskleidė tamsiąją garsenybių gyvenimo pusę. Jie neneigia, kad buvo įklimpęs į alkoholizmą bei narkotikus, sirgo įvairiomis psichikos ligomis. Visgi Shia mano, kad turi viešinti tokius išgyvenimus, nes taip padeda susimąstyti kitiems.

Eurolyga vaizdo klipu pristatė beprasidedančias atkrintamąsias varžybas. Siužete atsidūrė krepšininkas Edgaras Ulanovas ir Kauno „Žalgirio“ arena. Klipe vaizduojamos pašėlusios „Žalgirio“ arenos tribūnos ir kova dėl ginčo kamuolio. Vėliau pasirodo E. Ulanovas, pristatomas kaip „Kūdikio veidas“. Iškart po to „Žalgirio“ puolėjas galingai krauna kamuolį iš viršaus.

 Pirmadienį mirė žymus kino operatorius Audrius Kemežys, pranešė Lietuvos kinematografininkų sąjunga. 44–erių menininkas mirė po sunkios ligos. A. Kemežys yra pelnęs Europos kino festivalių apdovanojimų, nufilmavęs per trisdešimt kino juostų, tarp kurių – „Kenotafas“, „Raminas“, „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manimi“, „Moteris ir ledynas“ (rež. Audrius Stonys), „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, „Meistras ir Tatjana“ (rež.

Ketvirtadienį, liepos 20 d., Palangoje atidarytas originaliais Lietuvos menininkų darbais ir pastato istorija unikalus iliuzijų namas EUREKA. Pagrindinėje kurorto gatvėje duris atvėrusiame, beveik 400 kv. metrų ploto name įrengti kambariai bei pagal specialų užsakymą užsienyje pagaminti eksponatai priverčia suabejoti realybe bei suteikia išskirtinę galimybę sėsti prie bendro stalo su dabartinės Lietuvos valdžios atstovais.  „Iliuzijų namas – tai visame pasaulyje populiarėjanti pramoga.

Apsuptos gamtos manekenės pozuoja fotografui. Kai kurios žiūri tiesiai į fotoobjektyvą, kitos – svajingai stebi aplinką. Visas šias nuotraukas sieja viena paslaptis. Šie kadrai – tikroviškai nutapytų paveikslų. Įstabių portretų autorystė priklauso menininkui Yigaliui Ozeriui. Jo specializacija – tikroviški žmonių portretai. Kalbėdamas apie savo techniką, tapytojas pabrėžia, kad kiekvienas darbas prasideda nuo gražios moters. Nuotraukoms koreguoti niujorkietis naudoja fotošopą.

Menas dažnai yra sunkiai suvokiamas. Pavyzdžiui, sunku suvokti, koks buvo šio žmogaus tikslas, kai jis savaitei užsidarė tikrų tikriausioje uoloje. Gana garsus prancūzų menininkas Abrahamas Poinchevalas teigė, kad norėjo patyrinėti, kaip keisis jo laiko ir erdvės suvokimas. Po savaitės kalkakmenyje išskaptuotoje mažytėje angoje vyras teigė, kad šiam luitui yra dėkingas už priėmimą.

Prancūzų menininkas trečiadienį baigė savo performansą, per kurį visą savaitę buvo užsidaręs 12 tonų sveriančiame akmens riedulyje, o išsilaisvinęs padėkojo už tai, kad jautėsi akmenyje „toks lauktas“. 44-erių Abrahamas Poinchevalis padedamas kitų sunkiai išlipo iš akmens, trumpam prisėdo ant kėdės ir buvo nuvežtas medikių apžiūrai. „Visiškai normalu, kad jaučiuosi truputį sustingęs, nes visą savaitę išbuvo akmenyje“, – sakė jis žurnalistams po valandos.

Štai šių garsaus Palangos dainininko Vytauto Moncevičiaus paveikslų po jo mirties pasigedo dukra. Tvarkydama paveldėjimo reikalus tėvo dirbtuvėse ji neberado kelių dešimčių tapybos darbų. Kadangi įsilaužta į dirbtuves nebuvo, įtarimai krito artimiesiems. Vagyste įtarti 55-erių klaipėdietė dailininko sesuo ir 63-ejų jos sugyventinis, Mažeikių rajono gyventojas. Abu anksčiau neteisti, dirbantys. Dingusius tapybos darbus ir medines skulptūrėles Amerikoje gyvenanti dukra įvertino 20-čia tūkst.