menininkai

Antradienį Rusija kvotė menininkus ir aktyvistus keliuose miestuose, tai susiję su byla prieš žinomą aktyvistą, išvykusį iš šalies ir pareiškusį, kad kariauja Ukrainoje. Užpuolusi Ukrainą, Maskva ėmėsi plataus masto susidorojimo, pareigūnai ypač budrūs prieš šią savaitę vyksiančius vadinamuosius prezidento rinkimus, dar labiau sustiprinsiančius Vladimiro Putino valdžią.

Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros ir meno premijų komisijos siūlymui vyriausybines premijas skirti 12 menininkų. Jos atiteko dailėtyrininkei Aleksandrai Aleksandravičiūtei, menininkui Žygimantui Augustinui, renginių režisierei, choreografei Leokadijai Dabužinskaitei, teatro ir kino aktoriui, režisieriui Arvydui Dapšiui, prozininkui, dramaturgui, poetui Rimantui Kmitai, prozininkui, dramaturgui, eseistui Herkui Kunčiui, styginių kvartetui „Chordos“, vargonininkei Renatai M...

Lietuvos kultūros taryba skyrė individualias stipendijas kultūros ir meno kūrėjams. 277 architektūros, bibliotekininkystės, cirko, dailės, dizaino, etninės kultūros, fotografijos, literatūros, muzikos, muziejininkystės, šokio, tarpdisciplininio meno ir teatro kūrėjams paskirstyta daugiau kaip 1,6 mln. eurų. Anot tarybos pranešimo, vidutinė stipendijos trukmė – 7,3 mėnesio. Šiemet padidinta stipendija siekia 800 eurų per mėnesį.

Gruodį Energetikos ir technikos muziejus atvėrė Liepkalnio Kalėdų miestelį istorinėje Liepkalnio vandens saugykloje. Saugykla, iki šių metų buvusi uždara, dabar siūlo kultūros paslaugas. Muziejaus gidai su menininkų bendruomene siekia inžinerinį paveldą pristatyti įdomiai ir patraukliai, pritraukti lankytojų bei pasiūlyti veiklų už geležinkelio tilto įsikūrusiame Liepkalnio mikrorajone.

Nacionalinėje dailės galerijoje trečiadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. Kaip pranešė Kultūros ministerija, Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams kultūros ministras Simonas Kairys įteiks aukščiausius Kultūros ministerijos apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.  Bus pagerbti muziejininkai, bibliotekininkai ir kiti Renginyje premijomis taip pat bus pagerbti muziejininkai, bibliotekininkai, restauratoriai, kultūros ...

Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo šeši kūrėjai, tarp jų – šiemet 80-metį atšventusi poetė, vertėja, dramaturgė Violeta Palčinskaitė. Ji premiją pelnė už vaizduotės žaismę kūryboje kelioms skaitytojų kartoms ir daugialypės patirties liudijimą memuaruose, pirmadienį paskelbė Nacionalinių premijų komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.

Marijampolė siekia tapti labiausiai ištapytu miestu Lietuvoje. Jau dešimtus metus, menininkai iš Lietuvos ir pasaulio, susirenka į Suvalkijos sostinę piešti ant pastatų sienų. Ir jų jau nemažai padabinta. Skaičiuojama, kad meno kūriniais paverstos per pusšimtį pilkų miesto sienų. „Nežinau, kiek sluoksnių dažėme, jau dažyta ir vistiek išlenda“, – piešimo, ant vieno Marijampolės pastato sienos, subtilybes dėsto kraštietė Rasa.

Menininkė Jolita Vaitkutė ir kūrybininkas Aurimas Kadzevičius ketvirtadienį pristatys inkilus, sukurtus iš Ukrainoje rinktų nuolaužų, tarp jų – ir bombų skeveldrų. Septyni kūriniai, pavadinti projektu „Atgimimo inkilai“, vėliau bus parduoti aukcione, o pinigai skirti vaikų, Ukrainos kare netekusių vieno ar abiejų tėvų, atostogoms.

Atėnuose ketvirtadienį protestavo šimtai Graikijos atlikėjų, kurie streikuoja dėl teisės aktų pakeitimų, pagal kuriuos jų darbo užmokestis ir kvalifikacija prilyginami mokyklą baigusiems asmenims. Pirmą kartą ginčas kilo gruodžio mėnesį dėl prezidento dekreto, kuriuo aktoriai, muzikantai ir šokėjai prilyginami vidurinę mokyklą baigusiems asmenims nustatant viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir kvalifikacijos lygį.

Lietuvos kultūros ministerija rekomenduoja renginių organizatoriams nekviesti Rusijos kūrėjų, išskyrus tuos, kurie smerkia Vladimiro Putino režimą. „Kultūros įstaigoms, asociacijoms bei renginių organizatoriams primenamos Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų rekomendacijos laikinai apriboti bendradarbiavimą ir nekviesti į Lietuvą Rusijos atlikėjų ir kultūros veikėjų, išskyrus tuos, kurie viešai pasmerkė Kremliaus režimo karinę agresiją prieš Ukrainą ir demokratinį pasaulį“, – teigiama penkt...

Valdžiai paskelbus kitų metų biudžeto rėmus ir numatomas lengvatas, į Seimo rūmus atkeliavo garsių Lietuvos menininkų desantas su prašymu valdžiai: suteikti galimybę išgyventi. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Marijampoliečius vėl džiugino menininkai iš Niujorko, Londono ir Lietuvos. Jau devintą vasarą dailininkai atskrenda į Lietuvą ir Suvalkijos sostinėje gražina pIlkas pastatų sienas. Per šitiek metų daugybė jų tapo meno kūriniais. Miestiečiai džiaugiasi gražėjančiu miestu, o valdžia – vis didėjančiu turizmu.

Šveicarijoje ant upės kranto išdygo milžiniška pilis. Neįtikėtinas statinys vilioja lankytojus. Karalystę iš molio Tolero upės pakrantėje pastatė šveicarų menininkas Francois Monthoux. Pilis ne tik įspūdinga, bet ir milžiniška. Tiesa, prieš šešias savaites ją statyti pradėjęs skulptorius net pats nesitikėjo, kad ji bus tokio dydžio. Molio karalystė vis auga ir auga dėl to, kad šiame Šveicarijos regione pastaruoju metu visiškai nelyja.

Vilniaus Rasų kolonijoje įsikūręs kultūros kompleksas SODAS 2123 ketvirtadienį specialios programos OPEN SODAS metu kviečia aplankyti menininkų dirbtuves. Organizatoriai praneša, kad duris lankytojams atvers dešimtys įvairių disciplinų menininkų ir organizacijų: tarp jų – menininkės Aistė Laisvė Viršulytė, Joana Kairienė, Lisa Lurati, Sandra Kazlauskaitė, kūrybinė tyrinėtoja Austėja Platūkytė ir Biomedžiagų biblioteka, tyrėja, kuratorė Aušra Vismantaitė.

Trečiadienio popietę Gruodžio gatvėje įvyko tyli protesto akcija / meninis performansas. Grupelė žmonių iškėlė plakatus, kuriuose buvo užrašyti daugiau ar mažiau aštrūs, ironiški arba skatinantys šūkiai meno ir žmogaus amžiaus stereotipų temomis.

Menas neretai tampa diktatorių įrankiu, štai kodėl ne visi atlikėjai laukiami Lietuvoje. Užklupus karui, Rusijos ir Baltarusijos menininkai, norintys pasirodyti Lietuvoje, atsidurs po didinamuoju stiklu. Į šalį negalės patekti tie, kas palaiko Kremliaus arba Minsko režimus. Po naujienų portalo tv3.lt pradėto tyrimo, Kultūros ministerija skelbia, kad Vladimirą Putiną šlovinantis bei Kryme dirbantis baleto šokėjas Sergejus Poluninas į Lietuvą nepateks.

Lietuvoje dalis pardavinėjimų garsių lietuvių dailininkų parašais padabintų paveikslų gali būti klastotės ir falsifikatai. Įtartinų, tūkstančius eurų kainuojančių darbų galima aptikti ne tik aukcionuose, bet ir tiesiog populiariuose skelbimų portaluose. Kopijuojamų autorių sąraše ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus dažnai sulaukia įvairiausių pasiūlymų patvirtinti ar įsigyti žymaus menininko kūrinių, tačiau dalis jų būna netikri.

Minis yra išskirtinis miniatiūrinis kaimas, jis – šimtus kartų mažesnis, nei mums įprastas kaimas ir telpa kambaryje. Jį savo rankomis sukūrė kaunietė – tarp sniego pusnių mažos trobos, bažnyčia, malūnas, krautuvė. O pastatuose ir aplink juos – viskas, ko reikia miniatiūriniam gyvenimui – daiktai, gyvuliai ir augalai. Kaunietė Agnė kviečia pasisvečiuoti miniatiūriniame lietuviškame kaime – jam jos namuose net skirtas atskiras kambarys.

Elektrėniškių pora sugalvojo itin originaliai papuošti savo sodybą – ant segmentinės tvoros pradėjo kabinti kavos, arbatos ar kitų gėrimų puodelius. Iš pradžių, sako, kabinę tik savo šeimos ar draugų dovanotus, bet ilgainiui prisidėjo kone visi važiuojantys pro šalį ir paliekantys savo puodelį. Tad taip ant tvoros sugulė jau daugiau kaip septyni šimtai įvairiausių puodelių: nuo kalėdinių iki itin pikantiškų, dėl kurių seilę varvina, pavyzdžiui, vyrai.

Egipto Gizos piramidės – iki šių laikų išlikęs senojo pasaulio stebuklas. Didingų statinių fone smalsuolių akis traukė neįprasta, senovės pasaulį su ateitimi sujungianti skulptūra. Neįprasta tuo, kad ją sukūrė ne žmogus, o humanoidė – pirma pasaulyje dirbtinį intelektą turinti menininkė Ai-Da. Egipto Gizos piramidžių fone, 2,5 metro ilgio metalo ir stiklo sarkofage, randuota molinė gulinčios moters futuristinė skulptūra. Jos kojos ir rankos – metalinės.

3 suoliukai – 20,5 tūkstančių eurų. Už tiek juos nupirko Vilniaus miesto savivaldybė. Prieš kelias dienas suoliukus – meno kūrinius – išvydo ir Šeškinės gyventojai, tačiau žmonės teigia net nesupratę, kad tai suoleliai ir sako, kad valdininkai puotauja maro metu ir švaisto pinigus. Vilniaus miesto savivaldybė atkerta, kad tai nėra tik suoliukai, o meno kūrinys, tad ir kaina yra atitinkama. Žmonės piktinasi tokiais suoliukais: „Vilniaus miesto mero kvailumas. Kad nepažintų.

Į atokų kaimą Pasvalio rajone iš užsienio grįžusi jauna moteris pragyvenimui užsidirba neiškeldama kojos iš namų. Moteris vąšeliu neria įvairiaspalvius žaislus. Pasvalietė prisipažįsta, kad nė nesapnavusi apie tokią sėkmę. Jos nerti žaislai keliauja ne tik po įvairius Lietuvos miestus, bet ir užsienio šalis. Užsakymai jau plaukia Velykoms.   Mikliai vąšeliu besidarbuojančios Tomos rankose gimsta detalė naujam žaislui.

Krentantys klevo ar kitų medžių lapai tvarkytojams – galvos skausmas, o menininkai geba juos paversti ir tikrais meno kūriniais. Tad kai kurių darbuose įamžintos prakartėlės, katinai, drugeliai ir net etnografinio kaimo motyvai. Tautodailininkai neslepia, kad raižymas klevo lape įveikiamas kiekvienam norinčiam, tereikia peiliuko, tušinuko ir noro, mat idėją, koks gims kūrinys, gali pasufleruoti ir pati gamta.

Lietuvoje profesionaliai kuria apie 7 tūkst. menininkų, didžioji jų dalis koncentruojasi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, parodė Lietuvos kultūros tarybos užsakytas menininkų socialinės ir kūrybinės būklės įvertinimas. Penktadienį pristatytas apie metus vykdytas tyrimas yra pirmasis išsamus bandymas įvertinti menininkų padėtį, demografinius, socialinius, finansinius ir kitus duomenis. Didžiausia koncentracija – miestuose „Tyrėjų duomenimis, Lietuvoje kuria apie 7 tūkst. menininkų.

Nuo seno tikima, kad miręs žmogus atgimsta žvaigžde danguje. Tokią mintį savo kūryba įprasminti bando dizaineriai vilniečiai Greta ir Jonas. Pomirtinio gyvenimo paslaptimis besidominti pora savo rankomis lipdo urnas. Kūrėjų teigimu, jos tarsi vartai, pro kuriuos sielos gali ramiai iškeliauti anapilin. Nėra nė vienos tokios pat urnos, kaip ir nėra vienodų žmonių, sako kūrėjai. Kiekviena urna unikali savo paviršiumi – tai tarsi gyvenimo gijomis išvagoti daiktai.

Kultūros ministerija diskriminuoja stipendijų siekiančius vyresnius kino kūrėjus, teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.  „Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė konstatavo, kad stipendijų kino kultūros ar meno kūrėjams skyrimo tvarka diskriminuoja vyresnius menininkus“, – pirmadienį pranešė tarnyba.

Pastaruoju metu Lietuvoje smėlis įplieskė karštas diskusijas, tačiau šįkart ne apie smėlį Lukiškių aikštėje, bet Latvijoje, Jelgavoje. Čia vyksta 14-tus metus organizuojamas smėlio skulptūrų festivalis. Jame – ir dvi lietuvių menininkų smėlio skulptūros. Jelgavos skulptūrų festivalis šiemet dėl viruso kiek mažesnis, jame lankytojų kiek mažiau nei ankstesniais metais.

Koronaviruso pandemijos priešaky du Šveicarijos menininkai pristatė neįprastus viešbučio kambarius Šveicarijos Alpėse. Čia apsilankę žmonės galės ne tik pailsėti, bet ir tapti meninio pasirodymo dalimi. Šveicarijos Alpėse neįprasto viešbučio kambario patarnautoja kloja lovą. Kambarys – lauke, be jokių sienų ar stogo, o aplink nėra nė gyvos dvasios. Paversti Alpes įsivaizduojamu viešbučiu idėja gimė dviem šveicarų menininkams.

Dainininkai, muzikantai, aktoriai šiandien dėjosi statybininkų šalmus ir traukė prie Vyriausybės. Atlikėjai piktinasi, kad liūto dalis paramos skirtos kultūros sektoriui atiteks statyboms, remontams, pastatų renovacijai. Pramogų ir kultūros pasaulio atstovai taip pat klausia, kada galės pradėti veiklą – mat dauguma nedirba jau kelis mėnesius ir jau skaičiuoja paskutinius centus.

Į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT) atvyko operos solistė ir dirigentas iš Italijos. Į tv3.lt redakciją atkeliavo anoniminis laiškas, kuriame teigiama, jog teatro vadovybė kelia grėsmę Lietuvai. Pirmadienį iš Romos į Lietuvą atskridęs italas dirigentas dvi savaites buvo karantinuotas ir stebimas Italijos sveikatos ministerijos, bet nenustačius koronaviruso, jam buvo leista išvykti.

2019 metai Lietuvai buvo skaudūs kaip niekada anksčiau, šiais metais netekome ne tik visame pasaulyje garsių menininkų, bet ir jaunų savo srities žvaigždžių. Kviečiame prisiminti, kam šiemet tarėme paskutinį kartą „sudie“. 2019 metais netekome šių Lietuvos iškilių veikėjų: JONAS MEKAS Sausio 23-osios rytą, eidamas 97-uosius metus, Niujorke mirė žinomas menininkas, filmų kūrėjas Jonas Mekas. „Šįryt, savo namuose Niujorke, Brukline mirė Jonas Mekas.

Marijampolė netrukus taps, o gal jau ir tapo vieninteliu Lietuvos miestu, kur taip gausiai ištapytos pastatų sienos. Ir ne elinėmis grafitininkų terlionėmis, o meno kūriniais. Penktus metus į Marijampolę atskrenda menininkai iš viso pasaulio ir gražina miestą, o dabar to ėmėsi ir patys miestelėnai. Pradėjo piešti meno kūrinius ant keiksmažodžiais nurašinėtų ar kitaip subjaurotų pastatų. Ir tai daro Marijampolės jaunimas. Tarp dviejų Marijampolės mokyklų šiomis dienomis verda intensyvus darbas.

Ar kada susimąstėte, kad jūsų piniginė gali išduoti pačias slapčiausias jūsų gyvenimo peripetijas ir dramas? Pasirodo, būtent taip ir yra. Piniginė spalva tiesiogiai susijusi su jumis, jūsų padėtimi bei santykiais su artimaisiais.  Taigi, atsakykite sau, kokios spalvos jūsų piniginė, ir sužinokite, koks žmogus esate.  Raudona. Tai, pagal fengšui, pati palankiausia ir tinkamiausia spalva tiems, kurie nori praturtėti. Paprastai raudona piniginė traukia turtus, finansinę sėkmę.

Viena pora už Atlanto nusprendė, kad jų namas turi tapti tikru meno kūriniu, ir jau ne vieną dešimtmetį jį tokiu ir verčia. O tam naudoja, atrodo, viską, kas papuola po ranka: įvairias šukes, skulptūrėles, puodelius – viską, iš ko galima sudėlioti mozaiką. Neįprastas namas Kalifornijoje, Los Andželo Venecijos kaimynystėje, vos priartėjus patraukia akį spindesiu ir įvairiomis spalvomis.

Trys konservatoriai Vytautas Juozapaitis, Valentinas Stundys ir Arvydas Vidžiūnas siūlo mokėti rentams mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojams ir kūrėjams. Pagal siūlymą, renta siektų 1,5 vidutinio mėnesinio atlyginimo (šiuo metu ji siekų beveik 1100 eurų), o ją gauti galėtų draudžiamųjų pajamų, išskyrus už kūrybinę veiklą, neturintys asmenys.

Vyriausybė posėdyje antradienį pritarė pataisai, kuri užtikrintų kompensacines išmokas gaunantiems menininkams tokio pat dydžio išlaikymą ir išėjus į pensiją. Šiuo metu buvusių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų kompensacinės išmokos siekia 780 litų.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis ramina teatro darbuotojus, nuogąstaujančius dėl darbo vietų įteisinus terminuotas darbo sutartis. Seime trečiadienį pristatydamas ministerijos parengtą nacionalinių ir valstybinių teatrų reformą ministras tikino, kad naujovės nereiškia teatrų komercializavimo. Reforma numato nacionalinių ir valstybinių teatrų pertvarkymą į viešąsias įstaigas, o su aktoriais būtų sudaromos terminuotos darbo sutartys iki penkerių metų.

Šiandien Vilniuje prasidėjo tradicinė dvidešimtoji Vilniaus miesto šventė – „Sostinės dienos“. Jubiliejinis festivalis šiemet vyksta jau 20 kartą. Nuo pat ankstyvaus ryto Gedimino prospekte zujo žmonės, prekybininkai statė palapines ir dėliojo prekes, menininkai ruošė erdves kūrybinėms dirbtuvėms ir kabino paveikslų ekspozicijas. Šiemet ypač daug dailininkų pristato savo kūrybą - Gedimino prospektas virto didžiule paveikslų galerija.

Menininkų pora iš Irano mėnesį gyveno ir kūrė Panevėžyje, o taip pat keliavo po Lietuvą. Jiems daug teko pasakoti lietuviams apie savo šalį, mums iš pasakų žinomą Persijos pavadinimu. Tačiau jie patys Lietuvoje jautėsi tarsi pasakoje. Pažadino norą keliauti 41 metų iranietės menininkės Rojhane Hosseini ir jos vyro Hirbodo Hemmatazado netrukus laukia kelionė namo į Teheraną. Sutuoktiniai lėktuvu ne tik nukeliaus tūkstančius kilometrų, bet ir persikels keliais šimtais metų atgal.

Geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ ir svetingumo kompleksas „Monte Pacis“ kviečia atvykti į pirmąjį koncertų ciklo „Pažaislio Liepų alėjos vakarai“ susitikimą Pažaislio vienuolyno Karietų aikštėje. Pirmasis susitikimas su muzika įvyks liepos 16 d. 19 val. Du draugai, du aktoriai, du bardai – Aidas Giniotis ir Gediminas Storpirštis – susitiks vienoje scenoje. Koncerte pamatyti vaizdai ir išgirstos dainos bus dovana ir staigmena klausytojams.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno Rotušėje surengtas tradicinis Kalėdinis labdaros vakaras, per kurį surinktos lėšos bus išdalytos gabiems neįgaliems vaikams. Gabiems neįgaliems vaikams bus išdalyta daugiau kaip 130 tūkstančių litų, kuriuos Kalėdiniame labdaros vakare aukojo miesto verslininkai, menininkai, politikai.

Šių metų vasarą “Šiuolaikinio Meno Asociacija” (ŠMA) baigė įgyvendinti projektą „Menų inkubatoriaus Vilniuje sukūrimas“, ko pasekoja Vilniuje, Neries pakrantėje, įsikūrė menininkų traukos ir kūrybos centras. „Seną, apgriuvusį parduotuvės pastatą pavertėme moderniu ir inovatyviu meno centru. Be Europos Sąjungos paramos projekto tikrai nebūtume įgyvendinę, beveik visus 6 mln. litų gavome būtent iš ES struktūrinių fondų.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos laida „Panormama“, LRT.lt Kaune atidaryta keramikų simpoziumo „Mes-redukcija“ paroda. Projektas sulaukė didelio menininkų susidomėjimo, tačiau šventinę dalyvių nuotaiką aptemdė žinia apie miesto valdžios ketinimus uždaryti Rotušėje tris dešimtmečius veikiantį keramikos muziejų. Beveik pusšimtis mūsų šalies ir Latvijos keramikų kelias dienas dirbo prie krosnių įgyvendindami kūrybinius sumanymus. Pagrindinė užduotis – oksidacinis degimas arba redukcija.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas Smiltynėje esančias senąsias vilas šią vasarą pavertė įvairių menų buveinėmis ir poilsiautojus kviečia neskubėti į Nidą ar Juodkrantę, o turiningą poilsį pradėti iškart persikėlus keltu. Anksčiau į Jūrų muziejų traukiantys poilsiautojai galėjo aplankyti ir pakeliui esančiose senosiose vilose buvusias ekspozicijas, pasakojusias apie Kuršių nerijos gamtą. Tačiau Jūrų muziejus eksponatus atsiėmė ir apie metus stovėjusios tuščios vilos pradėjo nykti.

Nuo kitų metų ketinama 260 litų didinti rentas nusipelniusiems menininkams. Pagal Kultūros ir Finansų ministerijų pasiektą kompromisą, rentos menininkams turėtų būti nebe 520, o 780 litų. Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, rentas arba kompensacines išmokas būtina didinti, nes jų dydis nekeistas jau daugelį metų ir neatitinka gyvenimo realybės. "Kai buvo nustatytas 520 litų rentos dydis, Lietuvoje vidutinė pensija siekė 370 litų, o vidutinė alga buvo 430 litų.

Gerūta Griniūtė, LRT.lt Šviežiais kepiniais ir cukruotais riešutais nukrautas stalas vilioja pasivaišinti, tačiau išdrįsusiems tai padaryti, gresia būti nunuodytiems. Taip VDA galerijoje „Artifex“ lankytojus pasitinka parodos „Suklastota kvapų istorija. Nuodai“ autoriai. Kūrėjų komanda PHp/creative lab.

Plaučiškiuose (Pakruojo raj.) gyvenanti baikerių ir keramikų Marijaus ir Rūtos Labanauskų šeima kaime nebijo išsiskirti iš kitų: važinėja motociklais, žiedžia puodus. Į dirbtuvę – trise Tuokdamiesi baikeriai Marijus ir Rūta puodynių nedaužė, tačiau po vestuvių pradėję jas žiesti, keramika verčiasi iki šiol. Palinkęs prie žiedimo rato Marijus ant jo uždeda išminkytą molio gabalą ir imasi darbo: įjungia elektrinį įrenginį ir ratilas ima suktis.

Viešojoje erdvėje jau kuris laikas netyla diskusijos, ar gali moterys rinktis gimdyti namuose. Medikų ir gimdymo natūraliomis sąlygomis šalininkų argumentų karo įkarštyje vyksta ir itin plačiu mastu pareigūnų atliekamas tyrimas dėl kūdikių mirties atvejų juos pagimdžius namie.

Žodžiai korupcija, cenzūra, šantažas ar išnaudojimas paprastai siejami su verslo, o ne kultūros pasauliu. Tačiau internetinio puslapio „ArtLeaks“ įkūrėjai pasiryžo sulaužyti stereotipus. Kaip praneša Vokietijos radijas „Deutsche Welle“, kultūrinės industrijos marketingo tikslais save pristato kaip kūrybiškos laisvės zona, kaip vieta, kurioje laužomos taisyklės ir kritiškai mąstoma, tačiau tarptautinės platformos sumanytojai pasiryžę papasakoti kitokią istoriją.