melioracija

Ūkininkai, savo deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose turintys melioracijos griovių šlaitų, gali juos susitvarkyti Europos Sąjungos paramos lėšomis, rašoma pranešime spaudai. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šių metų daugiau kaip tris kartus didesnes kompensacijas už išlaidas tvarkant griovių šlaitus gaus ir vykdantys tęstinius įsipareigojimus, ir prisiėmę naujus.

Valstybės valdomiems melioracijos įrenginiams atnaujinti reikėtų milijardo eurų, arba vidutiniškai 66,7 mln. eurų kasmet, jeigu darbai truktų 15 metų, sako Žemės ūkio ministerijos atstovė.  ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė įsitikinusi, kad 2022 metais tam reikėtų numatyti bent 2 proc. sumos – apie 20 mln. eurų, tuo metu kol kas suplanuota tik  2,88 mln. eurų.

Žemės ūkio ministras sako siūlysiantis steigti melioracijos fondą. Pasak jo, lėšų jam galima būtų rasti peržiūrėjus kai kurias mokestines priemones ar lengvatas.

Melioracijos statiniai ir sistemos Lietuvos žemės ūkiui tarnauja jau vidutiniškai puse amžiaus, o jų eksploatacinis laikotarpis beveik išseko. Dėl lėšų trūkumo ir vangaus melioracinių sistemų remonto blogos būklės naudmenų plotai kasmet didėja. Pagal VĮ Valstybės žemės fondas pateiktus duomenis bei Melioruotos žemės ir melioracijos statinių centrinės duomenų bazės suvestines, šiuo metu valstybei priklauso daugiau kaip 50 000 km melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 82 proc.

Nuo spalio 10 d. iki lapkričio 15 d. buvo renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ gauti. Šiemet pateiktas rekordinis skaičius paraiškų, o bendra prašoma suma yra didesnė nei 100 milijonų litų. Tai viršija skirtą biudžetą – daugiau nei 93 milijonais litų. Todėl gautoms paraiškoms yra taikomas prioritetinis vertinimas ir paramą gaus projektai, atitikę daugiausiai pirmumo kriterijų.

Straipsnio autorius – Nerija Norvaišienė Nuo šių metų spalio 10 d. iki lapkričio 15 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Didžioji dalis lėšų, skirtų šiai priemonei per visą 2007–2013 m. laikotarpį – jau panaudotos, o priemonei populiarumo nestinga.

 Mėta Lubinaitė Jau renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“. Parama skiriama siekiantiems išvalyti ir sutvarkyti melioracijos griovius. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų Parama skiriama krūmų, medžių bei kitos augalijos, augančios ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbams.

Nuo šių metų rugpjūčio 12 dienos vėl bus renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti. Naujas paraiškų surinkimo etapas numatytas iki šių metų gruodžio 31 d. Jeigu iki šios datos nebus surinkta paraiškų, kurių prašomos paramos suma būtų lygi nustatytai šiai priemonei sumai, paraiškų surinkimo laikotarpis gali būti pratęstas. Vienam pareiškėjui – iki 50 tūkst.

Nelaukiant pavasario sėjos darbų, nuo vasario 1 d. vėl renkamos paraiškos melioracijos grioviams tvarkyti. Ūkininkai ir bendrovės, patiriančios derliaus nuostolius dėl apsemiamų laukų, iki gegužės 3 d. gali tekti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ melioracijos grioviams tvarkyti. Šiais metais tam skirta 10 milijonų litų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų.

Per metus melioracijos sistemoms prižiūrėti reikia apie 120 milijonų, o sukrapštome tik 27 milijonus litų. Šiuos metus kai kurie grūdų augintojai prisimins kaip prarastų galimybių metus. Nors derlius subrendo rekordinis, tačiau viso derliaus geriausiu laiku nuimti nepavyko ir dėl to, kad laukuose pradėjo klimpti kombainai. Ar tik dėl dažno lietaus? Deja, dėl visų nuostolių neturėtume priekaištauti tik gamtai – šįmet pradėjo ryškėti apleistos melioracijos pasekmės.

Jei ne Europos parama – ūkininkų laukai skęstų vandenyje, nes valstybė viena nepajėgi prižiūrėti melioracijos įrenginių. Pasvalio rajono ūkininkai, vieni pirmųjų šalyje pasinaudoję šia parama, dėl derliaus gali būti ramūs. Žemės ūkio ministerija siekia pratęsti melioracijos projektų rėmimą. Melioruoti Pasvalio rajono ūkininko laukai – lygūs tarsi stiklas. Daugiau nei tūkstantyje hektarų už europines lėšas renovuotos drenažo sistemos, todėl laukuose ilgai bus sausa.

Kelmės rajono Labūnų kaimo ekologinio ūkio savininkės Onos Urbonienės teigimu, vanduo kasmet užkariauja vis daugiau jos žemės. „Mano ūkis– vos 4,5 ha. Iš jų 2,5 ha užima braškės, 60 arų skirta bulvėms, 15 arų– kitoms daržovėms. Bet didžiausios bėdos yra braškyne– pernai buvo apsemta apie 40, šiemet– jau per 60 arų“,– guodžiasi ūkininkė. O.Urbonienė jaučiasi įsprausta į kampą. Pirmiausia, 50– 60 arų netektis jos ūkeliui yra labai didelė. Antra, ji baiminasi dėl tiesioginių išmokų.

Nuo gruodžio 10 dienos Vilniuje prasidės kalėdinė prekyba eglutėmis. Jomis bus leidžiama prekiauti prie sostinės seniūnijų, savivaldybės nustatytose vietose – šalia prekybos centrų, kioskų, degalinių, gatvių sankirtose, turgavietėse, automobilių stovėjimo aikštelėse, daugiabučių namų kiemuose. Norintieji prekiauti eglutėmis leidimus galės gauti seniūnijose, pateikę eglučių įsigijimo dokumentus ir sumokėję vietinės rinkliavos mokesčius. Eglutėmis bus prekiaujama iki 2009 metų sausio 9 dienos.