medikų trūkumas

Prezidento patarėja sako, kad eiles valstybinėse gydymo įstaigose sukuria specialistų trūkumas, todėl ji siūlo galvoti apie paskatas ir motyvaciją jiems rintis dirbti viešajame sektoriuje, ypač regionuose. Irena Segalovičienė ragina galvoti apie socialines garantijas ir geresnes darbo sąlygas gydytojams ir kitiems specialistams. „Eiles šitas klausimas (specialistų trūkumas – BNS) kuria labai stipriai. Eilės dėl paslaugų labai rimta problema.

Tam tikros srities gydytojų ir slaugytojų šalyje tiek trūksta, kad nieko nesiimant po mažiau nei dešimtmečio paprasčiausiai gali nebelikti, kam gydyti. Siekdama užbėgti už akių tokių grėsmingų prognozių išsipildymui Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia parengusi išsamų planą. Vis tik pasigirdo įspėjimai, ar su laiku apskritai bebus, iš kur paimti specialistų.  Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas nevyniojo žodžių į vatą – šiandienos situacija įtempta.

Kiekvienais metais Lietuvoje pastebimas vis ryškesnis ergoterapeutų trūkumas. „Jų nepakanka ne tik regionuose, bet ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose. Be to, specialistų stygius jaučiamas ne tik valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir privačiame sektoriuje, trūksta ir dirbančiųjų individualiai“, – teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) alumnė, Ignalinos ligoninėje, Geriatrijos dienos centre dirbanti ergoterapeutė Gabrielė Čirikaitė.

Dėl medikų – tiek gydytojų, tiek slaugytojų – stygiaus pavojaus varpais skambinama jau ilgą laiką. Skaičiuojama, kad mažiau nei po 10 metų  sveikatos specialistų gali trūkti ne tik šimtais, bet jau tūkstančiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi tikina paruošusi planą, kaip situaciją pakeisti. SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė konstatavo, kad šiuo metu stokojama ne vienos srities medikų.

Tęsdamas vizitus po šalies gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ką tik apsilankė Naujoje Akmenėje. Jis konstatavo, kad nors pokyčiai vyksta, skaudulių išlieka ne vienas. Vienas didžiausių yra medikų trūkumas. „Pokyčiai apnuogina susikaupusias praeities problemas. Dideli pokyčiai reiškia daugiau problemų. Todėl pokyčių iniciatoriams reikia didelės vidinės jėgos ir nuoširdaus palaikymo“, – įspūdžiais dalinosi jis socialiniame tinkle.

Nors nuolat akcentuojama, kad Lietuvoje turime gerokai daugiau gydytojų nei kitose Europos Sąjungos šalyse, pačios gydymo įstaigos ir medikų asociacijos nenustoja garsiai kalbėti apie milžinišką medikų stygių. Trūksta jų ne tik rajonų, bet ir respublikinio lygio ligoninėse, o savivaldybės kitą kartą priverstos nertis iš kailio, norėdamos prisitraukti specialistus. Jie patys gi tikina – vien pinigai nėra svarbiausia dedamąja atvykti dirbti. 4 tūkst.

Siekdama pritraukti sveikatos priežiūros specialistus rinktis darbo vietą Lietuvos regionuose, rūpinasi finansinių sąlygų gerinimu ir plečia kvalifikacijos tobulinimo galimybes, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vadovės Dianos Smaliukaitės, pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose – siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla kilmės krašte ar gydymo įstaigoje, kurioje bu...

Nereguliuojami didžiuliai krūviai, apverktini atlyginimai, prasta darbinė aplinka – į milžiniškas problemas sveikatos sektoriuje slaugytojų bendruomenė baksnoja jau ilgą laiką. Nors ministerija džiūgauja apie kitąmet augsiančias algas ir žada sudaryti tiek vietų stojantiems, kiek reikės, patys medikai konstatuoja, kad nesprendžiant įsisenėjusių bėdų slaugytojus toliau tik ruošime privačiam sektoriui ir užsieniui.

Slaugos darbuotojų jau dabar kritiškai trūksta daugelyje šalies gydymo įstaigų. Prognozės dar labiau nedžiugina – 2030 metais gali stigti net virš 3 tūkst. slaugytojų. Nors ministerija žarsto pažadus apie augsiančius jų atlyginimus ir savarankiškumą, panašu, kad tai kol kas daugiau tėra žodžiai.

Milžiniški darbo krūviai, apverktini atlyginimai, patiriamas mobingas, medikų emigracija – slaugytojai metai iš metų vardija šio sektoriaus problemas, tačiau postūmio situacijai keisti nemato. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu tvirtina, kad atlyginimai yra didinami, nors pripažįsta, kad netolygumai išlieka dideli.

Slaugos specialistų trūkumas – juoda dėmė sveikatos sistemos žemėlapyje. Jau ilgą laiką kalbama apie milžinišką jų trūkumą šalyje, taip pat – nesubalansuotus darbo krūvius ir per mažą atlygį. Pateikdami šviežiausią vertinimą Valstybės kontrolės auditoriai konstatuoja, kad situacija išlieka miglota – nėra aišku, nei kiek slaugytojų mums trūksta, nei kokias lėšas ministerija skirs jiems pritraukti.

Rajonų ligoninių vadovai skambina pavojaus varpais – trūksta kai kurių sričių medikų, o esančių didelė dalis tuoj iškeliaus į pensiją. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad tai yra ir pačių gydymo įstaigų vadovų kaltė. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Valstybės pažadas, kad pas šeimos gydytoją pateksi per savaitę, o pas specialistą per mėnesį kol kas ir lieka pažadu. „Šiaip galėtų greičiau.

Medikų pritraukimas į rajonus: vien finansinės motyvacijos neužtenka, renkasi šiuolaikinių paskatų visumą. Tokių išvadų prieita Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengtoje konferencijoje „Sveikatos sistemos žmogiškieji ištekliai: planavimas, rengimas, pritraukimas“. Kad jauni medikai (gydytojai ir slaugytojai) rinktųsi darbą rajonų ligoninėse ir tolygiau pasiskirstytų šalies gydymo įstaigose, pastangas turi suvienyti gydymo įstaigos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, moksl...