maximos lt

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ nusprendė nebesibylinėti su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dėl bendrovės surengtos į vaikus nukreiptos akcijos „Smegenistai“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį priėmė „Maximos LT“ atsisakymą nuo skundo ir nutraukė bylą. „Maxima LT“ skundė Vilniaus apygardos administracijos teismo (VAAT) pernai gruodį priimtą sprendimą, kuriuo jai nepavyko apskųsti tarnybos skirtos 9 tūkst. eurų baudos.

Mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“ valdančiai bendrovei „Maxima LT“ nepavyko apskųsti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skirtos 15 tūkst. eurų baudos. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį atmetė „Maximos LT“ skundą, BNS informavo teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Praėjo beveik du metai, kuomet į Lietuvą žengė naujas žaidėjas prekybos rinkoje – „Lidl“. Ne paslaptis, kad daugelis tikėjosi, jog šis tinklas pasižymės mažesnėmis kainomis bei privers ir kitus prekybos tinklus pasitempti. Tačiau, ar iš tiesų kas pasikeitė per tuos du metus? Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad net trijų didžiųjų prekybos tinklų grynasis pelnas sumažėjo. Kaip rašė naujienų agentūra BNS „Maximos LT“ grynasis pelnas pernai sumažėjo 20 proc. iki 54,1 mln.

Didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų pelno mažėjimą 2017 metais, ekspertų manymu, galėjo lemti į Lietuvą prieš dvejus metus atėjęs Vokietijos tinklas „Lidl“ bei sumenkę alkoholio pardavimai, rašo portalas vz.lt. „Reikėjo imtis veiksmų, nes, atėjus rimtam naujam žaidėjui, vyko rinkos persiskirstymas, teko veikti, kad išlaikytum savo rinkos dalį. Keitėsi žaidimo taisyklės. „Lidl“ agresyviai žaidė su kainomis, kitiems irgi reikėjo neatsilikti.

 Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsidarius Rusijos rinkai, galvijų augintojai ir mėsos perdirbėjai ėmė ieškoti, kaip padidinti vidaus vartojimą. Įmonės, šalia šviežios jautienos, pradeda siūlyti ir naujų jautienos gaminių; šių parduotuvėse lig šiol buvo vos kelios rūšys. Ir nors, prekybininkų teigimu, žmonėms svarbiausia kaina, pigios jautienos produkcijos perdirbėjai nežada, nes kokybė esą visur, palyginti, brangi.

Prieššventinę savaitę parduotuvės sausakimšos, bet pirkėjai plačiau atverti piniginių neskuba. Paprastai prieš didžiąsias šventes prekybos vietos būna apgultos pirkėjų. Šie metai nėra išimtis, bet masinio parduotuvių siaubimo taip pat nėra. Tik ko reikia stalui Pasak „Norfos“ prekybos tinklo atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, prieš krizę didžiausias prieškalėdinis pirkimas vykdavo kelios dienos iki Kalėdų ir pirkėjai prekybos centrus užgriūdavo kone vienu metu.

Viešai santykius aiškinęsi koncerno „MG Baltic“ ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko, kuriam priklauso „Maxima LT“ parduotuvių tinklas, taip pat viena iš „Leo LT“ steigėjų „NDX energija“, atstovai staiga užkasė karo kirvį. Kas atsitiko? Netikėtą draugystę tarp „MG Baltic“ ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko greitai pajus kiekvienas šalies gyventojas, vakare įjungiantis elektros lemputę.

Kai kuriose didžiausio Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklo „Maxima LT“ parduotuvėse inspektoriams radus žmogaus sveikatai galimai pavojingų kiniškų indų, „Maxima LT“ nutarė skubiai blokuoti jų pardavimą. „Maxima LT“ pranešė BNS, kad visi indai iš prekybos salių nebuvo pašalinti dėl žmogiškojo faktoriaus. Anot „Maximos LT“ Kokybės kontrolės departamento direktorės Deimantės Mitkuvienės, centrinėje bendrovės kasų valdymo sistemoje ketvirtadienį pradėta blokuoti galimybė parduoti šias prekes.

Kol bendrovės „Maxima LT“ vadovai sprendžia, ką daryti su miesto centre stūksančia buvusia Alytaus autobusų stotimi, apleistame pastate šeimininkauja valkatos ir vagys. Pačiame Dzūkijos sostinės centre esantis buvusios autobusų stoties pastatas jau senokai tapęs vaiduokliu. Jame dieną naktį šmirinėja įtartinos žmogystos. Alytiškiai su nuostaba ir nerimu stebi, kaip nenaudojamas pastatas jų akyse virsta griuvėsiais. Vietoj langų stiklų ir aliuminio rėmų, durų, netgi sienų žioji kiaurymės.

Uždarajai akcinei bendrovei „Maxima LT“ sulaužius žodį laikytis Garbės kodekso, Seime vėl brandinami planai sutramdyti prekybininkus teikia nedaug vilčių. Įmonės generalinis direktorius šia tema kalbėtis vengia, o vilkinamą įstatymo ruošą, verčiančią nerimauti, kad kažkas slapta rūpinasi prekybininkų interesais, šalies premjeras vadina „visai normalia procedūra“. Ketinimų priimti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą buvo ir anksčiau.

Prekybos centrus savo „darbo vieta“ pasirinkę vagiliai stebina ne tik neįtikimu išradingumu, bet ir visišku neišrankumu. Įmantriausiais būdais jie gviešiasi ir paklausių prekių, ir mažai naudos duodančių daiktų. Prekybos centruose besisukinėjančius vagis santykinai galima suskirstyti į kelias grupes. Vieną jų sudaro asocialūs asmenys, narkomanai - tokius apsaugininkai vadina etatiniais vagiliais.

Didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės prekybos įmonė „Maxima LT“ trečiadienį pranešė, jog nepriklausoma laboratorija Latvijoje ištyrusi iš Kinijos importuotus ir pavojingais Lietuvoje pripažintus žaislus nustatė, kad šie yra saugūs.

Prekybos tinklą valdanti „Maxima LT“ ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Verdispar“ derasi dėl dalies „Maximos“ parduotuvių įsigijimo. Abi pusės šių derybų detalių nekomentuoja.

Prekybos centrų „Ermitažas“ ir „Maximos“ valdytojai kol kas neskelbia, kada prie Kauno bus pradėtos šių parduotuvių statybos. „Dar nėra aišku, kada tiksliai pradėsime didelio prekybos centro Kaune, prie Vilniaus-Klaipėdos greitkelio, statybą, bet šiuo metu jau rengiamas jo detalusis planas, - sako „Akropolis LT“ Plėtros departamento vadovas Vidas Daugėla, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“. Planuojama statyti maždaug 70 tūkst.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) kol kas neskuba bausti bendrovės „Maxima LT“, į Lietuvą įvežusios ir pardavusios tūkstančius vaikų sveikatai pavojingų žaislų. Tarnyba, pirmą kartą savo veiklos istorijoje suabejojo nacionalinės akredituotos laboratorijos tyrimo išvadomis ir nusprendė palaukti, kol „Maxima LT“ savo iniciatyva Latvijoje atliks pakartotinį žaislų tyrimą.

Prekybininkai pasisako už tai, kad ne tik stikliniams, bet ir plastikiniams buteliams ar skardinėms būtų taikoma užstato sistema. Nepatekę į specialius konteinerius plastiko buteliai tampa vos ne nacionaline nelaime. Aplinkos ministerija ketina siūlyti vienkartinio naudojimo pakuočių užstato sistemą, kuri veiktų panašiai, kaip ir stiklinių alaus butelių – pirkdami mokėtume pakuotės kainą, o pinigus atgautume atnešę ją grąžinti, praneša LTV naujienų tarnyba.

Du didieji prekybos tinklai, kuriuose dar nesusikūrė profesinės sąjungos, siekia užbėgti jų kūrimuisi už akių. „Maxima LT“ žada su savo darbuotojais bendrauti be tarpininkų įsikišimo, o „Norfos“ vadovai įspėja, kad susikūrus profsąjungoms gali būti priversti kelti kainas, praneša LTV naujienų tarnyba. Tuo metu „Iki“ ir „Rimi“ prekybos tinkluose profesinės sąjungos jau veikia. Profesinėms sąjungoms susikūrus „Iki“ ir „Rimi“, sujudo kiti prekybininkai.

Didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės prekybos įmonė „Maxima LT“ per ilgiau nei pusmetį Lietuvoje pardavė daugiau nei 16 tūkst. nesaugių žaislų, kurie galėjo sukelti pavojų vaikų sveikatai, įskaitant ir padidintą riziką susirgti vėžiu. Tai rodo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus duomenys.

Ginčas dėl galimai panašių prekių ženklų baigėsi taikos sutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino taikos sutartį tarp „Maximos LT“ ir „Kilminės“ ir nutraukė bylą, kurioje šalys ginčijo viena kitos prekių ženklų „Taupyk...“ ir „Taupa“ registravimo teisėtumą, rašo „Verslo žinios“. Pagal taikos sutartį šalys sutarė neatlyginti viena kitai bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir išlaidas advokatams. „Maxima LT“ taip pat įsipareigojo ieškovui grąžinti 18 tūkst.

Didžiųjų prekybos centrų susitarimas nedirbti per didžiąsias šventes žlunga - jau nuspręsta, kad per Velykas Lietuvoje veiks 60 „Maximos“ parduotuvių. Konkurentai tvirtina, kad yra nusiteikę nedirbti, tačiau jei kas nors sulaužys susitarimą, jie irgi prekiaus, rašo „Verslo žinios“.„Maximos LT“ atstovė spaudai Viktorija Jakubauskytė tvirtino, kad atsižvelgiant į vartotojų poreikius nuspręsta, jog pirmąją Velykų dieną mūsų šalyje dirbs 60 „Maximos“ prekybos centrų.

Didžiųjų prekybos centrų susitarimas nedirbti per didžiąsias šventes žlunga - jau nuspręsta, kad per Velykas Lietuvoje veiks 60 „Maximos“ parduotuvių.Konkurentai tvirtina, kad yra nusiteikę nedirbti, tačiau jei kas nors sulaužys susitarimą, jie irgi prekiaus, rašo „Verslo žinios“.„Maximos LT“ atstovė spaudai Viktorija Jakubauskytė tvirtino, kad atsižvelgiant į vartotojų poreikius nuspręsta, jog pirmąją Velykų dieną mūsų šalyje dirbs 60 „Maximos“ prekybos centrų.

Aktyviausius protestuotojus, regis, patenkintų tik visiškas „Maximos LT“ įkurtos įmonės pasitraukimas iš sandorio. Tačiau protestai – pavėluoti, be to, užmirštamas aplinkinis pasaulis.Virė titaniškos aistros, nuo kurių Lietuva įkaito tiek, kad žiema pasitraukė. Vieni kitiems į atlapus ir net į gerklę kibo ne tik politikai, bet ir visuomenės veikėjai, žurnalistai.

Liberaldemokratai Julius Veselka ir Petras Gražulis Seimui siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis abejoja, ar teisės aktas atitinka Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. J. Veselkos ir P. Gražulio manymu, Seimas birželio 28 d. nacionalinį investuotoją įteisinusį įstatymą priėmė skubotai, neišdiskutavęs, praneša Lrt.lt.

Liberaldemokratai Julius Veselka ir Petras Gražulis Seimui siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu Europos parlamento narys Šarūnas Birutis abejoja teisės akto atitikimu Europos Sąjungos (ES) reikalavimams. J. Veselkos ir P. Gražulio manymu, Seimas birželio 28 d. nacionalinį investuotoją įteisinusį įstatymą priėmė skubotai, neišdiskutavęs, rašo lrt.

Atsisakiusi vadovautis derybas su tiekėjais reglamentuojančiu kodeksu, „Maxima LT“ žada iki savaitgalio sumažinti kainas daugiau nei 1000 prekių. Premjeras šiuo sprendimu patenkintas, prekių tiekėjai – papiktinti. Ekspertai teigia, jog šią prekybos tinklo akciją vienareikšmiškai vertinti sunku. Antradienį prekybos tinklas „Maxima LT“ pranešė atsisakantis vadovautis šių metų kovo mėnesį jų pačių priimtu Prekybos tinklų geros verslo praktikos kodeksu.