mašinos

Trečiadienio vakarą Kaišiadorių rajone magistraliniame kelyje dėl didelės avarijos kelioms valandoms buvo visai sustabdytas eismas, nes remontuojamame kelyje „Volkswagen“ vairuotojas išlėkė į priešpriešinę, kaktomuša rėžėsi į policininko „Volvo“ ir išsviedė šį automobilį per atitvarus. Kelios didesnės avarijos įvyko ir Vilniuje: vieną jų sukėlė visai girtas vyras, kitą – teisės vairuoti neturintis užsienietis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kas dešimtas į Lietuvą įvežamas automobilis jau yra su suklastota rida. Lietuviai vieni labiausiai Europoje klastojančių automobilių ridą – atsukantys odometrą net 100 tūkstančių kilometrų, kad tik uždirbtų iš patiklių pirkėjų. Transporto saugos administracija jau ruošiasi nuo kitų metų uždrausti automobiliams su atsukta rida dalyvauti eisme. Negana to, šie pokyčiai galios tik automobiliams registruotiems Lietuvoje.

Gatvėse ir keliuose dviratininkų bei paspirtukininkų zuja vis daugiau, daugiau jų ir susižaloja. Saugumu besirūpinantys valdininkai susiruošė dviratininkus saugoti didindami reikalavimus automobilių vairuotojams. Štai viena Vilniaus politikė siūlo pakelėse statyti specialius stendus su aprašymu, kaip saugiai aplenkti dviratininkus. O Susisiekimo ministerija ruošiasi siūlyti lenkimo atstumą iš rekomendacinio metro ar pusantro padaryti privalomą.

Trečiadienį dėl avarijos judrioje sostinės gatvėje ant kojų sukeltos kone visos specialiosios tarnybos. Draudžiamoje vietoje pasukti bandęs „Honda“ automobilio vairuotojas susidūrė su BMW automobiliu ir kaltininko mašina nuskriejo per pėsčiųjų pilną šaligatvį.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į Kalvarijų gatvę Vilniuje skubėjo du gelbėtojų ekipažai. Trečiadienį 20 val.

Automobiliai, kurių žibintus reikia uždegti užkuriant knatus, maksimalus 40 km/h greitis ir suplanuota, bet neįvykusi kelionė „Titaniku“. Tokių išskirtinių istorijų ir iki 1920 m. pagamintų mašinų gausu naujame senovinių automobilių muziejuje Klaipėdoje, kurį įkūrė klaipėdietis Augustinas Jankevičius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Kai verslininkas Augustinas Jankevičius nusipirko 1911 m. gamybos „Daimler“ automobilį, jis atrodė labai prastai.

Šiemet spalį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 13 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 1,9 proc. mažiau nei 2022 metų spalį.  Iš jų asmeninių automobilių buvo 12,2 tūkst., o lengvųjų komercinių – 763, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. Spalį šalyje daugiausiai įregistruota „Volkswagen“(1,9 tūkst.), BMW (1,6 tūkst.) ir „Audi“ (1,2 tūkst.) markių automobilių.

Lietuvoje daugelis šeimų kasdien naudojasi automobiliais, kai kurios jų turi net ne po vieną. Tačiau turėti automobilį Singapūre, vienoje brangiausių pasaulio šalių, visada buvo prabanga. Tiesa, dabar išlaidos automobiliui sumušė visų laikų rekordą. 10 metų teisių sertifikatas dabar kainuoja daugiau nei bet kada – mažiausiai 72 tūkst. eurų (104 tūkst. Singapūro dolerių) – ir daugiau nei keturis kartus viršija 2020 m. kainą, kaip rodo Sausumos transporto tarnybos duomenys, skelbia CNN.

Praėjusį dešimtmetį Baltijos šalyse ilgų nuotolių lenktynėse nemažai dalyvių rinkdavosi dyzelinius automobilius. „Aurum 1006 km“ lenktynėse tokiais degalais varomi modeliai sudarydavo kone trečdalį – ketvirtadalį viso parko, jais važiavusios komandos kopdavo ant podiumo.

Lietuvos policija persėda į naujus „Mercedes-Benz Vito“ automobilius. Tiesa, kol kas tik nedidelė dalis pareigūnų važinės naujomis transporto priemonėmis. Nors techninėmis savybėmis naujasis pirkinys mažai kuo skiriasi nuo dabar naudojamų mašinų, tačiau policijos departamentas sumokėjo gerokai brangiau. „Visi automobiliai yra su visų varančiųjų ratų sistema, ir tai yra „Mercedes“ varančiųjų ratų sistema, kuri veikia bet kokiomis oro sąlygomis, bet kokiame kelio paviršiuje.

Avarijos lenktynėse – gana dažnas reiškinys ir itin konkurencingoje „BMW 325 Cup“ kategorijoje tai atrodė neišvengiama. Bent jau iki šio savaitgalio, kai jungtiniame Baltijos šalių žiedinių lenktynių ir „Ring Challenge“ etape bene pavojingiausioje „Nemuno žiedo“ trasoje sportininkai pademonstravo aukščiausio lygio meistriškumą ir žiūrovams sukūrė pavyzdinę kovą be didesnių incidentų.

Prieš porą savaičių sostinės Gedimino prospekte vykusiame „Aurum 1006 km lenktynių“ pristatyme „Stateta BRO by ESWRT“ komandai atstovavo tik vienas jos lenktynininkas - Eimantas Navikauskas. Lenktynių spaudos centrui, viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ jis sakė, jog nežinia komandą gaubs nebeilgai, ir netrukus bus paskelbta visa ekipos sudėtis. Eimantas neslėpė, jog jo partneriais greičiausia taps ne Lietuvos sportininkai.

Lietuvoje sausį-gegužę pirmą kartą įregistruota 63,9 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 8,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, remiantis preliminariais „Regitros“ duomenimis, trečiadienį pranešė „AutoTyrimai“. Vidutinis jų amžius siekė 10,4 metų. Dyzelinių automobilių dalis sudarė 67,1 proc. – beveik tiek pat, kiek prieš metus (67,6 proc.). Per penkis mėnesius šalyje pakeista 78,5 tūkst. naudotų automobilių savininkų – 0,5 proc.

Galingos, įspūdingos ir triukšmingos – taip savo mašinas įvertino išskirtinių automobilių savininkai, kurie Klaipėdoje buvo susirinkę parodyti į kokius meno kūrinius pavertė savo mašinas. Dauguma automobilių tobulinimu užsiima patys ir užtrunka kelis mėnesius bei tam išleidžia tūkstančius eurų.  Ne vėjas merginų plaukus draikė, o automobilyje sumontuota ypač galinga garso sistema. Išskirtinės kolonėlės ir stiprintuvai įrengti „Memel Bass crew“ klubo narių mašinose.

Žvelgiant iš šalies, tolimųjų reisų vairuotojo darbas neretai vaizduojamas taip, lyg tai būtų ištrauka iš lengvo romantinio filmo: nuolat kelyje, gražūs vaizdai, skirtingos šalys, naujos pažintys. Bet vairuotojai prisipažįsta, kad tik dabar, tobulėjant technologijoms, o kartu ir sunkvežimiams, situacija iš tiesų keičiasi į gerą. Pažvelgus į praeitį, ne vienas vairuotojas gali papasakoti ir tokių istorijų, kurios, veikiausiai, nugultų į veiksmo ar siaubo filmų scenarijus.

Šiemet sausį-kovą Lietuvoje įregistruota 7,3 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 0,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien kovą Lietuvos registravimas padidėjo 6,5 proc.  iki 2,8 tūkst. automobilių, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. Asmeninių automobilių registravimas kovą išaugo 9,7 proc. iki 2,6 tūkst., tuo tarpu lengvųjų komercinių transporto priemonių apimtis smuko 21,8 proc.

Kas turi apmokėti garantinę mašinų patikrą, už kurią automobilių salonai nesikuklina iš naujų mašinų savininkų nulupti ir 200 eurų? Dėl šio mokesčio susikivirčijo automobilių prekeiviai ir remontuotojai. Vienos įmonės vadovas įrodinėja, kad paslauga garantinei mašinai turi būti nemokama, o reikalavimą susimokėti vadina vairuotojų apiplėšinėjimu. Tačiau kiti atšauna, esą nemokamai remontuoti kitų įvežtas mašinas negali.

Automobiliai ir transportas – neatsiejama daugelio gyvenimo dalis. Naujienų portalas tv3.lt tęsia interviu seriją, skirtą geriau pažinti lietuvių judumo įpročius, pasitelkiant žinomus šalies veidus. Vienas tokių – 2003 m. Europos čempionato karūną su Lietuvos rinktine laimėjęs ir geriausiuose Europos klubuose žaidęs Kšištofas Lavrinovičius.

Po metų daugybei vairuotojų gresia netekti teisės vairuoti automobilį. Vairuotojo pažymėjimas bus tiesiogiai susietas su sveikatos pažyma. Jei laiku nepasitikrinsite sveikatos – teisė vairuoti bus sustabdyta. Dėl to labiausiai pyksta vyresni vairuotojai, kurie įpareigoti tikrintis sveikatą kas penkerius ar dvejus metus. Esą ir vargas, ir bereikalingos išlaidos, ir papildomas galvos skausmas nuolat sekti sveikatos patikros terminą.

Taip brangiai kaip dabar lietuviai už automobilius dar nemokėjo. Viena didžiausių mašinų pardavimo platformų skaičiuoja, kad norintiems nusipirkti naudotą automobilį, dabar teks mokėti trečdaliu brangiau nei tokiu pat metu pernai. Esą taip yra, nes trūksta naujų automobilių, kurių gamybai dar nespėjus atsistatyti po pandemijos, smogė energetinių kainų krizė, o dėl šios ėmė užsidarinėti automobilių detalių įmonės ir toliau stringa gamyba.

Vyriausybė kuria naują planą, kaip iš gatvių pašalinti senas mašinas. Taikiklyje atsidūrė Euro 4, ar dar senesnio standarto automobiliai – aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad po 5 metų jų neturi net matytis šalies gatvėse. Tiesa, opozicija tokį planą kritikuoja – sako, kad valdantieji pirmiausia turi suteikti patogias alternatyvas gyventojams, bet to padaryti nesugeba. Vytautas iš Linkuvos 22-ejų metų amžiaus volkswagenu patenkintas – pasitvarko ir važiuoja.

Automobilių taršos mokestį miglose kuriam laikui palikę valdantieji šiemet, panašu, prie jo grįš jau netrukus. Vyriausybė šio mokesčio įstatymo projektą Seimui planuoja dar kartą pateikti jau balandį. Tiesa, kol kas projektas nėra registruotas, todėl sunku pasakyti, ar jis keisis nuo pernai ministrų kabineto įtvirtintos vizijos. Metų pradžioje valdančiųjų idėja įvesti kasmetinį automobilių taršos mokestį Seime suklupo neįveikusi pirmojo laiptelio – projektas buvo atmestas po pateikimo.

Keisti seną dyzelinį automobilį į naują elektromobilį lietuvių nevilioja net ir 5000-čiai eurų, kuriuos vairuotojai gali gauti kaip kompensaciją. Joms šiemet skirta 5 milijonai eurų, tačiau išnaudota tik pusė sumos. Automobilių ekspertai sako, kad lietuvius pereiti prie mažiau taršaus transporto valdžia turėtų vilioti ir kitomis lengvatomis,  galbūt net atsisakyti jų pardavimui taikomų mokesčių, didinti pakrovimo stotelių skaičių. „Nesmirda, neburzgia, švarus oras aplinkui.

Netoli Alytaus susidūrė du sunkvežimiai ir du lengvieji automobiliai. Dėl avarijos buvo kelias valandas uždarytas kelias į Druskininkus. Lengvasis automobilis „Opel“, pakliuvęs tarp dviejų sunkiasvorių automobilių: miškavežio ir savivarčio, sumaitotas. Savivartis nulėkė į griovį ir dar paskui save nusitempė prie sankryžos stovintį lengvąjį automobilį „Volvo“.  „Vienas žmogus nukentėjo lengvosios mašinos. O jūs pats? – Ne, ką aš nukentėsiu.

Be priežiūros kiemuose paliktus nebenaudojamus automobilius savivaldybė, neatsiradus jų šeimininkams, ne tik nutemps  – savo dienas tokios transporto priemonės baigs metalo krūvoje ir bus sunaikintos. Vilniaus miesto savivaldybė per dvejus metus nutempė 240 neprižiūrimų automobilių. Savo apleistų transporto priemonių neradę gyventojai kartais pamano, kad juos pavogė, pasitaikė ir atvejų, kai supratę, kas įvyko, įpykę gyventojai savivaldybės darbuotojus apmėto stiklainiais.

Vilniaus valdžia sugalvojo apmokestini automobilių stovėjimą visuose sostinės daugiabučių kiemų parkavimo aikštelėse. Jei tai bus įgyvendinta, automobilių savininkai vieną automobilį šalia namų galės statyti nemokamai, tačiau už antrą jau teks mokėti, o visi svečiai privalės mokėti po 30 euro centų per valandą. Kai kurie gyventojai giria tokią iniciatyvą, esą ir dabar turi kaimynu, kur vieno buto gyventojai kieme palieka tris mašinas.

Į smegduobę nugarma viena mašina. Visgi drama Jeruzalės ligoninės automobilių stovėjimo aikštelėje tuo nesibaigia. Netrukus smegduobė praryja dar du automobilius.  Policijos atstovas Alonas Khelfonas teigia: „Kai tik gavome pranešimą, į nelaimės vietą atskubėjo policijos pareigūnų ir gelbėtojų ekipažai. Buvome pasiryžę teikti pirmąją pagalbą, nedelsdami atitvėrėme teritoriją. Į smegduobę nuleidome žmones su kameromis, kad įsitikintume, jog joje nėra nukentėjusiųjų.

Kalbant apie motorines transporto priemones, panašu, kad elektromobiliai yra mūsų ateitis. Siekiant suvaldyti globalinę klimato krizę, daugelyje pasaulio valstybių įsigalioja iškastinio kuro naudojimo apribojimai, skatinantys atsinaujinančiais energijos šaltiniais varomų technologijų plėtrą. Taigi nenuostabu, kad elektromobiliai pastaruoju metu yra įsigyjami vis dažniau. Automobilių gamintojai įsipareigoja ateityje tobulinti tik elektrinius modelius, o ne degalais varomus jų pirmtakus.

Aiškėja, kad dalis valstybės paramą pandemijai išgyventi gavusių verslininkų galėjo ją panaudoti prisipirkdami prabangių automobilių, sąrašuose ir „Bentley“, „Maserati“ ar net „Lamborghini“. Dešimtis ir net šimtus tūkstančių kainuojančius automobilius įsigijo pusantro šimto paramą gavusių įmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija tirs galimus piktnaudžiavimo atvejus.

Daugiabučių kiemai, panašu, netrukus taps laisvesni. Seimas galutinai pritarė, kad gyventojai viešose erdvėse negali laikyti eksploatavimui netinkamų priemonių, antraip jas nutemps policijos pareigūnai. Už tokius pažeidimus vairuotojų laukia įspėjimai ir baudos iki 300 eurų. Ketvirtadienį Seimas palaimino pataisas, kuriomis nuo 2022 m. automobilių savininkai įpareigojami bendro naudojimo vietose nelaikyti nenaudojamų automobilių.

Penktadienį Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų centro aikštelėje, atidaromas drive-in kino teatras. Pagal sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimą, filmus bus galima žiūrėti tik sėdint automobiliuose ne daugiau kaip dviem žmonėms, užsidarius langus. Bilietus į kino seansą reikia įsigyti iš anksto internetu.  Pirmą kino seansą per karantiną rengia kino teatras „ŽMONĖS Cinema drive-in“. Aikštelėje tilps 180 automobilių.

Dalis Lietuvos miestų suskubo į savo gatves grąžinti posūkį į dešinę sankryžose leidžiančias žaliąsias rodykles, nesuderinę jų vietų su Susisiekimo ministerijai pavaldžia institucija. Visgi, du miestai nusprendė pasielgti kitaip – Vilnius ir Palanga.

Lentelių su žaliomis rodyklėmis pašalinimas kartu su kitais infrastruktūriniais darbais Vilniaus miesto savivaldybei kainavo apie 103 tūkst. eurų. Savivaldybė tikina, kad dalies žalių rodyklių grąžinimas „nebus brangus“, tačiau tikslesnės sumos nepateikia. „Naujų žalių lentelių klausimas nebus brangus, svarbiausia, kad jis būtų greitas ir gerai iškomunikuotas“, – žurnalistams antradienį kalbėjo Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

Posūkį į dešinę leidžiančios lentelės su žaliomis rodyklėmis ant šviesoforų gali grįžti bent dalyje Vilniaus miesto sankryžų, sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Jo teigimu, rodyklės grįžtų iki Vilniaus miesto savivaldybė sugebės išspręsti po jų nuėmimo susidariusias eismo problemas. „Šiandien matome, kad situacija Vilniaus mieste nėra gera, žmonės skundžiasi, kad po nuėmimo žalių rodyklių didėja kamščiai.

Vilniaus savivaldybės miesto taryba trečiadienį priėmė sprendimą plėsti brangiausias – raudoną ir mėlyną – automobilių stovėjimo zonas sostinėje. Dėl šio klausimo niekaip neapsisprendusi savivaldybė balsavo net tris kartus. Pirmus du nusprendė projektui nepritarti, trečiąjį pritarė. Tarybos narys Vytautas Mitalas kolegas ragino palaikyti projektą, nes taip miestas taps patrauklesnis pėstiesiems, mažiau užterštas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šią savaitę apsispręs, ar plėsti rinkliavos už automobilių stovėjimą zonų ribas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis išsamiau paaiškino, kur miestas skiria ir skirs papildomai iš vairuotojų surinktas lėšas. Jo teigimu, pagrindinė galimų pokyčių priežastis – daugelyje gatvių pasiektas didesnis nei 85 proc. piko metu užimtumas.

Įvairiais gandais apipinta daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema fiksuoja įvairius su automobiliais susijusius duomenis, tačiau vairuotojai gali būti ramūs – jei sistema užfiksuos jus viršijant greitį, baudos negausite. Iki šiol tebelieka neaišku, ar sistema veikia pilnu pajėgumu.

Kiekvienas rugsėjis visiems vairuotojams reiškia tą patį – staigiai ir gausiai po vasaros užsikemšančias gatves ir sunkiai didmiesčių eisme besiorientuojančius naujus studentus vairuotojus. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kurių gatvių pirmąjį rudens mėnesį geriau vengti ir kaip planuoti savo kelionę į ir iš darbo rudeniui įsibėgėjus. Rugsėjo mėnesį į gatves išvažiuoja apie 30 proc.

Ketvirtadienį vakare dėl Vilniaus pakraštyje įvykusios avarijos sukeltos ant kojų specialiosios tarnybos. 18.14 val. Mokslininkų gatvėje, ties sankryža su Bajorų Sodų gatve, susidūrė du lengvieji automobiliai, pranešta, kad „Mercedes“ po avarijos pradėjo rūkti. Visgi „Mercedes“ neužsidegė. Atvažiavus gelbėtojams prispaustų žmonių nebuvo. Medikai į ligoninę išvežė „Mercedes“ varuotoją. Pirminiais duomenimis, važiuodamas jis prarado sąmonę, todėl ir išlėkė į priešpriešinę.

„Buities darbai vis dar skirstomi į neva vyriškus ir moteriškus. Vyras turi mašinas garaže remontuoti, varžtus gręžioti, o moteris tuo tarpu privalo sukiotis tarp skalbyklės ir viryklės. Kategoriškai nepritariu. Man atrodo, jog tai – neišmanėlių ir sovietiniais stereotipais besivadovaujančių žmonių įsitikinimai. Juk ne be reikalo labiausiai vertinami pasaulio kulinarai yra vyrai.

Vilnietis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už lenkimą sankryžoje Trakų rajone, suklastojo vaizdo įrašą. Teismas baudžiamuoju įsakymu vairuotojui paskyrė baudą su vaizdo registratoriaus konfiskavimu, Trakų rajono policijos komisariatas už administracinį nusižengimą skyrė baudą su teisės vairuoti transporto priemones trims mėnesiams atėmimu, penktadienį pranešė Vilniaus apskrities policija. Pernai rugsėjo 3 dieną, apie 16.40 val.

Iškritus pirmajam sniegui ar spustelėjus šaltukui, įprasta pajuokauti, kad žiema kelininkus ir vėl užklupo netikėtai. Tačiau iš tiesų vairuotojams reikėtų pripažinti, kad būtent juos, o ne kelininkus, žiema užklumpa netikėtai: nudilusios padangos, neveikiantys akumuliatoriai, termostatai, „kreivai“ šviečiantys žibintai – taip dažnas vairuotojas keiksnodamas pasitinka žiemą.

Automobilių vagys Lietuvoje tampa vis išrankesni. Draudikų ir policijos duomenimis, transporto priemonių vagysčių šalyje mažėja, mat ilgapirščiai vis labiau taikosi į naujesnių automobilių brangesnes detales. Kokios mašinų dalys vagiamos dažniausiai ir kokiu klaidingu stereotipu vadovaujasi automobilių savininkai? Vairai, multimedijos, valdymo pultai – pagrindiniai ilgapirščių taikiniai. Policijos duomenimis, pačių automobilių vagysčių šiemet mažiau nei pernai.

Ar žinai, kad transporto priemonių kuro pardavėjus ir visą jo rinką Lietuvos gyventojai vertina geriausiai iš visų prekių rinkų? Benzino ir dyzelino rinka vertinama 87 balais iš 100 galimų. Prasčiausiai vertinama – naudotų automobilių rinka, pelniusi 69 balus. Tinklaraštis Euroblogas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija nori sukurti mažatriukšmę asfalto dangą, kuri drėgname kelyje sumažintų automobilių slydimo (akvaplanavimo) pavojų. Direkcija paskelbė šių paslaugų konkursą. Pasak laikinojo Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, per metus direkcija skelbia 3-5 mokslinius konkursus, susijusius su inovacijomis ir naujausiomis pasaulinėmis kelių tiesimo tendencijomis, siekiant jas pritaikyti Lietuvos klimatinėms sąlygoms.

Vairuotojus pareigūnai įspėja apie prasidėjusią gyvūnų migraciją. O tai reiškia, kad visi sėdę prie vairo turi būti atidesni. Juolab, kaip sako gamtininkai, pastaraisiais metais gyvūnai tampa mažiau baikštūs ir į kelią išbėga dažniau. Ir ne tik naktį, bet ir dieną. Tokių įvykių kaip sako pareigūnai per migraciją padaugėja trečdaliu. Neišvengiama ir mirčių. Gamtininkai sako, kad dabar kaip tik prasidėjo rudeninė žvėrių migracija, tad kelyje vairuotojai turi būti dar labiau budrūs.

Kad ir kaip gerai išmanote kelių eismo taisykles, kad ir koks geras vairuotojas bebūtumėte, Lietuvoje, pasirodo, esama vietų, kur norint nepatekti į avarinę situaciją prireiktų net super galių. Viena tokių vietų – po eismo ženklu paslėptas šviesoforas Kaune. Ši vieta – Savanorių prospekto gale, vadinamojoje Muravos sankryžoje, tačiau jų esama ir keliose vietose Partizanų gatvėje, Raudondvario plente.

Su rudens pradžia Lietuvos vairuotojus keliuose pasitiko startavusi vidutinio greičio matuoklių sistema. Iki šiol matuokliai tik kaupė duomenis apie vairuotojų elgesį kelyje, o nuo rugsėjo 1-osios informacija apie pažeidėjus perduodama Administracinių nusižengimų registrui. Vidutinio greičio matuokliai išdėstyti 25-iuose šalies keliuose, jie matuoja vidutinį transporto priemonių greitį, o ilgainiui sistema bus tobulinama, jos pajėgumai išplečiami.

Planuojamas įvesti taršos mokestis paliestų apie 40 tūkst. Lietuvos gyventojų, o mokėti jį reikėtų tik kartą, registruojant nupirktą transporto priemonę, teigia Aplinkos ministras Kęstutis Navickas. „Projektuojamas mokestis į taršius automobilius. Tai benzinas, kuris išmeta 200g/l CO2, arba dyzelinas, kuris išmeta 180 g/l CO2. Amžius šitoje vietoje nelemia. Lemia automobilių galingumas.

Europos keliais šių metų viduryje važinėjo jau daugiau kaip milijonas elektromobilių, o iki metų pabaigos jų skaičius gali išaugti iki 1,35 mln., rašo „Deutsche Welle“, remdamasi Švedijos tyrimų bendrove „EV-Volumes“. Jos duomenimis, elektromobilių pardavimai Europoje pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 42 proc. iki 195 tūkstančių. Kita vertus, jie sudarė tik 2 proc. per šešis šių metų mėnesius žemyne nupirktų naujų automobilių.