marijonas misiukonis

Paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikus Vilniuje, Našlaičių kapinėse aptikę ir identifikavę mokslininkai sako susidūrę su periodišku bandymu klaidinti jų paieškas.

Paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio - Siaubūno sesuo Janina Šyvokienė siekia, kad buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras, buvęs KGB darbuotojas Marijonas Misiukonis būtų nuteistas genocido byloje, susijusioje su jos brolio žūtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį išnagrinėjo moters kasacinį skundą dėl M.Misiukoniui palankių Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo verdiktų, kuriais kaltinamasis buvo išteisintas.

  Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad palieka galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Lietuvos vidaus reikalų ministrui, buvusiam KGB darbuotojui Marijonui Misiukoniui, jis buvo teisiamas genocido byloje. Prokuratūros ir nukentėjusiosios skundai atmesti. Kaltinimas buvo susijęs su paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūtimi.

Penktadienio vidurdienį smagiai nusiteikę į simbolinį posėdį, skirtą paminėti pirmosios atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vyriausybės sudarymo 25-mečiui rinkosi pirmosios Vyriausybės ministrai, buvę ministrų kabineto aparato darbuotojai, diplomatai, Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai.

Kone septyniolika metų trukusioje genocido byloje vienintelis likęs gyvas kaltinamasis, buvęs KGB pareigūnas ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis – išteisintas.

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kuria siekiama atkurti istorinį teisingumą. Tačiau iš dešimties įtariamųjų teisiamųjų suole sėdi tik vienas – pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis (74 m.). Šioje Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Romualdo Valiulio dar 2009-ųjų lapkritį teismui perduotoje byloje dėl vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antano Kraujelio žūties buvo kaltinami keturi Lietuvos gyventojai: M. Misiukonis, S...

Šią savaitę paskelbta, kad jau ateinančių metų balandį Klaipėdos apygardos teisme bus skelbiamas nuosprendis visoje Lietuvoje pagarsėjusiai Kauno Daktarų kriminalinei gaujai. Daugelis prognozuoja, kad šios gaujos lyderiu tituluojamam Henrikui Daktarui teismas paskirs griežčiausią nuosprendį – įkalinimą iki gyvos galvos. Ar žinote, kad spalio 19-ąją, šiandien sukanka lygiai 25 metai, kai šalies teisėjai pirmąsyk paskelbė nuosprendį Daktarų gaujai.

Prieš 24 metus Tauragės miesto centrą sudrebino kurtinamas sprogimas, per kurį nužudytas verslininkas į amžiną kapų tylą nusinešė šio mįslingo incidento priežastis. 1988–1989 metais Lietuvoje žmonės ėmė dingti be žinios. Vis dažniau pasigirsdavo atvejų, kai nerandama nei lavonų, nei menkiausių įkalčių, kurie leistų pradėti tyrimą.

Panevėžio apygardos prokuratūra teismui perdavė vieno paskutinių Lietuvos partizanų Antano Kraujelio žūties baudžiamąją bylą. Kadangi daugelis jaunesniųjų skaitytojų nežino istorijos apie jį, "Akistata" trumpai ją primena. Bylos tyrimas užtruko daugiau kaip dešimtmetį. Kaltinimai pateikti 4 asmenims. Prokuratūra neviešina jų pavardžių, tačiau pagal inicialus bent du jų galima atpažinti.

Nuo 1990 iki 2009 metų baudžiamosiose bylose dėl genocido ir karo nusikaltimų priimti tik šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, - taip skelbiama naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje. Sovietų ir nacių okupacijų metu, vien 1940−1952 metais, anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGTC), šalis neteko 780 922 žmonių. Už tai kalėjime atsidūrė vos keli asmenys.

Generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus prokuroras Rimvydas Valentukevičius portalui „Balsas.lt“ sakė tikįs, jog vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų - Antano Kraujelio - nužudymo byla pasieksianti teismą iki metų galo, bei ragino „netraukti sakinio iš konteksto“.  Byla susidomėta po žiniasklaidos publikacijų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGRTC) vadovės Dalios Kuodytės kreipimosi. Portalas „Balsas.

Seimui pateiktas pluoštas su valstybinių pensijų mokėjimo sistema susijusių pataisų, tarp kurių yra nuostata, kad valstybines pirmojo laipsnio pensijas automatiškai gaus visi pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės nariai, rašo dienraštis "Respublika". Specialiu įstatymu jau yra įteisintos nemažos rentos Kovo 11-osios Akto signatarams.