maras

JAV sveikatos apsaugos pareigūnai tiria du maro atvejus. Vienas pacientas, užsikrėtęs šia viduramžių liga, šiuo metu gydomas Kolorade (JAV). Maras yra sunki liga, kuri paprastai pasireiškia trimis pagrindinėmis formomis – bubonine, pneumonine arba septicemine – ir gali būti perduodama tarp užsikrėtusių gyvūnų ir žmonių keliais būdais, skelbia portalas „Mirror“. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ligą galima perduoti per infekuotų blusų įkandimą, tiesioginį sąlytį su infekuotais ...

Vasario pradžioje sveikatos apsaugos pareigūnai paskelbė, kad Oregano valstijos (JAV) gyventojui buvo diagnozuotas maras, o tai yra pirmas žmogaus susirgimo atvejis valstijoje per daugiau nei aštuonerius metus. Pasirodo, kad asmuo užsikrėtė nuo savo katės. Pasak vietos apygardos sveikatos tarnybos, asmuo greičiausiai užsikrėtė nuo savo augintinės katės, kuriai pasireiškė ligos simptomai.

Šernų afrikinis kiaulių maras (AKM) šiemet jau nustatytas 202-ose Lietuvos vietose, liga palietė ir tris kiaulių laikymo vietas Marijampolės apskrityje. Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad šiemet maras plinta intensyviau nei pernai. „Lyginant situaciją su praeitais metais pastebima, jog šiais metais virusas plinta intensyviau. Pernai per visus metus utilizuota buvo 670 sumedžiotų ar rastų gaišusių šernų.

Giedraičių ir Dubingių seniūnijose Molėtų rajone dėl Afrikinio kiaulių maro paskelbta ekstremali situacija, dvejuose ūkiuose sunaikinta beveik 300 kiaulių, pranešė savivaldybė.  Vienas židinys praėjusią savaitę nustatytas ūkininko fermoje, kurioje laikytos 154 kiaulės. Nugaišus 14 kiaulių, o kitoms įtariant ligą – gyvūnų kraujo mėginiai buvo išsiųsti ištirti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kuris patvirtino virusą.

Kasdien ji sėda ant dviračio ir apsuka keturiasdešimties kilometrų ratą. „Tai vienintelis sportas, kuris man nuoširdžiai patinka, – sako signatarė, visuomenininkė, aktorė Nijolė Oželytė ir pasakoja apie trigubą naudą, kurią teikia dviratis, kai sulauki 67-erių. Pirma, tai – galimybė iš arčiau susipažinti su savo mintimis ir kūnu. Antra, važiuojant dviračiu lengva susitaikyti su mintimi, kad viskas praeina, prabėga, pravažiuoja pro šalį.

Retas, užsiimantis daržininkyste žmogus, įsivaizduoja savo daržą ar šiltnamį be tikros daržo pažibos – pomidorų. Tačiau, kad ir kaip mėgstamas šis augalas, jo, kaip ir kitų, neaplenkia įvairiausios ligos. Kokios ligos puola lietuvių pamiltus augalus, kas jas sukelia bei kaip jas atpažinti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Sonata Kazlauskaitė ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena Survilienė-Radzevičė.

Mokslininkai aptiko naują pretendentą į maro „nulinio paciento“ titulą: vyro, kuris mirė prieš daugiau nei 5 tūkst. metų dabartinės Latvijos teritorijoje, palaikuose aptiko seniausią žinomą maro atmainą. Medžiotojo-rinkėjo kauluose, aptiktuose neolitinėje archeologinėje vietovėje Riniukalns, Latvijos šiaurėje, aptikti maro sukėlėjai – bakterija Yersinia pestis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad afrikinis kiaulių maras (AKM) plinta kiaulininkystės ūkiuose Lenkijoje. Pastarosiomis dienomis ši virusinė liga paveikė tris Hrubiešuvo, Kepno ir Mieleco apskrityse esančius ūkius, kuriuose auginta nuo dvylikos iki 130 kiaulių. Pirmąjį šių metų pusmetį kaimyninėje Lenkijoje patvirtinti 8 AKM židiniai.

Kai galvojame apie mirtį viduramžiais, tikriausiai pirmiausia į galvą ateina maras, badas ar kruvinos riterių kovos, ir tik retas susimąsto apie vėžį. Tačiau kaip parodė naujas tyrimas, vėžys viduramžiais buvo daug dažnesnė liga nei mums atrodė prieš tai. Žinoma, ne kiekviena vėžio rūšis buvo mirtina, nes tuo metu buvo daugybė greitesnės mirties priežasčių, tačiau ši liga galėjo būti stebėtinai dažnas žudikas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas vienam šernui, sumedžiotam Gaurės seniūnijos teritorijoje (Tauragės r.). Šioje Lietuvos teritorijoje AKM tarp šernų nustatomas pirmą kartą. Veterinarijos specialistų teigimu, buvo prognozuota, kad AKM virusas, apėmęs apie 85 proc.

Vokietija patvirtino pirmąjį afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį savo teritorijoje, rytinėje Brandenburgo žemėjo nustačius, kad kritęs šernas buvo užsikrėtęs AKM, ketvirtadienį pranešė šalies žemės ūkio ministrė.  Afrikinis kiaulių maras paprastai yra mirtinas kiaulėms, tačiau nepavojingas žmonėms.  Anksčiau AKM buvo patvirtinta keliose Europos šalyse, todėl buvo sunaikintas didelis skaičius šernų bei ūkiuose auginamų kiaulių, kurios galėjo turėti kontaktą su užkratu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje fiksuojant vis naujų afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų laukinėje gamtoje, didžiausia tikimybė šiam virusui patekti į ūkius šiemet kyla Telšių apskrityje, o ypač budrūs turėtų būti kiaules auginantys Plungės rajono gyventojai. Antras šiais metais AKM židinys nustatytas Plungės rajone, nedideliame ūkyje, kur savo reikmėms buvo penimos penkios kiaulės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad šiuo metu keliautojams, vykstantiems į Vidinę Mongoliją Kinijoje, rekomenduojama būti budriems ir vengti sąlyčio su švilpikais ir kitais graužikais, kurie yra pagrindinis ypač pavojingos užkrečiamos ligos – maro – rezervuaras. Kinijos sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, šiaurinėje Vidinės Mongolijos regione užregistruotas buboninio maro atvejis.

Kinijos šiaurėje buvo paskelbtas pavojus dėl buboninio maro protrūkio. Iš pradžių atvejai buvo užfiksuoti kaimyninėje Mongolijoje, o dabar ir Kinijos šiaurės. Vietos valdžia perspėja gyventojus, kad ši pavojinga liga gali būti perduota nuo žmogaus žmogui.  Bajanuro (Vidinė Mongolija, Kinijos šiaurėje) valdžia sekmadienį, liepos 5-ąją, įvedė padidintos epidemiologinės grėsmės režimą dėl paciento su buboninio maro simptomais. Vyras dėl pagalbos kreipėsi į vietos ligoninę.

Latvijos veterinarijos tarnyba informavo apie pirmąjį afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį, liepos 6 d. patvirtintą Kuldygos regione įsikūrusiame kiaulių ūkyje. Tai jau šešta Europos Sąjungos valstybė, kurioje šiais metais nustatomas kiaulėms ir šernams pavojingas AKM virusas. Užkrečiamoji liga patvirtinta nedideliame kaimyninės šalies ūkyje, kuriame buvo laikoma 31 kiaulė.

Rusijos tarnybos perspėjo su Mongolija besiribojančių regionų gyventojus nemedžioti švilpikų, bet pabrėžė, kad kaimyninėje šalyje aptikus buboninio maro židinį nėra pavojaus, kad ši pavojinga liga išplis kitapus sienos. Rusijos sveikatos apsaugos tarnybos šį raginimą kalnuotų Tuvos ir Altajaus regionų gyventojams paskelbė po to, kai praeitą savaitę Mongolijoje buvo patvirtinti du užsikrėtimo buboniniu maru atvejai. Abu pacientai yra broliai, valgę sumedžioto švilpiko mėsos.

Koronavirusui vis dar sėjant baimę, kai kurie tautiečiai atsisuka į istorinius laikus: norėdami greičiau sustabdyti pandemiją, keliauja melstis prie istorinius laikus menančių paveikslų arba lanko tas vietas, kurios žymi didžiųjų epidemijų Lietuvoje laikus. Istorijos žinovai aiškina, kad infekcijos Lietuvą kankino net ne kartą.  Pasak istorikų, kai kurie susirgimai esą labai panašūs į dabar žmones bauginantį koronavirusą, o ir gelbėjosi būdai esą buvo panašūs.

Maro aukos ir jų kapavietės iki šiol jaudina pasaulį. Bijoma jas judinti, jos iš tolo apeinamos, apie jas pasakojami įvairūs mitai. Maro protrūkių būta daug ir itin skaudžių, todėl ir maro aukų kapų, matyt, yra daugybė.

Prieš kelias dienas laidos „Prieš srovę“ redakciją pasiekė susirūpinusios kaunietės Aldonos skambutis. Moteris žiūrėdama televizorių pamatė Seimo posėdį ir mūsų parlamentarus su kaukėmis – Aldona išsigando ir negalėjo atsistebėti, kaip mūsų Seimo nariai tas kaukes dėvi. Pasak jos, jei Lietuvoje siaustų ne koronavirusas, o maras, tai tos kaukės visai jų neapsaugotų, o visi susirgtų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo pranešimą iš Lenkijos atsakingos institucijos apie nustatytą pirmąjį šiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį kiaulių ūkyje. AKM diagnozė patvirtinta kovo 20 d. stambioje komercinėje kiaulių fermoje Nowosolski regione, kurioje buvo laikoma beveik 24 tūkst. kiaulių.

Epidemijos ir pandemijos nesvetimas reiškinys žmonijai, sunkių ligų protrūkiai, kurie suparalyžiuodavo visą žmonėms žinomą pasaulį, ištikdavo ir prieš tūkstančius ar šimtus metų. Vieni jų nuo žemės paviršiaus ištrindavo ištisas valstybes, kiti žmonių populiaciją žemėje sumažindavo perpus. Baisių ligų neišvengė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

Kinijoje – maro susirgimų protrūkis. Dviem atvejais buvo užfiksuotas plaučių maras, o vienas vyras užsikrėtė buboniniu maru. Dar 28 žmonės atsidūrė karantine, siekiant sustabdyti pavojingos ligos plitimą.  Lapkričio 16-ąją buvo vienam medžiotojui  iš Vidinės Mongolijos autonominio regiono buvo diagnozuotas buboninis maras. Kinijos medikams teko į karantiną patalpinti beveik 30 žmonių, skelbiama CNN. Vyras maru užsikrėtė suvalgęs anksčiau sugautą laukinį kiškį.

Maro pandemija, viduramžiais nusinešusi milijonus žmonių gyvybių, tapo vėl pastebima – Kinijoje nuo šios infekcijos gydomi 2 žmonės iš Mongolijos. Kaip praneša CNN, gegužės mėnesį 2 pacientams gydytojai diagnozavo pneumoninį marą. Šiuo metu užsikrėtę asmenys yra gydomi Pekino Chaojano rajone, o valdžios institucijos griebėsi atsargos priemonių. Pažymima, kad marą gali sukelti bakterijos, kuriso gali būti perduodamas įkandus užkrėstam gyvūnui arba blusai.

Ketvirtadienį naujas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys patvirtintas dar viename kiaulių ūkyje Marijampolės rajone, Netičkampio kaime. Šiame ūkyje ėmė karčiuoti keletas kiaulių, dvi iš jų nugaišo. Iš viso ūkyje laikomos 52 kiaulės, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. „Situacija Marijampolės ir Šakių rajonuose labai įtempta. Juose daug smulkių kiaulių laikytojų, nuolat randama AKM užsikrėtusių šernų“, – pranešime sakė tarnybos vadovas Darius Remeika.

Tūkstančiai lenkų trečiadienį protestavo prieš vyriausybės planus šalyje iššaudyti tūkstančius šernų ir taip neleisti toliau plisti ūkiuose pražūtingam afrikiniam kiaulių marui. Lenkijos ūkio ir veterinarijos pareigūnai pernai pritarė planui šį sezoną sumedžioti 185 tūkst. šernų. Kritikai nepatenkinti tuo, kad vyriausybė paprašė visų licencijas turinčius medžiotojų paspartinti tą skerdimą medžiojant šiuos gyvūnus šio mėnesio savaitgaliais.

Maro epidemijos pasaulį kamavo kelis kartus. Apie marą mokėmės mokyklose, tikriausiai esate girdėję ir apie maro aukų kapus. Maras mums atrodo kaip siaubinga neišgydoma praeities liga, kuria šiais laikais jau niekas neserga. Bet ar tikrai? Kasmet diagnozuojama 650 atvejų pasaulyje. Tai - visai nedidelis skaičius, turint omenyje, kad 14 amžiuje 25–60 proc. Europos populiacijos mirė nuo šios ligos. Daug šių žmonių buvo darbininkai, todėl jų ėmė stigti.

Dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio Rumunija šiais metais utilizavo daugiau nei 110 tūkst. kiaulių, teigiama šalies vidaus reikalų ministerijos ataskaitoje, kurią gavo naujienų agentūra AFP. Virusas buvo aptiktas 645-ose fermose visoje šalyje, teigiama ataskaitoje. Šiuo metu nėra jokios vakcinos, skirtos kovoti su infekcija, kuri yra mirtina kiaulėms, bet nekenksminga žmonėms.

Žemės ūkio ministerija planuoja skirti 3 mln. eurų, kad paskatintų kiaulių augintojus atsisakyti kiaulininkystės. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, jog kiekvienam nuo 1 iki 100 kiaulių auginančiam ūkininkui, dabar esančiam maro zonoje, bus mokama po 100 eurų už vienos kiaulės atsisakymą ir papildomai 1,5 tūkst. eurų kitų gyvūnų įsigijimui.

Plintantis afrikinis kiaulių maras į neviltį varo ne tik kiaulių augintojus, bet ir veterinarus, net mokslininkus. Mirtinas maro užkratas įsisuko net į šiuolaikiškai įrengtą ir itin kruopščiai saugotą kompleksą Akmenės rajone. Bus nugalabyta ir sunaikinta 20 tūkstančių čia laikytų kiaulių. Veterinarijos tarnyba neviltyje, mat griežčiausia prevencija nepadėjo. Tirti užkrato židinių atvyksta mokslininkai iš Vokietijos.

Fitoftorozė – klastinga grybinė liga, kuri pažeidžia mūsų mėgstamus pomidorus. Kaip ir visi grybai, fitoftora labai gyvybinga. Šio grybo sporų yra visur– žemėje, ant sodo įrankių, augalų liekanose, daiguose. Anksčiau pomidorai fitoftoroze pradėdavo sirgti rugpjūčio mėnesį, tačiau dabar stebima šios ligos ankstyvesnio pasireiškimo tendencija. Miške pasirodžius pirmiesiems grybams, visai netrukus ir jūsų darže gali pasirodyti fitoftorozė.

Fitoftorozė – klastinga grybinė liga, kuri pažeidžia mūsų mėgstamus pomidorus. Kaip ir visi grybai, fitoftora labai gyvybinga. Šio grybo sporų yra visur– žemėje, ant sodo įrankių, augalų liekanose, daiguose. Profilaktika Anksčiau pomidorai fitoftoroze pradėdavo sirgti rugpjūčio mėnesį, tačiau dabar stebima šios ligos ankstyvesnio pasireiškimo tendencija. Miške pasirodžius pirmiesiems grybams, visai netrukus ir jūsų darže gali pasirodyti fitoftorozė.

Vienam berniukui iš Aidaho valstijos neseniai buvo oficialiai diagnozuotas maras. Tai pirmasis toks atvejis šioje valstijoje per beveik 30 metų. Oficialūs JAV sveikatos apsaugos institucijų atstovai patvirtino, kad berniukas iš tiesų užsikrėtė maru. Šiuo metu vaikas jau sveiksta, tačiau tai yra pirmas toks susirgimas nuo pat 1990-ųjų. Šiais metais JAV taip pat dar nebuvo užregistruotas nė vienas maro atvejis, išskyrus šį berniuką.

Vienas labiausiai šokiruojančių ir nejaukiai pasijusti priverčiančių vaizdo įrašų ir vėl keliauja iš ekrano į ekraną. Prieš keletą metų šiurpą socialiniuose tinkluose sukėlęs vaizdo įrašas suka antrą raundą, bandydamas suteikti progą kam nors paaiškinti, kas iš tiesų jame vyksta. Kurį laiką paslaptingas vaizdo įrašas buvo laikomas tikra mistika. Vien jo pavadinimas „11B-X-1371“ pasako, jog tai nebus kažkas įprasto.

Indijos vandenyne esančioje skurdžioje Madagaskaro valstybėje kilęs maro protrūkis jau nusinešė 30 gyvybių, trečiadienį pranešė pareigūnai. „Užregistruoti 194 įtariamo maro atvejai, iš kurių 30 baigėsi mirtimi“, – sakoma valstybinės sveikatos priežiūros institucijos pareigūnės Manitros Rakotoarivony (Manitros Rakotoarivoni) pareiškime, kuriame patikslinamas anksčiau pateiktas 25 mirties atvejų skaičius. Madagaskare beveik kasmet nuo 1980-ųjų fiksuojami maro protrūkiai.

 Dėl maro protrūkio Madagaskare vos per du mėnesius mirė 19 žmonių, dar 85 gali būti užsikrėtę šia liga, ketvirtadienį sakė šios salų Indijos vandenyne valstybės sveikatos ministras. Itin užkrečiamą ligą – marą – nešioja maži gyvūnėliai, pavyzdžiui, žiurkės. Anksčiau maras pražudė milijonus žmonių visame pasaulyje, bet dabar yra beveik išnaikintas.

Lietuvoje besiplečiantis afrikinis kiaulių maras savaitgalį nustatytas dar šešiuose mažuose ūkiuose, kur laikytos iš viso 193 kiaulės. Viename jų kiaulės augintos nelegaliai. Maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, jog didžiausias maro židinys nustatytas Šalčininkų rajono Akmenynės seniūnijos 164 kiaulių ūkyje, o Lazdijų rajono Veisiejų seniūnijoje - neužregistruotame 17-os kiaulių ūkyje, tačiau jos nebuvo deklaruotos.

Lietuvoje toliau plinta afrikinis kiaulių maras – šią savaitę jo židinys aptiktas Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermoje, ir tai didžiausia iki šiol nuo viruso nukentėjusi bendrovė. Tačiau liga plinta ir gamtoje – per pusmetį šalies miškuose rasta kur kas daugiau nuo maro nugaišusių šernų negu pernai per visus metus. Siekiant sumažinti šių žvėrių populiaciją, Seime svarstoma idėja, kaip paskatinti jų medžioklę ir leisti medžiotojams sveiką šernieną parduoti, nes dabar to daryti negalima.

Lietuvai kontroliuojant kiaulių maro plitimą, Vyriausybė artimiausiu metu septyniose savivaldybėse ketina panaikinti ekstremalią padėtį, kuri įvesta prieš dvejus metus. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija praėjusią savaitę nutarė siūlyti Vyriausybei panaikinti ekstremalią situaciją Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Ignalinos rajonuose bei Druskininkų savivaldybėje.

Kaišiadorių rajono smulkiame ūkyje nustatytas naujas afrikinio kiaulių maro židinys - tai jau antras židinys šiame rajone, pranešė Veterinarijos tarnyba. Židinys rastas Miežonių kaimo ūkyje, kur buvo auginamos 3 kiaulės. Šis židinys nuo Kaišiadorių rajone esančio ūkio, kuriame afrikinio kiaulių maras buvo nustatytas liepos pradžioje, nutolęs apie 17 kilometrų.

Ketvirtadienį Vyriausybės atstovai su Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos atstovais aptars klausimus, susijusius su afrikiniu kiaulių maru ir jo prevencijos priemonėmis. Su kiaulių augintojais susitiks ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Lietuvos mėsos perdirbėjų ir Žemės ūkio rūmų atstovai. Maras Lietuvoje pradėjo plisti 2014 metų pradžioje, pasienyje su Baltarusija. Šiais metais afrikinis kiaulių maras nustatytas jau keturiuose ūkiuose.

Šalyje plintant afrikiniam kiaulių marui, gyventojams bus mokamos išmokos už rastas šernų gaišenas, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Tarnybos direktoriaus įsakyme numatyta, kad asmenims, radusiems šerno gaišeną ir apie ją pranešusiems centrinei ar teritorinei VMVT, bei užpildžius prašymus, bus mokamos 30 eurų dydžio išmokos. Pinigai bus pervedami į asmenų nurodytas sąskaitas per 60 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos.

Afrikiniam kiaulių marui toliau plintant Trakų rajono ūkiuose, Veterinarijos tarnyba ketina kreiptis į prokuratūrą dėl ūkininkų, kurie žinodami apie galimą ligą, pardavinėjo savo paršelius. Veterinarų vadovas Jonas Milius neatmeta galimybės išsiieškoti iš ūkininkų ir dezinfekcijos išlaidais, kurios siekia mažiausiai 11,6 tūkst. eurų. J.Milius BNS aiškino, kad tarnyba kreipsis į prokuratūrą dėl ūkininkų, kurie žinodami apie gaištančias kiaules nepranešė veterinarams.

  Europos Komisija Lietuvoje praplėtė III afrikiniu kiaulių maru užkrėstą zoną - šioje zonoje taikomi griežčiausi reikalavimai ir negalima kiaulienos ir gyvų gyvūnų išvežti į kitas Europos Sąjungos valstybes. „Praėjusią savaitę užregistravus AKM židinį naminių kiaulių ūkyje Jonavos rajone, Europos Komisija praplėtė III zoną – įtraukė naujas šio rajono savivaldybes: Upninkų, Ruklos, Dumsių, Užusalių, Kulvos, dalį Žeimių seniūnijos ir Jonavos miesto.

 Afrikinis kiaulių maras vėl smogė – šįkart Jonavos rajone. Židinys rastas vos tris kiaules auginusių pensininkų tvarte, nugaišus vienai kiaulei. Algis ir Danutė, paklausti apie jų tvarte aptiktą pavojų, nė nežino, ką sakyti. “Atėjau šerti ir radau - negyva. Ir visi trys kartu buvo, tai galėjo ir kiti užsikrėsti. Garde visi visi auga... Pirkti iš Marijampolės, iš turgaus jie. Ir taip gerai augo jie. Taip džiaugėmės ir neliko tų kiaulių”, - tvirtina pensininkų pora.

Kupiškio mariose masiškai išdvėsė vėžiai. Ant nosies tradicinės respublikinės vėžių gaudymo ir virimo varžybos, o kupiškėnai dar nečiupinėjo nė vieno vėžio.  Kur dingo garsieji Kupiškio marių vėžiai, aiškinasi ir ekspertai. Nė vienas žvejas nesumeluos, kad dar pernai vėžių mariose buvo tiek, kad kupiškėnai šiuos padarus traukė kibirais. O iš lūpų į lūpas plintantys pasakojimai apie nesuskaičiuojamą vėžių gausą į Kupiškį priviliodavo ne vieną žveją iš visos Lietuvos.

Inga Kontrimavičiūtė Šiuolaikinio visuomenės mobilumo pasekmės: šventes kaimuose keičia laidotuvės. Lietuviai emigruoja jau pusantro šimto metų, tačiau demografinis jos poveikis ir nuostoliai valstybei nė vienu laikotarpiu nebuvo tokie dideli kaip dabar. Pastarojo dešimtmečio emigracijos mastus mokslininkai lygina su XVIII a. pradžioje Lietuvą nusiaubusiu maru, kai išmirė trečdalis gyventojų.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulio bankas perspėja – kova su Ebolos viruso plitimu pralaimima, nes trūksta sutelktų pastangų pažaboti virusą. Pasak pasaulio banko prezidento, dabar atskiros valstybės rūpinasi tik savo pasieniu, tad ekspertų prognozės liūdnos – gruodžio pradžioje užsikrėtusių Ebolos virusu skaičius gali siekti 10 tūkstančių per savaitę. Dar viena valstybė – Prancūzija pasirūpino savo pasieniu.

„Ebolos pavojus tikras, o politikai žaidžia politinius žaidimus“, – tvirtina Povilas Žumbakis, Čikagos advokatas ir spaudos apžvalgininkas – Lietuvoje žiniasklaida apie Ebolos viruso atvejus pranešinėja kasdien, bet daug kam kelia abejonių ar ta grėsmė tikra, ar tik propagandinis elementas? Buvo „paukščių gripo“, „kiaulių gripo“ ir panašios informacinės kampanijos, kurios, panašu, buvo „audra vandens stiklinėje“... - Tai labai rimta. Šis virusas sekamas nuo 1976 metų.

Alytaus rajone aptikti dar šeši nuo Afrikinio kiaulių maro (AKM) kritę šernai, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Žvėrių gaišenos rastos Alytaus rajone, Alovės seniūnijos miške, vykdant AKM užkrėstos teritorijos apžiūrą. Šių metų rugsėjo pabaigoje pavojingas virusas buvo patvirtintas vienam šiame miške sumedžiotam šernui. Atrinkus mėginius, šernų gaišenos sunaikintos, atlikta teritorijos dezinfekcija.