maliarija

Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos maliarija ir Dengės karštligė sparčiai plinta visame pasaulyje. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos jos pasieks dar daugiau kol kas jų nepaveiktų teritorijų. Didėja grėsmė, kad keičiantis klimatui ir užklumpant vis karštesnėms vasaroms tokių užsikrėtimų gali padaugėti ir Lietuvoje. Apie tai, ar Lietuvoje realu paplisti tropinėms ligos „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėtasi su Gamtos tyrimų centro mokslininke Rasa Bernotiene.

Trylikoje Europos Sąjungos šalių, įskaitant Prancūziją, Ispaniją ir Graikiją, aptikta invazinė uodų rūšis, o ekspertai jų aptikimą sieja su dengė karštligės paplitimu Europoje. Klimato kaita sudaro palankias sąlygas tigriniam uodui plisti, teigė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Iki pat Paryžiaus, kur liepos pabaigoje vyks olimpinės žaidynės, valdžios institucijos stebi ir gaudo šiuos vabzdžius.

Kaunietis Darius Macas neseniai buvo prie mirties slenksčio – nuvykęs pakeliauti po Afriką, vyras nuo uodo įkandimo susirgo maliarija, patyrė haliucinacijas, komą, tačiau noras gyventi nugalėjo, todėl vyras įveikė net ir tokią sunkią ligą, o naujienų portalui tv3.lt papasakojo savo istoriją.

Medikai įspėja, kad Jungtinės Karalystės gyventojų, užsienyje užsikrėtusiųjų maliarija, atvejų skaičius yra didžiausias per 20 metų. Dėl padažnėjusių kelionių į atogrąžų šalis, kuriose paplitusi ši mirtina liga, britų turistai tapo itin pažeidžiami, skelbia portalas „The Sun“. Nauji Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos agentūros duomenys atskleidė, kad pernai daugiau nei 2 tūkst.

Išgyvenus koronaviruso pandemiją pastebėta, kad didelė dalis žmonių išvengė susidūrimo ir su kitais virusais, kurie iki tol aktyviai cirkuliavo visuomenėje.

Šiemet Lietuvoje jau nustatyti du maliarijos atvejai, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Dengės karštligės atvejų dar nefiksuota. Pernai registruota daugiausia – dešimt – įvežtinės maliarijos atvejų per pastarąjį dešimtmetį. Dauguma susirgusiųjų viešėjo Afrikos žemyno šalyse. Lietuvoje per dešimtmetį, 2013–2023 metais, užregistruoti 62 maliarijos atvejai. Trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė.

Keliautojo Dano visas gyvenimas yra susijęs su kelionėmis – jau 24 metus jis nuolatos būna kelyje, o į gimtinę grįžta tik trumpam: aplankyti artimuosius bei pasikeisti pasą, nes su antspaudais jis prisipildo labai greitai. Danas keliauja toli gražu ne saugiose zonose, o ten, kur paprastas uodo įkandimas gali atnešti mirtiną ligą – maliariją. Šia liga keliautojas sirgo jau 4 kartus. Kaip pats juokauja, turbūt jis pirmas lietuvis, kuriam tiek kartų teko sirgti šia liga.

Žiemą Lietuvos gyventojai neretai renkasi keliones į egzotiškus kraštus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad prieš kelionę būtina pasidomėti, kokios užkrečiamosios ligos yra paplitusios tuose kraštuose, ir pasirūpinti profilaktinėmis priemonėmis. Viena iš tokių ligų, kuria užsikrečiama keliaujant po tropinius ir subtropinius regionus – maliarija.

Naujienų portalo JP žiniomis, Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje gydomas asmuo, užsikrėtęs maliarija. Šia ligas panevėžietis vyras susirgo grįžęs iš Zanzibaro – pusiau autonominio Tanzanijos administracinio vieneto. Nei paneigė, nei patvirtino Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas naujienų portalui JP nepatvirtino, kad Infekcinių ligų klinikoje gydomas panevėžietis, užsikrėtęs maliarija. „Negaliu nei paneigti, nei patvirtinti.

Remiantis nauju tyrimu, antibiotikams atsparios bakterijos tapo viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir dabar yra atsakingos už daugiau mirčių nei ŽIV/AIDS ar maliarija. Medicinos žurnale „Lancet“ buvo pranešta, kad mokslininkai apskaičiavo, jog antibiotikams atsparios bakterinės infekcijos 2019 m. tiesiogiai nužudė 1,27 mln. žmonių ir buvo susijusios su maždaug 4,95 mln. mirčių. Palyginimui, apskaičiuota, kad nuo ŽIV/AIDS ir maliarijos 2019 m. mirė atitinkamai 860 000 ir 640 000 žmonių.

Pirmą kartą istorijoje plačiam naudojimui patvirtinta vakcina nuo maliarijos – uodų pernešamos mirtinos infekcijos, kuri kasmet pražudo apie 400 tūkst. žmonių. Maliarijos parazitą kartais viešėdami Afrikoje pasigauna ir turistai – tiesa, kol kas apie komercinį vakcinos naudojimą niekas nekalba. Pirmiausia ja bus gelbėjami Afrikos vaikai.   Mokslininkai skaičiuoja, kad nuo maliarijos – uodų pernešamos parazitinės infekcijos – kas 2 minutes miršta vaikas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį rekomendavo vaikams skirtą vakciną nuo maliarijos RTS,S/AS01 – pirmuosius skiepus nuo uodų pernešamos ligos, kuri per metus pražudo daugiau nei 400 tūkst. žmonių. Sprendimas priimtas įvertinus nuo 2019 metų Ganoje, Kenijoje ir Malavyje vykdomos bandomosios programos rezultatus; jos metu buvo suleista daugiau kaip 2 mln. vakcinos, kurią 1987 metais pirmą kartą pagamino farmacijos bendrovė GSK, dozių.

LSMU Kauno ligoninės infekcinių ligų skyriuje gydomas maliarija susirgęs 50-60 metų amžiaus grupės vyras. Gydymo eigoje maliarijos sukėlėjų paciento organizme jau nerandama, tačiau dar būtina stebėti ligonio sveikatos būklę. Vyriškis maliarija užsikrėtė kelionėje, vienoje užsienio šalių, praneša LSMU Kauno ligoninė. Kaip sakė LSMU Kauno ligoninės infektologė Dalia Merkienė, maliarija yra viena pavojingiausių pasaulyje ligų, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) minėdamas Pasaulinę maliarijos dieną, balandžio 25-ąją, primena apie šią gyvybei pavojingą ligą ir apsisaugojimo priemones, nes skiepų nuo maliarijos nėra. Lietuvoje kasmet registruojama po keletą įvežtinių šios ligos atvejų. Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. Lietuvoje registruojami tik įvežtinės maliarijos atvejai.

Pažymint Pasaulinę maliarijos dieną (balandžio 25 d.), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad šiemet, per pirmąjį metų ketvirtį, registruoti 2 maliarijos atvejai, abu – įvežtiniai. Per pastarąjį dešimtmetį (2010–2019 m.) Lietuvoje registruoti 55 maliarijos atvejai, trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė.

JAV suteikė leidimą naudoti maliarijos gydimui skirtą preparatą chlorokiną gydyti naujojo koronaviruso infekcijai COVID-19, ketvirtadienį pranešė prezidentas Donaldas Trumpas. „Galėsime padaryti šį vaistą beveik iškart padaryti prieinamą – ir štai kur FDA (Maisto ir vaistų administracija) itin puikiai pasirodė“, – žurnalistams sakė D. Trumpas. „Jie atliko patvirtinimo procesą – [preparatas] buvo patvirtintas.

Kovo 10-ąją keliautojas ir verslininkas Žilvinas Kriaučiūnas mirė keliaudamas po Afriką. Vyro gyvybę pasiglemžė maliariją, kurios simptomus bei gydymą primena ir Lietuvos medikai.  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per dešimt pastarųjų metų (2010–2019) registruoti 3 mirties nuo maliarijos atvejai. Iš viso per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo užregistruoti 54 įvežtinės maliarijos atvejai, iš kurių net 45 asmenys užsikrėtė Afrikos šalyse.

Keičiantis klimatui, lietuviams teks labiau saugotis visus metus aktyvių erkių ir gintis nuo egzotiškų ligų, tokių kaip maliarija, didės akių ir širdies ligų rizika, sako mokslininkai. Saugantis taršos ir kaitros, sveikatos specialistai siūlys dažniau būti pastatuose, o patys pastatai keisis tiek išore, tiek vidumi: dalis jų patys gaminsis energiją ir galės keisti atspalvį priklausomai nuo metų laiko.

Maliarija ES/EEE šalyse susijusi su kelionėmis, konstatuota Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro naujausioje stebėsenos ataskaitoje. Joje pažymima, kad 99,8 proc. visų susirgimų maliarija Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse buvo susiję su kelionėmis.

Nuolat aptarinėjimo klimato atšilimo diskusijose įtraukiamas ir šio reiškinio poveikis žmonijos sveikatai. Šylant klimatui į šiauriau apsigyvena ne tik nekalti naujakuriai, bet ir ligas pernešantys vabzdžiai. Apie tai, kokią įtaką žmogaus sveikatai ir ligoms gali turėti klimato kaita, tinklaraštis Euroblogas.lt kalbasi su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologe Milda Žygutiene. „Esame vidutinės klimato zonos centre. Tai jau ką turime, tai turime.

Lietuvą sukrėtė naujienos apie dvi, 77-erių ir 60-ties metų moteris, kurios mirė nuo maliarijos ligos. Moterys buvo grįžusios iš kelionės po Madagaskarą. Tokie atvejai dažnai sukelia nemažą baimę keliautojų tarpe. Tačiau kelionių organizatoriai pastebi, kad net ir keliaujantys lietuviai patys dažnai neskiria didelio dėmesio, pasiruošiant ir besidomint kelionės informacija. Dar šios savaitės pradžioje buvo pranešta, kad iš Madagaskaro grįžusios dvi moterys serga tropine maliarija.

Pirmadienio rytą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas informavo apie du tropinės maliarijos atvejus Kaune. Tada paaiškėjo, kad 77-erių metų moteris, keliavusi į Madagaskarą, neišgyveno. Medikai kovojo dėl antrosios, 60-metės kaunietės, gyvybės. Kaip bebūtų gaila, jos taip pat nepavyko išgelbėti.

Iš Madagaskaro grįžusioms dviem kaunietėms diagnozavus maliariją, viena iš jų 77-erių metų moteris mirė, o kitos būklė sunki. Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, moteriai maliarija pasireiškė po viešnagės į Madagaskarą. Nustatyta, kad moterys susirgo beveik po savaitės, sugrįžusios iš turistinės kelionės po Madagaskarą.

Pirmadienį šalį apskriejo žinia apie 77-erių metų moterį, mirusią nuo maliarijos. Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, moteriai maliarija pasireiškė po viešnagės į Madagaskarą. Nustatyta, kad moterys susirgo beveik po savaitės, sugrįžusios iš turistinės kelionės po Madagaskarą. Kauno klinikinės ligoninės atstovas spaudai Saulius Tvirbutas pirmadienį popiet tv3.lt pranešė daugiau detalių apie tai, kas nutiko garbaus amžiaus kaunietėms.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas informuoja, kad š. m. kovo 4 d. iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos II skyriaus gauta informacija apie du tropinės maliarijos atvejus. Maliarija diagnozuota Kauno miesto ir rajono gyventojoms, iš kurių 77 m. amžiaus moteris mirė, kitos būklė sunki. Nustatyta, kad moterys susirgo beveik po savaitės, sugrįžusios iš turistinės kelionės po Madagaskarą.

Rugpjūtį dviems Lietuvos piliečiams, dirbusiems tame pačiame laive, diagnozuota tropinė maliarija, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jūreiviai balandžio – rugpjūčio mėnesiais dirbo laive, kuris plaukiojo Atlanto ir Indijos vandenynuose ir krovinius iškraunančiose Afrikos žemyno šalyse. Iš viso šiais metais šalyje užregistruoti trys įvežtinės tropinės maliarijos atvejai.

Kenijoje, Ganoje ir Malavyje dideliu mastu bus išbandyti nauji skiepai nuo maliarijos, pirmadienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija ir nurodė, kad 2018–2020 metais bus paskiepyta 360 tūkst. vaikų. Suleidžiama vakcina „RTS,S“ galėtų užtikrinti dalinę apsaugą nuo ligos, 2015 metais visame pasaulyje nusinešusios 429 tūkst. gyvybių, 92 proc. iš jų – Afrikoje. Du trečdaliai visų aukų buvo jaunesni nei penkerių metų vaikai. „Maliarijos vakcinos perspektyva yra puikios naujienos.

 Į Lietuvą grėsmingai veržiasi egzotiškoms šalims būdinga infekcija – maliarija. Pranešama, kad ją vien per šių metų keturis mėnesius į Lietuvą jau parsivežė penki pacientai. Vieno žmogus Lietuvos medikams išgelbėti nepavyko. Nors, kaip teigiama, ankstesniais metais ši infekcija buvo diagnozuojama jūreiviams, dabar maliarija užsikrečia turistai arba Afrikoje ar Azijoje dirbantys lietuviai. Prieš kelias savaites į Vilniaus infekcinę ligoninę pakliuvo dvi stiuardesės.

Į Lietuvą grėsmingai veržiasi egzotiškoms šalims būdinga infekcija – maliarija. Pranešama, kad ją vien per šių metų keturis mėnesius į Lietuvą jau parsivežė penki pacientai. Vieno žmogus Lietuvos medikams išgelbėti nepavyko. Nors, kaip teigiama, ankstesniais metais ši infekcija buvo diagnozuojama jūreiviams, dabar maliarija užsikrečia turistai arba Afrikoje ar Azijoje dirbantys lietuviai. Prieš kelias savaites į Vilniaus infekcinę ligoninę pakliuvo dvi stiuardesės.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2015 m. balandžio 21 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale 52 metų moteriai diagnozuota tropinė maliarija. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonė nuo 2015 m. kovo 20 d. iki balandžio 2 d. kartu su vyru keliavo po Madagaskarą. Maliarijos profilaktikai antimaliarinių preparatų nevartojo. ULAC duomenimis, 2015 m. užregistruoti jau penki įvežtinės tropinės maliarijos atvejai.

 Keturi po Etiopiją lapkritį keliavę lietuviai grįžo užsikrėtę maliarija. Kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), keturi įvežtinės maliarijos atvejais užfiksuoti gruodžio 9–11 dienomis. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligoniai lapkritį su kelionių agentūra keliavo po Etiopiją. Iš viso keliavo 12 žmonių iš įvairių Lietuvos miestų.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 65 metų vyrui diagnozuota ketvirtadienė maliarija. Ligą vyras parsivežė iš Mozambiko. Apie tai pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Per epidemiologinį tyrimą nustatyta, kad ligonis nuo 2013-ųjų gegužės 28-osios iki šių metų lapkričio 13-osios dirbo užsienio krovininiame laive. Paskutinį mėnesį laivas lankėsi Mozambiko uoste, Pietryčių Afrikoje. Ligonis susirgo lapkričio 30 dieną.

Vokietijos technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens“ mokslininkai kuria metodą, padedantį greičiau ir tiksliau nustatyti infekcinę maliarijos ligą. Atlikę sveikų ir grėsminga liga užsikrėtusių pacientų kraujo mėginių palyginimus, gydytojai nustatė maliarijai būdingus statistinius kraujo pokyčius, kurie padės paprasčiau nustatyti šią ligą. Kasmet maliarija suserga daugiau nei 200 milijonų žmonių visame pasaulyje.

Rolandas Maskoliūnas, LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Pasaulis, deja, nepasikeitė. Kaip matome, ir XXI amžiuje be paliovos kyla karai, formuojasi naujų konfliktų židiniai. Tačiau didžiosios grumtynės plika akimi mums nematomos. Ta fronto linija – mūsų kūnai. Juos įnirtingai mėgina įveikti įvairaus dydžio ir piktumo mikroorganizmai. Žmogaus išlikimo garantas – imuninė sistema, kuriai tenka ne tik tradiciniai, bet ir nauji išbandymai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad nuo 2000-ųjų iki 2012-ųjų mirčių nuo maliarijos skaičius pasaulyje sumažėjo 45 procentais. Afrikoje šis skaičius sumažėjo beveik perpus, rašo npr.org. Nepaisant spartaus progreso, uodų įkandimų sukeltos ligos vis dar yra didelė problema besivystančiose šalyse. PSO vykdomos pasaulinės maliarijos programos vadovas dr. Robertas Newmanas teigia, jog 80 procentų mirčių nuo maliarijos tenka septyniolikai pasaulio šalių.

Lietuvoje registruotas šeštas šiemet užkrečiamos ligos – maliarijos atvejis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, lapkričio 28 dieną Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje Vilniuje 33 metų vyrui diagnozuota trečiadienė maliarija. Atlikus epidemiologinį tyrimą nustatyta, kad ligonis 24 dienas keliavo po Indoneziją. Į Lietuvą jis grįžo lapkričio 2 dieną. Maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo. Lapkričio 21 dienas vyras pradėjo karščiuoti, atsirado šaltkrėtis.

Jungtinės Karalystės vaistų gamintojas „GlaxoSmithKline“ (GSK) siekia gauti oficialų leidimą platinti pirmąją pasaulyje vakciną nuo maliarijos, kurią kūrė daugiau nei tris dešimtmečius, praneša BBC. Maliarija – uodų platinama parazitinė liga – kasmet pražudo šimtus tūkstančių žmonių. Mokslininkai sako, kad vakcina būtų raktas į sėkmę, norint išnaikinti šį infekcinį susirgimą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2013 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 33 metų vyrui diagnozuota tropinė maliarija. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2013 m. liepos 29 d. dirbo statybininku Gvinėjoje (Afrika) ir maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo. Grįžusiam į Lietuvą vyrui pakilo temperatūra iki 38,7 °C, krėtė šaltis.

Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas žavi mokslininkus ir skatina vis labiau gilintis į šią sritį. Tokia mokslinė veikla turi ir šalininkų, ir priešininkų, bet pirmiausia svarbu pripažinti tai, kad šioje srityje veiksmų pasekmės irgi būna įvairios – eksperimentai gali atnešti ir daug naudos, ir daug žalos. Listverse.com šįkart siūlo pažiūrėti, kokių genetiškai modifikuotų organizmų jau galime tiesiog nusipirkti.

Klaipėdoje užregistruotas susirgimas maliarija, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Šia liga susirgo pusę metų Pusiaujo Gvinėjoje (Centrinėje Afrikoje) dirbęs ir į Lietuvą grįžęs vyras. Jam maliarija diagnozuota gegužės 21 dieną. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis nuo 2012 metų lapkričio iki šių metų gegužės 10 dienos dirbo Bata mieste. Maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo. Būdamas Afrikoje jis susirgo tropine maliarija, jam buvo paskirtas gydymas.

Studentams iš Burkina Faso ir Burundžio, dalyvavusiems „Global Social Venture Competition“ konkurse, skirta 25 000 JAV dolerių premija už muilo, atbaidančio maliarinius uodus, išradimą. Šis muilas gaminamas naudojant specifines vietines žoleles. Išradėjai tikisi, kad šis muilas padės efektyviau kovoti su maliarija, nes muilą naudoja net skurdžiai gyvenantys afrikiečiai. „FASO muilu“ pavadinta naujoji higienos priemonė, specialistų teigimu, gali pasirodyti itin naudinga visoje Afrikoje.

Planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo ir artimųjų sauga dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios gali apkartinti atostogų metu patirtus įspūdžius ar sukelti ilgalaikius negalavimus. Infekcinių ligų rizika yra susijusi su daugybe veiksnių: kokiu transportu keliaujama, kokia šalis lankoma, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur ir kiti kelionės ypatumai.

„Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija skirs 750 mln. dolerių (580 mln. eurų), praneša agentūra AP. „Šiuo metu yra ekonominis sunkmetis, tačiau tai nepasiteisinimas mažinti paramą skurdžiausiems pasaulio gyventojams“, - pareiškė B. Gatesas ketvirtadienį Davose vykstančiame ekonomikos forume. Jis teigė norįs savo pavyzdžiu padrąsinti žmones aukoti. Pinigai atiteks Globaliam kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondui.

Dauguma žmonių per atostogas keliauja, o kai kurie išvyksta į itin egzotiškus kraštus. Šiuo metu Londone gyvenantis kaunietis Donatas Puzaras aplankė 60 pasaulio šalių: keliavo po Europą, Afriką, Viduriniuosius Rytus, Aziją. Vaikinas pasakoja, kad kelionių metu neretai susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, tačiau kuo daugiau keliauja, tuo daugiau patirties įgyja, todėl kita kelionė jau būna lengvesnė.

Per amžius Oveno Stenlio kalnų slėnių gentys Papua Naujojoje Gvinėjoje norėdami išvengti karo gyveno atsiskyrę. Kiekviena gentis tankiuose tropiniuose miškuose turi tiksliai nusistačiusi savo teritorijos ribas, o tai paaiškina, kodėl kai kurios iš šių genčių išgyveno net iki naujojo tūkstantmečio nesusidūrusios su išoriniu, juos supančiu pasauliu.

Mokslininkai vis dar bando išrasti vakciną prieš maliariją, kuri kasmet nusineša daugiausiai žmonių gyvybių. Medikų teigimu, ligą galima išgydyti jei laiku nustatoma. Tačiau ligos simptomai dažniausiai pasireiškia tik jai įsibėgėjus. Centrinės Floridos universiteto studentai sukūrė programinę įrangą, kurios pagalba išmaniuoju telefonu galima diagnozuoti maliariją.

Kiekvienais metais labai daug mūsų tautiečių keliauja į įvairias pasaulio šalis, tačiau kelionės tai ne tik puikūs įspūdžiai ir poilsis, jų metu susiduriama ir su rizikos veiksniais sveikatai. Maždaug trečdalis mūsų turistų pasirenka karšto klimato tropikų ar subtropikų egzotines valstybes. Tropinės šalys nuo mūsų skiriasi klimatu, socialinėmis, ekonominėmis, etninėmis, epidemiologinėmis sąlygomis ir įpročiais.

Po Afriką keliavusiam kauniečiui diagnozuota tropinė maliarija. Vyras gydomas ligoninėje, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Kaunietis susirgo vasario 20 dieną. Liga prasidėjo ūmiai, krėtė šaltis, temperatūra pakilo iki 39–40 laipsnių, skaudėjo galvą, ligonis gausiai prakaitavo. Po trijų dienų savijautai blogėjant jis kreipėsi pagalbos į medikus ir buvo paguldytas į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių.