maisto prekių kainos

Rytas ir bandelė – tobulas derinys. Kad diena eitųsi kaip per sviestą, verta ją pradėti nuo aromatingo ir užburiančiai gardaus sviestinio kruasano. Antradienį minint Tarptautinę kruasanų dieną, prekybos tinklas „Iki“ visą savaitę lepins ne tik šių lietuvių dievinamų kepinių įvairove, bet ir specialiomis kainomis. Tad patiems plušėti prie orkaitės neverta, kai nuo pat ryto „Iki“ pirkėjų nosis maloniai kutena šviežutėlių kruasanų kvapai.

Tie, kurie nori sutaupyti, žino – savaitgalį laikas į „Iki“. Dar nuo ketvirtadienio „Iki“ parduotuvėse visoje šalyje prasideda papildomos nuolaidos. Jau nuo šiandien su „Iki“ lojalumo kortele lašišų pjausniai, virtos dešros ir dešrelės, šaldyta produkcija, kruopos, vaisvandeniai, buitinė chemija – net iki 40 proc. pigiau. „Sutaupyti aktualu mums visiems, ir atidžiai sekantys prekių kainas žino – agresyvios nuolaidos, kuriomis garsėja „Iki“, leidžia stipriai sumažinti savo išlaidas.

Palyginti su 2020 m., šiemet maisto kainos buvo dvigubai didesnės. Šiuo metu jos stabilizuojasi, bet pirkėjų netenkina. Dalis prekybininkų spėja, kad kitąmet tam tikrų produktų kainos vėl kils. Tačiau, ar jas sumažinti padėtų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, lieka neaišku. Vieni prekybos tinklai tikina, kad sumažinus PVM neišvengiamai pigtų ir maistas, kiti negali pasakyti, ar tai išvis sumažintų kainas.

Pastaraisiais mėnesiais, kone visi maisto prekių tinklai trimituoja apie akyse mažėjančias maisto produktų kainas ir taiko kitus pirkėjų viliojimo triukus, tačiau maisto vartotojai užsukę į prekybos tinklus vietoje žadėto pigumo mato tas pačias kainas.  Apie tai – šiandien TV3 laidoje „Dėmesio centre“.  „Varškė buvo euras, kai pakilo iki 1,30 tai taip ir liko. Nu, ne, nesijaučia“, – laidos žurnalistui teigė pirkėjas.

Šiltomis vasaros dienomis nesinori likti namie, tad vos pasitaikius galimybei daugelis stengiasi praleisti laiką gamtoje. Ruošiantis išvykai, svarbu ne tik susiplanuoti pramogas ar išsirinkti vietą išvykai, bet ir pasirūpinti tinkamais užkandžiais. „Lidl“ ekspertai pataria, kokius užkandžius pasirinkti leidžiant laiką gamtoje.

Kvapni juoda duona, puri varškė – tai aukštos kokybės lietuviška klasika, kuri „Iki“ parduotuvėse jau kainuoja mažiau. Pasak Vaidos Budrienės, „Iki“ komunikacijos vadovės, vos suradęs galimybę, prekybos tinklas nedelsdamas sumažino reguliarias pirkėjų itin mylimų produktų kainas. „Statistika rodo, kad į „Iki“ parduotuves ateina vis daugiau pirkėjų. Priežastys paprastos – jos yra patogiose vietose, arčiau darbo ar namų, o čia kiekvienas randa daug patrauklių pasiūlymų.

Apsipirkti taupiai – kiekvieno pirkėjo siekiamybė. O sekant įvairiausias prekybos tinklų siūlomas nuolaidų programas – tai padaryti dar ir paprasta. Pavyzdžiui, prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse apsiperkant bent už 20 eurų, kiekvieną savaitę išskirtinėms prekėms pritaikomos ypatingos nuolaidos, skirtingų prekių kategorijų nuolaidų pasiūlymus kiekvieną savaitę verta sekti ir specialiame „Iki“ kainų leidinyje.

Artėjančios Velykos tuština gyventojų kišenes. Žmonės skaičiuoja, kad velykiniam stalui gali tekti išleisti ir kelis šimtus eurų. Dažnas pigesnių maisto prekių ieško Lenkijoje. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo, kad gyvena prie pat Lenkijos sienos. „Iki Seinų mums vos 40 kilometrų, todėl su šeima dažniau apsiperkame Lenkijoje nei Lietuvoje. Velykų stalo pirkinius taip pat įsigijome lenkiškose parduotuvėse. Iš viso išleidome apie 130 eurų.

Skaičiuojant paskutines dienas iki Velykų – pradedame pildyti pirkinių sąrašus. Ir nors per šventes neretai išleidžiame daugiau nei gamindami eilinę vakarienę, paruošti vaišių stalą galima ir kur kas pigiau. Tereikia pirkti sumaniai ir pasinaudoti prekybos tinklo „Iki“ siūlomais geriausių kainų pasiūlymais.

Žmonės skundžiasi, kad maisto prekės toliau brangsta. Anot jų, kai kurių prekių kainos jau rekordinėse aukštumose, pavyzdžiui, kiaušiniai kainuoja jau beveik 5 eurus. Tuo metu prekybininkai siūlo rinktis pigesnes prekes arba ieškoti nuolaidų.  Apie kiaušinių kaina gyventojai neseniai plačiai diskutavo socialiniame tinkle „Facebook“.  Vienas pirkėjas grįžęs iš parduotuvės „Maxima“ pasidalijo užfiksuota nuotrauka ir kaina.

Metų pradžioje prekybos tinklai kaip niekada aktyviai ėmė konkuruoti ir skaičiuoti, kuriame iš jų prekės pigesnės. Vieni aktyviai savo kainas garsiai lygino reklamose, kiti sekdami konkurentų pavyzdžiu, jas tyliai sumažino. Finansų ir pardavimų ekspertai tikino, kad ši konkurencija naudinga pirkėjams. Anot jų, žmonės sulauks dar daugiau akcijų ir nuolaidų maisto prekių parduotuvėse. Štai vokiečių prekybos tinklas „Lidl“ metų pradžią pradėjo lygindamas kainas savo ir konkurentų parduotuvėse.

Pernai maisto produktų kainos vis kilo ir nei perdirbėjai, nei prekybininkai nesiruošė jų mažinti. Šiemet situacija, panašu, ima keistis. Prekybos tinklai bent viešoje erdvėje pradeda konkuruoti, varžytis, kuriame apsipirkti esą galima pigiau. Tačiau specialistai tikina, kad nuolaidomis prekybos tinklai tik siekia prisivilioti pirkėjus į parduotuves. Anot jų, įvairios reklaminės akcijos bendro kainų lygio kol kas nesumažins.

 Prezidento patarėjai sukritikavus Vyriausybę, kad ji turėtų imtis tikslinių priemonių pažabojant maisto prekių kainas, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog nereikia kurti vaizdo, kad paprastos priemonės išspręs fundamentalias problemas.

Maisto produktams sparčiai brangstant, gyventojai pastebi, kad auga ne tik kainos, bet ir mažėja produktų pakuotės. Vienur pienas supilstytas į 1 l pakuotę, o kitur jau į 0,9 l. Tačiau jo kaina nesiskiria. Žmonės skundžiasi, kad prekybininkai bando juos apgauti. Tačiau kainų specialistai siūlo žiūrėti ne į pakuotės, bet į produkto kilogramo kainą. O prekybos tinklai siūlo pirkėjams naudotis siūlomomis akcijomis ir nuolaidomis.

Už maisto prekes kitąmet tikriausiai mokėsime daugiau. Nors brangimas ir nebus drastiškas, bet jo išvengti darosi vis sunkiau. Ir pagrindine to priežastimi bus ne šoktelsiančios elektros kainos, o pilnėjančios lietuvių piniginės. Darbo jėgai Lietuvoje brangstant, spaudimą kelti kainą savo produkciją jaučia vis daugiau šalies gamintojų.

Verslininkai, kalbėdami apie euro įvedimo įtaką jų įmonių veiklai, dažniausiai sako, kad bendroji Europos valiuta atnešė daugiau teigiamų pokyčių nei neigiamų. Be to, prekybininkai ir paslaugų teikėjai sutartinai pabrėžia, kad euro įvedimas nepakeitė jų prekių bei paslaugų kainų, nes tam įtakos turėjo kiti veiksniai, pavyzdžiui, pakitusi žaliavų kaina.