maisto krizė

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje Jungtinėse Valstijose (JAV) dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda su Afrikos Sąjungos vadovu Senegalo prezidentu Macky'íu Sallu aptars Rusijos karo Ukrainoje sukeltą maisto krizę.

Europos Komisija penktadienį leido vėl įšaldyti sėjomainos taisykles, reikalavusias, kad Europos Sąjungos ūkininkai paliktų dirvonuoti apie 1,5 mln. ariamos žemės, siekdama padėti įveikti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę. Pasaulinis grūdų stygius, paaštrintas klimato kaitos ir Rusijos karo Ukrainoje, dėl kurio buvo užblokuoti svarbūs javų eksporto uostai, privertė ES nares laikinai netaikyti sėjomainos taisyklių ir kiek įmanoma padidinti gamybą.

Europos Sąjunga turi ruoštis naujoms migrantų bangoms, nes daug žmonių bus priversti palikti savo namus dėl maisto krizės, paaštrintos karo Ukrainoje, pirmadienį perspėjo bloko sienų apsaugos agentūros vadovė. Nors pabėgėliai iš Ukrainos priimami gerai, „turime ruoštis ir pabėgėliams, atvykstantiems iš kitų rajonų dėl apsirūpinimo maistu saugumo“, nurodė agentūros FRONTEX laikinoji vykdomoji direktorė Aija Kalnaja.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis neatsakinga už dėl karo Ukrainoje gresiančią pasaulinę maisto krizę.  Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją Ukraina, viena pagrindinių žemės ūkio produktų eksportuotojų, nebegali išgabenti savo grūdų Juodąja jūra dėl Maskvos vykdomos uostų blokados ir minų laukų. Tai sukėlė kainų šuolį ir nuogąstavimus dėl maisto stygiaus, kuris ypač paveiks skurdžiausias šalis.

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo papildomai skirti 600 mln. eurų, kad padėtų pažeidžiamoms šalims spręsti dabartinę apsirūpinimo maistu krizę, kurią paaštrino Rusijos invazija į Ukrainą. 150 mln. eurų numatyta tiesioginei humanitarinei pagalbai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, o 350 mln. eurų atiteks paramai tvariai maisto gamybai ir maisto sistemų atsparumui ilguoju laikotarpiu. Dar 100 mln. eurų numatyta makroekonominei paramai per TVF Skurdo mažinimo ir augimo fondą.

Vokietija surengs konferenciją dėl karo Ukrainoje gresiančios pasaulinės maisto krizės klausimu, ir šiame susitikime, be kitų pareigūnų, dalyvaus JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pirmadienį paskelbė vokiečių vyriausybės atstovas. Penktadienį įvyksiančiame susitikime „Vienijantis dėl pasaulinio maisto saugumo“ bus tariamasi dėl gresiančio maisto stygiaus, sakė atstovas spaudos konferencijoje Berlyne.

Prieš Rusijai vasario pabaigoje pasiunčiant savo pajėgas į provakarietišką kaimynę Ukraina buvo viena svarbiausių kukurūzų, kviečių ir saulėgrąžų eksportuotojų. Praeitais metais Ukrainos žemės ūkio produkcija maitino apie 400 mln. žmonių visame pasaulyje. Tačiau prasidėjus karui Ukrainos teritorijoje viskas pasikeitė, o visam pasauliui gresia beprecedentė maisto krizė.

Jungtinės Tautos penktadienį pranešė tęsiančios intensyvias derybas su Rusija dėl Ukrainos uostų deblokavimo, kad būtų galima išgabenti dešimtis milijonų tonų grūdų ir užkirsti kelią pasaulinei apsirūpinimo maistu krizei. Už reikalų, susijusių su Ukrainos krize, koordinavimą atsakingas JT pareigūnas Aminas Awadas pabrėžė, kad itin svarbios derybos su Maskva yra „labai, labai sudėtingos“. Grūdų prikrauti laivai tebėra užblokuoti Ukrainos uostuose dėl Rusijos invazijos.

Afrikos Sąjungos vadovas Macky Sallas penktadienį pareiškė jaučiasi „nuramintas“ po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl maisto stygiaus, sukelto Maskvos karinės invazijos į Ukrainą. V. Putinas priėmė Senegalo prezidentą M. Sallą, kuris šiuo metu pirmininkauja Afrikos Sąjungai, savo rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje per Rusijos karo Ukrainoje 100 dienų sukaktį.

Maskva yra pasirengusi „reikšmingai prisidėti“ užkertant kelią gresiančiai pasaulinei maisto krizei, jei Vakarai atšauks dėl karo Ukrainoje jai įvestas sankcijas, ketvirtadienį sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi, tačiau JAV šį pareiškimą atmetė kaip "melą ir dezinformaciją". V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų.

Siekiant išvengti pasaulinės maisto krizės, turi būti atšauktos tarptautinės sankcijos Rusijai, įvestos jai įsiveržus į Ukrainą, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.  „Maisto problemą reikia spręsti kompleksiškai, įskaitant Rusijos eksportui ir finansiniams sandoriams taikomų sankcijų atšaukimą“, – sakė A. Rudenka, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Šiaurės Korėjai gresia maisto krizė, kokia buvo ištikusi 1990 metais, kai nuo stichinių nelaimių sukelto bado mirė milijonas žmonių, teigė Danijos humanitarinės pagalbos organizacijos „Mission East“ generalinis direktorius. Šiaurės Korėją šiais metais nusiaubė galingi potvyniai, įskaitant šios savaitės pradžioje užgriuvusį taifūną ir dar vieną artėjančią audrą. Šalis nepajėgi susidoroti su didesniais padariniais, sakė Kimas Hartzneris.

Didžiausių pasaulio maisto importuotojų pastangos apsaugoti savo gyventojus nuo JAV sausros poveikio gali pabloginti situaciją, rašo „Reuters“. Dauguma vyriausybių stebėjo, kaip sausra JAV pradėjo didinti sojų, kukurūzų ir kviečių kainas, besitikėdamos, kad rinka galų gale nurims. Tačiau augant baimei, kad sausra taip pat sumažins Juodosios jūros regiono derlių, Viduriniųjų rytų pirkėjai suskubo apsipirkti.

Nestabilumas Jemene lėmė, kad šalis susiduria su katastrofišku maisto trūkumu. Beveik pusė šalies gyventojų neturi pakankamai maisto, įspėjo pagalbos grupės, skelbia BBC. Septynių pagalbos organizacijų grupė įspėjo, kad 10 mln. jemeniečių – 44 proc. visų gyventojų – gyvena pusbadžiu, 5 mln. žmonių reikalinga skubi pagalba. Jemeną alina protestai, kuriais reikalaujama demokratinių reformų, bendruomenių neramumai šiaurėje ir islamistų konfliktai pietuose.