maistinės medžiagos

Viena labiausiai atgaivinančių vasaros gėrybių – agurkai. Jie naudojami salotoms, gėrimams bei kitiems patiekalams gaminti. Tačiau daugeliui kyla klausimas – ar reikia prieš valgant agurkus juos nulupti? Ekspertė išklojo visą tiesą, kaip reikėtų elgtis. Agurkuose gausu ne tik vandens, bet ir kai kurių organizmui svarbių vitaminų ir mineralų. Viename agurke yra tik 30 kalorijų ir visai nėra riebalų, juos taip pat yra skaidulų, vitamino C, kalio, mangano.

Šeštadienį intelektualiajame TV3 žaidime tvyros olimpinė dvasia ir kovingumas, nes čia susirungs du olimpiečiai – ieties metikas Edis Matusevičius ir vidutinių nuotolių bėgikė Eglė Balčiūnaitė. Pirmoji žaidime atsakinės E. Balčiūnaitė, kuri su komandos kapitonu Marijonu Mikutavičiumi pasirinko klausimą apie riešutus.

Geležis – itin svarbus mikroelementas, darantis įtaką mūsų organizmui ir bendrai savijautai. Visgi specialistai pastebi, kad šio mikroelemento trūksta daugeliui žmonių, o geležies anemija yra labiausiai paplitusi maistinės medžiagos trūkumo liga. Kuo geležis yra svarbi? Kas gali išduoti jos trūkumą? Ir kaip užsitikrinti pakankamas šio mikroelemento atsargas organizme? Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakoja gydytoja dietologė Justina Linauskaitė-Kekė.

Dėl amžiaus vykstančių pokyčių mūsų organizme sustabdyti negalime, tačiau juos iš dalies sušvelninti ir kaip įmanoma geriau pasirūpinti savo sveikata – privalome. Manopauzės metu moters organizmas išgyvena daug permainų, tačiau anot gydomosios mitybos specialistės Deimantės Rapalytės, subalansuota mityba gali padėti išvengti nepageidaujamų menopauzės simptomų. „Menopauzės metu moterį kamuoja nuotaikų kaita, karščio pylimas, gali pradėti retėti kaulai.

Kasmet pasaulio gyventojų skaičius padidėja 70 mln. Jei šis augimas išliks, 2050 m. mūsų planetoje gyvens jau apie 9 mlrd. žmonių. Tam, kad visi gyventojai būtų sotūs, reiks dvigubai daugiau maisto nei dabar, rašoma iflscience.com Šiuo metu maisto gamybai pasaulyje jau yra naudojama net 70 proc. derlingos žemės. Žuvų vandenynuose taip pat likę mažiau nei bet kada, o gamtos užterštumas ir vis ryškėjanti klimato kaita prognozuoja prastą ateitį grūdų derliams.

Turtingi ir galingi kinai rado naują būdą, kaip atgauti jėgas ir kovoti su streso ir įtampos keliamomis sveikatos problemomis. Tai – moters pienas. Anot Kinijos žiniasklaidos, suaugusieji samdo maitinančias motinas, kurios jiems reguliariai tiekia maistingą gėrimą. Kinijoje, kurią prieš kelis metus sukrėtė užnuodytų mišinukų kūdikiams skandalas, tėvams vis dar sunku rasti saugaus ir kokybiško šio produkto savo vaikams.

Kiekvieną rytą milijonai žmonių visame pasaulyje siekia duonos riekelės. Paprastai ne visi suvokia, kokią naudą šis kasdieninis produktas suteikia mūsų organizmui, todėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai nori Jums priminti gerąsias duonos savybes.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad riebalai nėra jau toks didelis baubas, kiaušiniai gali padėti išsaugoti gerą atmintį. Tuo tarpu alkoholis – apginti nuo kai kurių rimtų ligų. Tegyvuoja spragėsiai! Spraginti kukurūzai įgijo prastą reputaciją dėl to, kad pastaraisiais dešimtmečiais buvo pardavinėjami persunkti riebalais.

Dilgėlė verte prilygsta ankštinėms daržovėms, maistingumu lenkia špinatus ir brokolius. Šviežiose dilgėlėse daugybė mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio) ir vitaminų, ypač C, E, K ir B, beta karoteno, organinių rūgščių ir fermentų. Dilgėlės stiprina imunitetą, gerina kraują, bet reikėtų nepamiršti, kad taip pat jį tirština. Jos ypač gerai išvalo organizmą ir padeda įveikti pavasarį užplūstantį nuovargį.

Ryžiai – viena seniausių grūdinių kultūrų, išsiskirianti unikaliomis maistinėmis savybėmis. Sveika mityba besirūpinantys žmonės jau įprato vietoj bulvių prie mėsos skanauti ryžių. Ar toks sprendimas – tikrai į sveikatą? Dietologai kol kas dar ginčijasi, ar ryžiai – tikrai naudingas produktas sveikos mitybos valgiaraštyje. Ryžiai akių nesiaurina, bet... Pas mus vis dar populiarus juokas, esą valgant daug ryžių gali susiaurėti akys. Be abejo, tai – tik pokštas.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje itin gausiai diskutuojama apie Lietuvos gyventojų maitinimosi įpročius – kiek jie yra teisingi ar ydingi, taip pat apie vitaminų ir maisto papildų veiksmingumą. Šiose diskusijose pateikiama kontraversiškų, provokuojančių nuomonių.