m. skuodis

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog Rusijos ir Baltarusijos krovinių,  gabenamų Europos Sąjungos (ES) automobilių keliais bei jūromis, embargas turi apimti ne tik Baltijos šalis ir Lenkiją, bet ir visą ES, todėl sprendimas dėl jo turi būti priimtas „europiniu lygiu“. „Jeigu tai padarytų viena ar kelios valstybės – tai sukurtų arbitražo galimybę, galimybę važiuoti per kitur – nebūtų poveikio“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos ministrais bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) transporto komisarę Adiną Valean ir ES susisiekimo ministrus, ragindami uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją bei iš šių šalių, taip pat apriboti Rusijos ir Baltarusijos laivų galimybes įplauti į ES uostus.

Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu iš ir į Rusiją ir Baltarusiją, pranešė Lietuvos ministras Marius Skuodis. Pasak jo, tame pačiame kreipimesi bendrijos šalys raginamos visoje ES uždrausti įplaukti į uostus Rusijos ir Baltarusijos laivams.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad šiemet keliams būtų skirta 543,2 mln. eurų. Be to, 2023 ir 2024 metais preliminariai numatyta skirti po 522 mln. eurų. „Priėmus visus susijusius nutarimus, turime padaryti procedūrinį žingsnį ir paskirstyti lėšas.

Nuo pirmadienio įsigaliojus sprendimui stabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, dar šių metų pabaigoje bus galima pamatyti, kokią įtaką šis žingsnis padarys Lietuvos biudžetui, sako parlamentaras Algirdas Butkevičius. Jis skaičiuoja, kad trąšų tranzito stabdymas Lietuvai kainuos milžiniškas sumas, be to, atkreips dėmesį dėl galimų tarptautinės teisės pažeidimų.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas teigia, kad įmonė laukia konkrečių vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadų bei Vyriausybės sprendimo – tuomet bendrovė paskelbs planą, kaip bus nutraukta sutartis su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“.  „Mes scenarijus jau turime, dabar, kurį aktyvuosime, priklausys nuo komisijos išvados, nes, mūsų žiniomis, jos yra daug apimančio...

Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu Prezidentūra pareiškė pasigedusi dialogo iš Vyriausybės pusės sprendžiant baltarusiškų trąšų klausimą. Apie tai po prezidento ir M. Skuodžio susitikimo pareiškė prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda susisiekimo ministras Marius Skuodis paskelbė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas turi mandatą toliau eiti pareigas. Prezidentas G. Nausėda antradienį susitiko su susisiekimo ministru M. Skuodžiu. Po susitikimo surengta spaudos konferencija. Klaipėdos uosto vadovas gali toliau eiti pareigas Po susitikimo su G. Nausėda ministras M. Skuodis pranešė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas gali dirbti toliau.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos atstatydinimas iš išorės atrodo kaip atpirkimo ožio paieška apsaugant užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet valdantieji aiškiai transliuoja nepasitikėjimą „Lietuvos geležinkelių“ vadovu dėl trijų dalykų: nepakankamo susisiekimo ministro informavimo apie procesus, ministro „pardavimo“ žiniasklaidai ir „apsimelavimo“ dėl avansų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškino, kodėl jos sprendimas dėl ministrų kabineto ateities užtruko iki vėlyvo antradienio vakaro. Jos teigimu, galutinis sprendimas buvo susijęs ir su tuo, kaip pasibaigė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdis. Savo sprendimą dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ateities ministrų kabinete premjerė paviešino antradienį 22 val.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesutiko priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti. „Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio nuomone, dabartinė Lietuvos užsienio politika yra nesolidi ir nešanti visokeriopus nuostolius šaliai. Politikas mano, kad Lietuva turėtų daryti viską, jog sankcijos Baltarusijos trąšų įmonei būtų įgyvendintos. Po kilusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį surengė diskusiją situacijai aptarti.

Lietuvą sudrebino skandalas, kai išaiškėjo, kad įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, per Lietuvą toliau vyksta šios įmonės gaminamų trąšų tranzitas. „Lietuvos geležinkeliai“ atliko avansinį mokėjimą „Belaruskalij“ už paslaugas gruodžiui ir daliai sausio. Tuomet kilo didžiulis skandalas, kaip Vyriausybė ir ministerijos galėjo leisti tokį dalyką.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtino sulaukusi ne tik užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, bet ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pareiškimo, kad jis yra pasiruošęs trauktis. Sprendimą dėl ministrų ateities premjerė žada kitą savaitę. „Taip, esu gavusi“, – į klausimą, ar yra sulaukusi kitų pareigūnų pareiškimų, kad yra pasiruošę palikti pareigas, ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Didžiausi tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijos darbai prasidės 2023 metais, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.  „Mūsų kaimynai lenkai, tikėtina, pabaigs 2023 metais, o tada pas mus vyks didžiausi darbai. (...) 2024 metais turėsime gražų ruožą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, atitinkantį saugumo reikalavimus, 130 kilometrų greitį“, – pristatyme Marijampolėje penktadienį sakė ministras.

Kai kurie Airijos oro bendrovės „Ryanair“ vadovo Michaelo O'Leary klausimai Baltarusijos atsakingoms institucijoms yra „labai įdomūs ir net priverčia išsižioti“, sako Lietuvos susisiekimo ministras. „Mes kiekvieną dieną gauname paaiškinimus. Pats esu matęs kai kuriuos labai įdomius „Ryanair“ vadovo klausimus, kur tikrai net priverčia išsižioti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Marius Skuodis. „Ryanair“ labai daug klausimų užduoda atsakingoms institucijoms.

Vyriausybė uždraudė vykdyti skrydžius iš ar į Lietuvos oro uostus per Baltarusiją. Draudimas įsigalios nuo antradienio, draudimo pabaiga nenumatoma. Trečiadienio posėdyje priimtas sprendimas drausti atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis vykdomas per Baltarusijos skrydžių informacijos regioną. Draudimas įsigalios 2021 m. gegužės 25 d. 3 val. „Skrydžiai, kurie vys per Baltarusijos skrydžių reguliavimo zoną, Lietuvoje nebus derinami“, – sakė I. Šimonytė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis Vyriausybei jau šią savaitę siūlys pertvarkyti Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę.  Pasak jo, taip norima išvengti neaiškumų dėl kelių finansavimo tvarkos, be to, dabartinis statusas daro direkciją politiškai pažeidžiamą. „Mums svarbiausią, ką daryti ateityje.

Lietuvos vyriausybė nusprendė kol kas nesekti Latvijos pavyzdžiu drausti skrydžius iš Britanijos dėl naujų koronaviruso atmainų, tačiau stiprins kontrolę, šeštadienį pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Latvija šią savaitę nusprendė stabdyti visus skrydžius iš Jungtinės Karalystės, Airijos ir Portugalijos, siekdama, kad į šalį nepatektų pavojingesnės koronaviruso atmainos. Iš kitų šalių į Latviją galima atvykti tik esant labai svarbiai priežasčiai.

Kultūros ministerija iki rudens turės parengti galimybių studijas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams, trečiadienį nusprendė Vyriausybė.  Susisiekimo ministras Marius Skuodis priminė, kad dar buvusi Vyriausybė subūrė darbo grupę, kuri pateikė išvadas pradėjus dirbti jau naujajam Ministrų kabinetui. Po pasitarimo su Kultūros ministerija ir Turto banku nuspręsta siūlyti Vyriausybei atlikti studijas.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis turi būti išsaugotas, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis. Artimiausiu metu planuojama skelbti įmonės vadovo konkursą, ieškoti galimybių užtikrinti šiemet būtiną finansavimą, atlikti infrastruktūros ekspertizę ir įvertinti siauruko gaivinimo galimybes. „Svarbu, kad siaurukas, kaip unikalus objektas, būtų išsaugotas ir atneštų didžiausią naudą valstybei.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis stebisi, kad valstybės institucijos vis dar naudoja jau ne pirmą dešimtmetį skaičiuojančias 2G mobiliojo ryšio technologijas. M. Skuodis sako neatmetantis nė vieno varianto, kuris padėtų spręsti šią problemą. „Aš tikrai žinau, kad reikia judėti į priekį. Mes kalbame apie 5G, visi savo mobiliuosiuose naudojame 4G ryšį, o kai kur valstybėje dar naudojamos 2G technologijos. Tai yra tiesiog neįtikėtina.