m. marcinkevičius

Žmonės, turintys psichikos negalią ar psichikos sutrikimų, skundžiasi gydomi tik vaistais, negaunantys labai reikalingos psichoterapinės pagalbos. Psichoterapeutų paslaugos dažniausiai teikiamos privačiuose kabinetuose, o valstybės finansuojamos pagalbos praktiškai nėra, ypač – šalies regionuose.  Situaciją turėjo pakeisti praėjusių metų lapkričio 13 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Psichoterapijos paslaugų teikimo tvarkos aprašas.

Vilnietei Kristinai (vardas pakeistas) prieš keletą metų nustatyta psichikos negalia. Mergina sako turinti karčios patirties su valstybinėse įstaigose dirbančiais specialistais, ji nenori lankytis pas ten dirbančius psichiatrus, vartoti vaistų, todėl renkasi privačią psichoterapinę pagalbą. Dėl šios priežasties Kristinai negalios terminas negali būti pratęstas, ji negauna paslaugų, kurios teikiamos psichikos negalią turintiems žmonėms.

Koronaviruso pandemija, karantinas, nerimas dėl sveikatos, ateities, būtinybė izoliuotis paveikė visuomenės psichikos sveikatą. Situaciją sunkina ir tai, kad šiuo metu psichikos sveikatos centruose vis dar neteikiamos dienos stacionaro, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, su specialistais žmonėms tenka bendrauti nuotoliniu būdu.

Dešimtys milijardų peržiūrų kasmet. Tokiais įspūdingais skaičiais džiaugiasi visai ne meniškų filmų ar muzikos kūrėjai. Auditoriją nuolat augina pornografijos industrija. Anot psichoterapeutų, toks turinys kartais netgi gali būti naudingas, visgi vis daugiau tampa priklausomi nuo pornografijos, sutrinka ne tik įprasti santykiai, bet ir užklumpa depresija bei funkciniai kūno sutrikimai.

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „VP grupė“ įmonėms „Vilniaus prekyba“, „Franmax“, „Leksita“ bei su jomis susijusiems verslininkams Nerijui Numavičiui, Vladui Numavičiui, Ignui Staškevičiui ir Mindaugui Bagdonavičiai teisme nepavyko paneigti smulkiojo grupės akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus teiginių apie jų neva vykdytą agresyvią mokesčių politiką.

Gydytojai skambina pavojaus varpais: Lietuva pagal suvartojamų benzodiazepinų, t. y. raminamųjų vaistų, kiekius išsiskiria Europoje. Kelis kartus lenkiame net Skandinavijos šalis, kuriose, kaip įprasta, daug dažniau fiksuojami prastesnės psichikos sveikatos rodikliai. Ir nors Lietuvos psichiatrų asociacija dar prieš metus kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir pateikė metodikas, kaip reikėtų spręsti šią problemą, popieriai, panašu, kol kas dūla valdininkų stalčiuose.

Lietuviai suvartoja daugiausiai migdomųjų ar raminamųjų Šiaurės Europoje. Šiuos vaistus bent kartą vartojo kas penktas lietuvis. Gydytojai primena, kad visgi tai nėra nekaltos tabletės. Esą dėl netinkamo, per dažno jų vartojimo gali išsivystyti priklausomybė, gresia apsinuodijimai, sunki abstinencija, įvairūs skausmai, kurie iki tol nekamavo. Aštuoniolikmetė mergina Marija (vardas pavardė redakcijai žinomi) ramiai žingsniuoja taku. Tačiau vidinę ramybę kaip dabar jautė ne visada.

Verslininkų Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių vieši teiginiai apie buvusį verslo partnerį, vienos didžiausių Lietuvoje VP grupės pagrindinį akcininką Nerijų Numavičių yra subjektyvi jų nuomonė, kurios turtingiausiu Lietuvos žmogumi laikomas N. Numavičius neturėtų priimti „pernelyg įžeidžiai“, pareiškė teismas.

Niekam nekyla klausimas, ar gydyti avarijoje sunkiai sužalotą, sąmonės netekusį ir savo valios negalintį pareikšti žmogų. Dėl sergančių sunkiomis psichikos ligomis priverstinio gydymo vis dar laužomos ietys. Kas vis dėlto yra priverstinis psichikos neįgaliųjų gydymas – būtinoji pagalba ar žmogaus teisių pažeidimas? Vilniuje gyvenanti Ona, prižiūrinti psichikos negalią turintį sūnų, sako kartu su juo praėjusi visus Dantės pragaro ratus.

Šventės su daugybe laivadienių praėjo, tačiau jų pasekmės, anot medikų, bus jaučiamos kone visą sausio mėnesį. Į gydymo įstaigas plūsta alkoholio persisotinę tautiečiai. Vieni gulasi su lašinėm ar geria vaistus nuo pykinimo, kiti patenka į ligoninę ilgam dėl prasidėjusių psichozių ir varančių iš proto haliucinacijų. Anot medikų, šiais laikais ligoniai mato ne baltus arklius, bet peles, milžiniškus vorus ar pabaisas, su kuriomis kovodamas dažnas net susižaloja ar sužaloja artimuosius.

Vieną didžiausių Lietuvos verslo grupių valdančiai bendrovei „Vilniaus prekyba“ iš smulkiojo vadinamosios VP grupės akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus nepavyko prisiteisti maždaug 81 mln. eurų nuostolių už prieš kelerius metus sustabdytą prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. Vilniaus apygardos teismas antradienį atmetė „Vilniaus prekybos“ ieškinį. Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atlieka vienos didžiausių Lietuvoje „Vilniaus prekybos“ grupės pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus mokestinį tyrimą. Mokesčių inspektoriai analizuoja vykdytas finansines operacijas, kurių metų N.Numavičiui buvo išmokėta daugiau kaip 19 mln. eurų. Apie tyrimą VMI yra informavusi Vilniaus miesto apylinkės teismą, nagrinėjantį N.Numavičiaus ieškinį Mindaugui ir Gintarui Marcinkevičiams.

Vilniaus apygardos teismas atmetė jau antrąjį ieškinį prieš Mindaugą Marcinkevičių. Verslininkas buvo kaltinamas dar 2007-aisiais savavališkai ir sąmoningai kenkiant bendrovei parinkęs netinkamą rangovą, kuris vykdė „Velgos“ sklype buvusių pastatų griovimo darbus.   Iš Mindaugo Marcinkevičiaus įmonė prašė priteisti daugiau nei 420 tūkstančių eurų.

JAV gyvenantis buvęs didžiausios Lietuvoje verslo grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkas Julius Numavičius siekia sustabdyti sandorį, kuriuo Žilvinas Marcinkevičius maždaug 15 proc. jo valdomus grupės įmonių akcijų paketus siekia parduoti pagrindiniam akcininkui Nerijui Numavičiui.

Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme prasidėjo teisminis procesas, kuriame „Vilniaus prekybos“ grupės atstovai prašo įpareigoti smulkųjį akcininką Mindaugą Marcinkevičių pripažinti, kad tam tikri jo žiniasklaidoje paskelbti teiginiai apie mokesčių vengimo schemas yra netiesa. „Vilniaus prekybai“ atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė tikina, kad jie kreipėsi į teismą dėl tokių teiginių, kurie esą neatitinka tikrovės ir daro žalą įmonei.

 „Vilniaus prekyba“ pareiškė, kad prekybos ir pramogų centrų „Akropolių“ pardavimui sutrukdęs smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius akcininkų susirinkime gali blokuoti jų perspektyvos klausimą.

Šiandien Mindaugas Marcinkevičius Vilniaus apygardos teismui pateikė galutinius rašytinius atsakymus į UAB „Geležinio vilko projektas“ teisininkų ieškinį prieš prasidedant reguliariems teismo posėdžiams.

Trečiadienį mažmeninės prekybos tinklus valdanti „Maxima grupė“ ir franšizės valdytoja bendrovė „Franmax“ kreipėsi į teismą su kaltinimais, kad Vilniaus prekybos akcininkai Marcinkevičiai neteisėtai panaudojo „Maxima“ parduotuvių modelį. Teigiama, kad Baltarusijoje esantis prekybos tinkas „Mart Inn“ nukopijavo jos įvaizdį.

Mindaugas Marcinkevičius traukiasi iš bendrovės „Akropolis Group“ direktoriaus, valdybos pirmininko ir valdybos nario pareigų. „Akropolis Group“valdyba įpareigojo laikinai eiti direktoriaus pareigas  finansų direktorių Aurimą Namajušką. „Esame dėkingi p. M.Marcinkevičiui, už jo indėlį vystant „Akropolio“ prekybos centrus“, - sako bendrovės akcininkų įgaliota atstovė D. Dominienė.