m. daugelavičius

Santuoka Lietuvoje iš mados neišeina – skelbia naujausio tyrimo išvados. Maža to: santuokų skaičiumi, tenkančiu tūkstančiui gyventojų, Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Tiesa, psichologai pataria per anksti nesidžiaugti. Lietuviai ne tik gausiai tuokiasi, bet ir skiriasi. Vilniečių pora Aurimas ir Indrė oficialiai įteisino savo santuoką. Jaunavedžiai neslepia, kad gyventi kartu nesantuokoje net nesvarstė, ir šios, pilnos jaudulio judviejų meilės dienos, labai laukė. „Reikalinga.

Kas antras lietuvis įvardija, jog nuolat nusivilia dovanomis, kurias gauna. Nepageidaujami daiktai virsta dulkių surinkėjais, o vėliau sparčiai pildo sąvartynus. Psichologai ir ekologijos šąlininkai pastebi, kad dažna to priežastis – lietuviškas kuklumas pasakyti, ko nori. Jie skatina pradėti apie dovanas kalbėti atvirai, net sudarinėti viešai prieinamus, konkrečius pageidaujamų daiktų ar patirčių sąrašus. Vilnietės Renata ir Gitana rodo savo internetinę svetainę.

Dažnai internete kritikuojamos poros, kurios susikuria bendras paskyras socialiniuose tinkluose. Esa tokios poros net kvėpuoja vienodai. Pačios poros aiškina, kad bendra anketa yra abiems patogesnis būdas bendrauti, o norintys susisiekti su vienu iš partneriu, draugai kreipiasi vardu. Psichologas M. Daugelavičius tokiuose porų sprendimuose neįžvelgia nieko blogo: „Vienas vaikšto su šortais, o kitas mano, kad tai nenormalu. Logiškas ir vienas ir kitas požiūris, nematau jokios problemos.

„Mes vis labiau gręžiamės į Vakarus, kur darbas ir karjera dažnai yra prioritetas. Jei prie šios tendencijos pridėsime lietuvių, kaip tautos, darbštumą, atsakingumą ir stiprų pareigos jausmą, gausime darboholizmo kombinaciją“, – sako psichologas Marius Daugelavičius. Kad darboholizmas netaptų norma, svarbu išlaikyti sveiką balansą tarp darbo ir namų.

Dauguma lietuvių nesugeba tinkamai pailsėti nei po darbo, nei savaitgaliais, nei per atostogas, sako LRT.lt kalbinti psichologai. „Streso lygis, alkoholio vartojimo rodikliai, savižudybių skaičius rodo, kad įtampos yra pakankamai daug ir žmonės nespėja tinkamai ja atsikratyti“, – pažymi psichologas Marius Daugelavičius.

Pernelyg daug laiko skirdami darbui, žmonės pamiršta namus ir šeimą. Arba visą dėmesį sutelkę į kitus žmones, nebeturi laiko savo laisvalaikiui ir poilsiui. Tada kyla didžiausios problemos. „Aš, šeima, darbas ir aplinkiniai – tai keturios dalys, iš kurių susideda žmogaus gyvenimas. Laiko kiekvienai iš jų turėtumėme skirti po lygiai, tačiau ne visada pavyksta“, – sako psichologas Dr. Marius Daugelavičius.

Pavasarį atliktas tyrimas apie lietuvių įpročius darbe parodė, kad šalies gyventojams saldumynai ir bandelės – dažnas užkandis darbe (60 proc.), kava ir energiniai gėrimai – būdas kovoti su snauduliu (33 proc.), o pertraukėlės, kurias, specialistų teigimu, būtina daryti kas kelias valandas, – prabanga, kurią galima sau leisti tik jei darbų yra mažiau (80 proc.

Kalbėdami apie sėkmingą verslą, didžiųjų kompanijų vadovai dažnai teigia, kad įmonė uždirba tiek, kiek dirba jos darbuotojai, neretai pamiršdami, kad dėl gerų įmonės rezultatų stengtis turi ir darbdavys. Anot asmenybės ugdymo trenerio Mariaus Daugelavičiaus, be motyvacinių sistemų darbo procesas apskritai nevyktų – jeigu darbuotojas nemotyvuotas kuo geriau atlikti savo darbą, ilgainiui jis nustoja dirbti ir pradeda tiesiog egzistuoti.

Aušra Jakubonytė Darbo aplinkoje kreipinys „Jūs“ traktuojamas kaip oficialumo išraiška, o „Tu“ atskleidžia pasitikėjimą žmogumi, aiškina personalo ekspertė Edita Znutienė. Tačiau psichologas Marius Daugelavičius tvirtina, kad kuo prastesnis žmogaus savęs vertinimas, tuo labiau kreipinys „Tu“ jam gali būti psichologiškai pavojingas. „Negalima išskirti, kuris kreipinys – „Tu“ ar „Jūs“ – yra tinkamiausias tarp kolegų. Labai daug priklauso nuo kolektyvo, kolegų artumo bendraujant.