ltok

Nacionalinės sporto agentūros (NSA) direktorius Mindaugas Špokas teigia, kad Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuva viršijo išsikeltus lūkesčius. Anot jo, sėkmė Olimpinėse žaidynėse pirmiausia turi būti vertinama pagal iškovotus medalius, o ne pagal dalyvaujančių sportininkų skaičių. NSA vadovas taip pat kritikavo Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK), sakydamas, jog jis yra nusivylęs bendradarbiavimo stygiumi bei bendrų tikslų neturėjimu.

„LTOK 2.0“. Su tokiu persikrovimą simbolizuojančiu šūkiu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento rinkimus pasitinka Mantas Marcinkevičius. Kandidatas į prezidentus ketvirtadienį Vilniuje pristatė savo rinkimų programą ir komandą.  M. Marcinkevičius jau turi sėkmingos patirties LTOK struktūroje, o šiuo metu vadovauja Sostinės sporto centrui.

Šiandien kandidatas į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento postą Mantas Marcinkevičius pristatė savo programą – „Kiekvienas gimstam olimpiečiu“, komandą ir ambicingus tikslus, orientuotus į ilgalaikius pokyčius organizacijos veikloje. Kandidatas akcentavo pagrindines veiklos kryptis: olimpinę bendruomenę, sporto atstovavimą ir modernų valdymą, kurios yra būtinos norint užtikrinti teigiamą sporto įtaką Lietuvai, rašoma pranešime spaudai.

Trečiadienį Šiauliuose esančiame kultūros centre sporto federacijų vadovai, nevyriausybinių skėtinių sporto organizacijų ir kiti svarbiausi šalies sporto pasaulio atstovai susirinko į konferenciją „Lietuvos olimpiniam sportui – 100 metų: vakar, šiandien ir rytoj“. Pavadinimas sufleruoja, kad žymint šiemet minimą olimpinio judėjimo šimtmetį, buvo nuosekliai aptariama praeities, dabartinė sporto politika ir galimos išeitys gerinant situaciją. „Ačiū, kad visi susirinkote čia.

Vakar vakare, rugsėjo 11 dieną, baigėsi kandidatų į LTOK Vykdomojo komiteto narius teikimo terminas. Vadovaujantis 52.11 įstatų punktu kandidatus į LTOK Viceprezidentų, LTOK Generalinio sekretoriaus, Iždininko ir vieno LTOK nario postus iš pateiktų kandidatūrų siūlo naujai išrinktas Prezidentas.

Paskutinėmis akimirkomis į nuvažiuojantį traukinį įšokęs ir dabartinei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei iššūkį naujo prezidento rinkimuose metęs Mantas Marcinkevičius, kupinas entuziazmo. Pasak jo, LTOK trūksta kiek geresnio išorinio ryšio su suinteresuotomis pusėmis, o jis pats turi labai daug idėjų, kaip organizaciją galima nukreipti kur kas labiau teigiama linkme.

 Trečiadienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė kartu su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke Vilija Blinkevičiūte pasirašė susitarimą, kuriuo numatomas lyderystės sporte perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms, valstybei pasiliekant tik esminius politikos formavimo bei kontrolės vykdymo mechanizmus. „Džiaugiamės, kad prie mūsų iniciatyvos prisijungė jau keturios politinės partijos, – sakė olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė.

Iš Paryžiaus olimpinių žaidynių sugrįžusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė Vilniaus oro uoste atsakė į šalies žiniasklaidos klausimus. „Keturi olimpiniai medaliai yra labai geras pasiekimas. Dominyka nusipelno to milijoninio dėmesio. Man Paryžiaus žaidynės iš matytų 11 buvo pačios geriausios. Dėl žiūrovų, organizavimo, geranoriškumo ir viso kito.

Beveik ketvirtį amžiaus (1988–2012 m.) Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) vadovęs ir prie Sąjūdžio ištakų reikšmingai prisidėjęs Artūras Poviliūnas, prasidedant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, pasidalino savo mintimis su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Ilgametis LTOK prezidentas A. Poviliūnas, dabar einantis garbės prezidento pareigas, vis dar aktyviai dalyvauja Lietuvos sporto politikos veikloje. „Vis tik olimpiniam komitetui atiduota ketvirtis amžiaus.

Liko jau mažiau nei 24 valandos iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo. Sportininkai iš viso pasaulio jau renkasi Prancūzijos sostinėje, kur jų laukia laikini namai olimpiniame kaimelyje.  Naujienų portalas tv3.lt turėjo galimybę pasižvalgyti sportininkų olimpiniame kaimelyje, kur plaukikas Andrius Šidlauskas ir olimpinės misijos vadovas Einius Petkus papasakojo visas subtilybes.

Daug ir numatytų, ir netikėtų iššūkių tenka Lietuvos misijos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse vadovams. Apie juos su šios misijos vadovo Einiaus Petkaus pavaduotoja Agne Vanagiene kalbėjomės gerokai vėsesniame nei karščiu alsuojanti Lietuva Paryžiuje. Temperatūra – žemesnė, bet įtampa dėl paprasčiausių buitinių dalykų – elektros, karšto vandens, neveikiančių tualetų olimpiniame kaimelyje – tokia pat, kaip ir prieš kiekvieną svarbiausią sporto įvykį per ketverius metus.

Ketvirtadienį, liepos 11-ąją, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) patvirtino lietuvių sąrašą, kurie liepos 26–rugpjūčio 11 d. dalyvaus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Kartu buvo pagerbtos ir apdovanotos olimpizmui nusipelniusios Lietuvos asmenybės, kurios šiais metais mini savo jubiliejų. 50 – tiek lietuvių dalyvaus didžiausioje pasaulio sporto šventėje, kurią galėsite stebėti naujienų portale tv3.lt ir TV3 televizijos eteryje.

Penktadienio popietę Lietuvos Respublikos prezidentūros kiemelyje šurmuliavo šimtai vaikų – vyko jau tradicija tampantis Olimpinis piknikas. Jau trečius metus iš eilės pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) iniciatyva ikimokyklinukai kviečiami pasitikti vasarą aktyviai ir sportiškai. Renginyje mažiesiems sportininkams sveikinimo žodį tarė ir olimpiečiai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Mindaugas Griškonis, kartu pravedę ir mankštą.

1924 m. gegužės 25 d. 15.30 val. – šiais skaičiais pažymėtas Lietuvos olimpinis debiutas, kai Paryžiaus „Pershing“ stadione rungtynes su būsimaisiais žaidynių vicečempionais šveicarais pradėjo Lietuvos futbolininkai. Tuomet debiutinę Lietuvos olimpinę rinktinę sudarė tik paskubomis suburta futbolo komanda ir dviratininkai: Paryžiuje 188 km plento lenktynėse startavo šiauliečiai Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas. Tačiau tokia buvo Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia.

„Paryžius nori suorganizuoti unikalią olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, bus labai daug žmonių. Neabejotina galimybė rekordiniam atidarymo ceremonijos žiūrovų skaičiui“, – sakė viena Lietuvos olimpinės misijos vadovių Agnė Vanagienė. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms jau baigia susitikimus su vasaros sporto šakų federacijomis, kurių metu sprendžiami komandų poreikiai, logistiniai klausimai.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną žurnalistai minėjo krepšinio aikštelėje. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas žurnalistus profesinę šventę paminėti pakvietė tradicinėse krepšinio rungtynėse, kur Lietuvos sporto žurnalistų federacijos suburtai komandai iššūkį metė „Perlo“ komanda. „Smagu, kad turime tokią gražią tradiciją – minėti žurnalistų profesinę šventę krepšinio aikštelėje. Spaudos atgavimo dienos proga mums ypatingai svarbi.

Mėgstantiems žygiuoti gamtoje birželio 8-ąją (šeštadienį) verta atvykti į Šiaulius, nes tądien vyks didžiausia vasaros sporto ir pramogų šventė „Olimpinė diena 2024“. Visą dieną truksiančio renginio metu be daugybės varžybų, sportinių ir pramoginių veiklų, dar vyks ir „LTeam pėsčiųjų žygis“. Olimpinę dieną organizuojantys Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), Lietuvos olimpinis fondas (LOF), kartu su Šiaulių miesto savivaldybe ir vienus populiariausių žygių Lietuvoje kurianti „Trail Mas...

Penktadienį Graikijos sostinėje Atėnuose vyko iškilminga olimpinės ugnies perdavimo ceremonija Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriams. Legendiniame „Panathenaic“ stadione vykusiame renginyje dalyvavo ir olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Ši ceremonija mums primena, kad olimpinės žaidynės – jau ranka pasiekiamos. Iki įspūdingos renginio atidarymo ceremonijos lieka vos trys mėnesiai.

Olimpinė diena – didžiausia Lietuvoje aktyvaus laisvalaikio ir pramogų šventė, kasmet sutraukianti tūkstančius dalyvių, ne tik norinčius gerai praleisti laiką, bet ir pasivaržyti. Jau dabar kviečiame registruotis į birželio 8 dieną (šeštadienį) Šiauliuose vyksiančio renginio bėgimo rungtis.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis. Susitikimo metu Vykdomojo komiteto nariams pristatytos olimpiniam šimtmečiui skirtos veiklos, artėjantys renginiai, bei sportui svarbios iniciatyvos.

Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių lieka lygiai 100 dienų. Nors Lietuvos komanda kol kas sudaro 29 sportininkai, bet artimiausiu metu, tikimasi, kad ji dar labiau padidės. Kartu LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė dar kartą prakalbo ir apie rusų sportininkų dalyvavimą žaidynėse ir tikėjimą, kad ten varžysis tik neutralūs jų atletai.

Olimpietis Andrius Gudžius žavėjosi kolegos Mykolo Aleknos prieš keletą dienų pasiektu naujuoju pasaulio rekordu ir į šalis vijo visas tas kalbas, kurie šį pasiekimą sumenkina. Kartu A. Gudžius pasidalino mintimis apie jo laukiančias dar vienerias olimpines žaidynes Paryžiuje. Priminsime, kad M. Alekna Ramonos miestelyje (JAV) vykusios „Oklahoma Throws Series World Invitational“ lengvosios atletikos varžybos įėjo į istoriją – jis sekmadienį čia pagerino net 38 metus gyvavusį pasaulio rekordą.

Didžiausia vasaros sporto ir pramogų šventė „Olimpinė diena 2024“ birželio 8 dieną vėl suburs aktyvaus laisvalaikio mėgėjus. Šiemet, kaip ir prieš 8 metus, renginys vyks Šiauliuose, o čia jau verda pasiruošimo darbai.

Nors penkiakovininkė Ieva Serapinaitė apie karjeros pabaigą dar nė negalvoja, o šiemet turi ambicijų startuoti olimpiniame Paryžiuje, dėl savo ateities po kada nors pasibaigsiančios sportinės karjeros ji rami. Aktyvus sportas nesutrukdė olimpietei pasirūpinti antrąja karjera. Savo kišenėje 29-erių penkiakovininkė jau turi du diplomus: kineziterapeutės ir sporto industrijų vadybininkės.

Pasibaigus žiemos lengvosios atletikos sezonui, puikus laikas pažvelgti į bene labiausiai intriguojantį metų startą – Paryžiaus olimpines žaidynes. Šios didingos sporto šventės laukti liko mažiau nei 4 mėnesius, o lengvosios atletikos programa numatyta rugpjūčio 1–11 dienomis. Lengvoji.lt kviečia susipažinti su Lietuvos lengvaatlečių perspektyvomis startuoti Prancūzijos sostinėje.

Iki Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus vos 4 mėnesiams, pasiruošimas pasiekė aukščiausią tašką. Šią savaitę Lietuvos olimpinės misijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė žaidynių organizatoriams pateikė ilgąjį Lietuvos delegacijos sąrašą ir pradėjo susitikimus su sporto šakų federacijomis. Jų tikslas – išsiaiškinti technines detales, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) padėsiančias suorganizuoti sklandų mūsų šalies rinktinės dalyvavimą olimpinėse žaidynėse.

„Sportininko galimybės veikti – labai plačios ir kalbu ne tik apie sporto pasaulį. Atletai turi tokių gebėjimų, kurių stinga dažnam darbo rinkos dalyviui“, – sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Užsienio ryšių direkcijos vadovė Vaida Mačianskienė. Jau netrukus LTOK jaunus sportininkus pakvies į unikalius mokymus, padėsiančius ne tik geriau pažinti save, bet ir rasti antrosios karjeros kryptį.

Lietuvai minint olimpinį šimtmetį ir nekantriai laukiant Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių, didžiausia šalyje sporto ir pramogų šventė Olimpinė diena grįžta į Šiaulius! Birželio 8 dieną čia laukiami tūkstančiai sporto ir aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjų iš visos Lietuvos.

Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomasis komitetas patvirtino miestą, kuriame vyks ketvirtosios Europos žaidynės. 2027-aisiais geriausi Europos sportininkai varžysis didžiausiame Turkijos mieste Stambule. „EOK atstovai lankėsi Stambule, kur atidžiai apžiūrėjo miesto sporto infrastruktūrą, apgyvendinimo sąlygas, aptarė saugumo situaciją. Miesto atstovai nusiteikę ryžtingai ir ambicingai. Jie turi siekį ateityje surengti ir olimpines žaidynes, todėl ši galimybė jiems labai svarbi.

Pasirodžius informacijai, kad Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomasis komitetas svarstys klausimą dėl galimybės neutraliems sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, Baltijos šalių olimpiniai komitetai išsakė tvirtą poziciją ir kreipėsi į TOK vadovą.

Ketvirtadienį Vilniuje buvo pagerbti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimų laureatai. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) vykusiose ceremonijos metu šešių nominacijų nugalėtojams apdovanojimus įteikė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos kilnaus elgesio sporte (angl. „Fair Play“) komiteto prezidentė, olimpietė Austra Skujytė.

Minint 100 metų sukaktį nuo pirmojo šalies sportininkų starto olimpinėse žaidynėse, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) lietuvius visame pasaulyje pakvietė prisijungti prie „Olimpinio judėjimo 100-mečio ėjimo iššūkio“. Išankstinės registracijos metu mobiliojoje programėlėje „#walk15“ prie iššūkio jau prisijungė daugiau nei 7,5 tūkst. dalyvių. Šiandien oficialiai duotas startas, o norintys prisijungti tai padaryti galės viso iššūkio metu.

Penktadienį Vilniuje vyko eilinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos eilinė sesija. Jos metu Vykdomasis komitetas pristatė ataskaitą apie 2023 m. LTOK veiklą, aptarė 2023-ųjų ir šių metų planuojamą biudžetą.  Pasak LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, 2023 m. LTOK pajamos siekė 4,405 mln. Eur, o išlaidos – 4,332 mln. Eur. Didžiąją dalį pajamų sudarė UAB „Olifėjos“ dividentai (3,686 mln. Eur, 83,68 proc.

2022 metais Seimas pakeitė Sporto įstatymą, o sporto šakų finansavimą atėmė iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir perdavė biudžetiniai Nacionalinei sporto agentūrai. Tačiau praėjus šiek tiek laiko po pokyčių dabar dalis sporto atstovų kritikuoja naują lėšų skyrimo tvarką. Apie šią situaciją kritiškai atsiliepė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Kol kas teigiamų pokyčių mes nematome ir finansavimo kriterijuose.

Antradienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis, skirtas pasiruošti kitą savaitę vyksiančiai eilinei Generalinės asamblėjos sesijai. Jame pristatyta organizacijos biudžeto ataskaita bei planas 2024-iesiems. Finansiškai sėkmingi metai LTOK Revizijos komisijos pirmininkas Algimantas Blažys pristatė komisijos pranešimą ir LTOK veiklos patikrinimo išvadas. „Veikla vykdoma tvarkingai, jokių neigiamų pranešimų neturime“, – sakė jis.

Trylika jaunųjų Lietuvos žiemos sporto šakų atstovų šiuos metus pradėjo olimpinių žaidynių dvasia vis dar alsuojančioje Pietų Korėjoje. Mūsų šalies atletai ne tik varžėsi su geriausiais pasaulyje bendraamžiais, išbandė olimpines arenas, bet ir pajuto, ką reiškia būti olimpinės misijos dalimi. „Jaunimo olimpines žaidynes rengė 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių organizatoriai, todėl viskas vyko tikrai sklandžiai.

Šeštadienį Pietų Korėjoje Lietuvos sportininkai pradėjo varžybas jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse. Gangvono provincijoje vykstančiose varžybose pirmieji Lietuvos atstovai startavo biatlono ir greitojo čiuožimo trumpuoju taku lenktynėse. Greitasis čiuožimas trumpuoju taku Šeštadienį greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovės varžėsi 1500 m rungtyje, tarp jų – ir lietuvė Valentina Levickytė.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė trečiadienį dalyvavo Ukrainos centre vykusiame nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių susitikime su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, pirmąja ponia Diana Nausėdiene bei Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

2023-ieji Lietuvos atletams buvo sėkmingi – medaliai buvo žvejojami tiek Europos ir pasaulio čempionatų baseinuose, tiek ir irklavimo trasose. Jų taip pat nestigo ir tarp lengvosios atletikos sportininkų, krepšinio ir breiko aikštelėse bei gausybėje kitų rungčių.

Tradiciniuose Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) rengiamuose kilnaus sportinio elgesio (angl. Fair Play) apdovanojimuose – nauja nominacija. Šį kartą apdovanojimai bus skirti ne tik už kilnų ir sąžiningą elgesį sporte, bet ir kilnių poelgių sklaidą. Ši kategorija skirta pagerbti asmenis, kurie skleidžia olimpines vertybes, savo darbais rodo pagarbą sportininkams ir visam olimpiniam judėjimui šalyje.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko paskutinysis šiais metais Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis. Posėdyje patvirtinta LTOK Generalinės asamblėjos eilinės sesijos data – ji vyks kitų metų vasario 23 dieną. Olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasidalino informacija apie pastaruoju metu vykusius tarptautinius renginius.

 Pirmadienį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) Vilniuje vyko LTOK atkūrimo 35 metų minėjimo šventė. Renginyje dalyvavo atkūrimo darbo grupės nariai, Jo Ekscelencija prezidentas Valdas Adamkus, olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, pirmasis LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. 1988 metų gruodžio 11 dieną 477 patriotiškai nusiteikę Lietuvos sporto, meno, mokslo bendruomenių atstovai trispalvės fone paskelbė atkuriantys Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.

Pirmadienį Danijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos bei Lietuvos nacionalinių olimpinių komitetų atstovai virtualaus susitikimo metu kalbėjosi apie praėjusią savaitę Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Vykdomojo komiteto priimtą sprendimą dėl neutralių sportininkų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, skelbia LTOK.

Liko vos kelios dienos, kai sporto sirgaliai turi galimybę atiduoti savo balsą prestižiniuose geriausių mūsų šalies sportininkų ir trenerių rinkimuose. Jau gruodžio 21 dieną iškilmingoje ceremonijoje bus išdalinti prestižiniai Lietuvos sporto apdovanojimai. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuojamame renginyje iš viso bus išdalinta 11 apdovanojimų olimpinio ir paralimpinio sporto atstovams.

Du mėnesiai kruopštaus skulptorių darbo, kol bronza, žalvaris ir granitas įgaus stilizuotos gilės formą. Vaivos ir Vido Simanavičių rankose gimsta „Sugauto vėjo“ statulėlės, kurios jau gruodžio 21 dieną bus įteiktos geriausiems metų paralimpinio sporto atstovams Lietuvos sporto apdovanojimuose. Jau trečius metus iš eilės geriausi šalies paralimpiečiai didžiausias metų pergales švęs kartu su olimpinio sporto lyderiais.

Iki 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių liekant šiek tiek mažiau nei 250 dienų, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai pasinaudojo paskutine žaidynių organizatorių sudaryta galimybe apsilankyti Paryžiuje ir apžiūrėti svarbius logistinius taškus bei gauti atsakymus į rūpimus klausimus.

Besibaigiant 2023-iesiems prestižiniuose apdovanojimuose tradiciškai bus pagerbti geriausi Lietuvos olimpinio ir paralimpinio sporto atletai. Sporto bendruomenės ypatingai laukiami Lietuvos sporto apdovanojimai šiais metais vyks gruodžio 21 d., 19:30 val. parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Iškilmingą renginį tiesiogiai transliuos TV3 televizija. „Lietuvos sporto apdovanojimais siekiame ne tik pasidžiaugti ir padėkoti sportininkams už ryškiausias metu pergales.

Ketvirtadienį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) pagerbti ir apdovanoti jubiliejus šventę sportui nusipelnę asmenys bei Europos jaunimo olimpinio festivalio medalininkai, jų treneriai bei sporto federacijų atstovai. Liepos gale Maribore (Slovėnija) vykusiame festivalyje Lietuvai atstovavo 53 sportininkai, kurie iškovojo 4 medalius: dziudo imtynininkas Simas Polikevičius (svorio kat.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame pristatyta pusmečio biudžeto apyskaita ir aptarti projektai bei olimpinių renginių rezultatai. Pristatė biudžeto apyskaitą Pirmąjį šių metų pusmetį LTOK pajamos sudarė 3,952 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos (3,685 mln. eurų) sudarė organizacijos valdomos UAB „Olifėja“ dividendai. LTOK išlaidos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 2,811 mln. eurų.