liudas mažylis

Į Seimą išrinktas konservatorius Liudas Mažylis ketina pradėti darbą parlamente. Politikas kol kas nežada Europos Parlamente (EP) pakeisti į eurokomisarus pasiūlyto Andriaus Kubiliaus. L. Mažylio nuomone, prie šio klausimo turi būti grįžtama tik tada, kai EP apsispręs dėl A. Kubiliaus kandidatūros. „Ruošiuosi prisiekti ir pradėti darbą Seime. Šiuo metu negaliu kitaip apsispręsti, aš jau prieš dvi savaites esu laimėjęs daugiamandatėje. Dabar turiu priimti tą mandatą.

Europos Parlamento (EP) rinkimuose už brūkšnio likęs ir mandato negavęs konservatorius Liudas Mažylis vis dar nenusprendė, ar Briuselyje pakeis į eurokomisarus pasiūlytą Andrių Kubilių. Sekmadienį vykusiuose rinkimuose vietą Seime užsitikrinęs L. Mažylis sako iš pradžių norintis sulaukti antrojo turo ir įveikti Savanorių vienmandatėje su juo konkuruojančią socialdemokratę Orintą Leiputę. „Dabar turiu du mandatus: Europos Parlamento ir Seimo.

Europos Parlamento (EP) rinkimuose už brūkšnio likęs ir mandato negavęs konservatorius Liudas Mažylis neskuba įsipareigoti Briuselyje pakeisti į eurokomisarus kandidatuojančio bendrapartiečio Andriaus Kubiliaus. Pasak buvusio europarlamentaro, šiuo klausimu jis apsispręs tik praėjus Seimo rinkimams. „Tos atsilaisvinusios vietos dar nėra. Rinkimuose tapęs pirmu už brūkšnio aš kaip ir turiu mandatą, tam atvejui, jeigu atsilaisvins vieta.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) paskelbė abėcėlinį kandidatų į Seimą sąrašą. Jame – beveik visi dabartinės kadencijos Seimo nariai, buvę parlamentarai,  viceministrai, patarėjai, savivaldos politikai, tarp jų – vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atstovė Daiva Ulbinaitė, kadenciją baigiančio Europos Parlamento (EP) narys Liudas Mažylis. Tačiau reitingavimui sudarytame sąraše nėra premjerės Ingridos Šimonytės.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) viliasi išlaikyti tris mandatus ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose užimti pirmą vietą. Vienas iš partijos sąrašo lyderių, profesorius Liudas Mažylis pakomentavo, kaip vertina žemą rinkėjų aktyvumą ir atskleidė, ką darytų, jeigu ir vėl būtų išrinktas į EP. Profesoriaus teigimu, rinkimuose į EP TS-LKD „atrodo neblogai“, tačiau daug ką gali nulemti balsai už mažesniąsias partijas.

Lietuvos atstovas Europos parlamente Liudas Mažylis sako, kad „Rail Baltica“ projektas dažnai linksniuojamas Briuselio koridoriuose – ypač akcentuojama jo svarba dabartiniame geopolitiniame kontekste. L. Mažylis yra aktyviai įsitraukęs į šį projektą – parlamentaras priklauso Europos Parlamento „Rail Baltica“ tarpinstitucinei vadinamajai „draugų grupei“, kuri rengia reguliarius susitikimus, skirtus projekto pažangai aptarti.

Per pastaruosius metus viena po kitos buvo laužomos raudonosios linijos, kurias mėgino nubrėžti Kremlius: dėl prieštankinių ginklų, artilerijos, oro gynybos sistemų ir tankų tiekimo Ukrainai. Tai tik įrodo, kad Putino nuolatinis kalbėjimas apie raudonąsias linijas tiesiog išliko Vakarų bauginimo taktikos dalimi. Po šią vasarą įvykusio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje Ukrainai buvo pažadėta daugiau kaip 60 F-16 naikintuvų.

Daugiau nei 7600 eurų į rankas algos per mėnesį gaunantys europarlamentarai, kaip ir mūsų savivaldybių tarybų nariai, kas mėnesį gauna išmokas darbo išlaidoms po beveik 5000 eurų. Nors jų niekas reguliariai netikrina, išlaidų neprašo, dalis lietuvių parlamentarų tikina čekius kaupiantys. „Noriu pripažinti iš karto, kol neprasidėjo tyrimai ir kas nors nepradėjo ko nors aiškintis, būdamas Europos parlamento nariu aš taip pat gavau reprezentacines lėšas ir čekių neturiu.

Gegužės 10 d. Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos Strasbūre metu prof. Liudas Mažylis dalyvavo debatuose dėl nehumaniško elgesio su įkalintu iškiliu Baltarusijos opozicijos lyderiu Viktaru Babaryka ir jo hospitalizacijos. Prisiminkime: jis buvo suimtas 2020-aisiais Baltarusijos prezidento rinkimų išvakarėse, įkalintas, o 2021 metais „nuteistas“ 14 metų kalėti. 2023-ųjų balandžio pabaigoje buvo perkeltas į ligoninę, kur jam atlikta ir operacija.

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pateikė klausimus ES vykdomajai valdžiai – Europos Komisijai – dėl galimo Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje situacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Kovo 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie ketinimus šią vasarą dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje.

Aliaksandras Lukašenka surengė „parodomąjį“ konstitucinį referendumą. Rezultatas buvo aiškus referendumui dar neprasidėjus, o Minsko diktatorius tiesiog „susiteikė“ sau visas anksčiau ir taip jau turėtas galias. Tačiau svarbiausias šių dienų kontekste pokytis buvo atominio neutralumo oficialus pakeitimas Baltarusijos Konstitucijoje. Dabar, po metų nuo referendumo, Putinas jau kalba apie planus Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.

Karas Ukrainoje vyksta. Deja, konkrečių politinių scenarijų, kaip suvaldyti beribius Rusijos užmojus, vakar dar, atrodo, nebuvo. Net ir per pastarąsias dienas, kai Rusijos karinė invazija į Ukrainą buvo daugiau negu tikėtina. Taip, kariškiai juos tokius braižė. Politikai iki paskutinės valandos tikėjosi galėsią veikti ad hoc. Ką dabar ir daro.    Šįryt pabudome pildantis „juodajam“ variantui.

Kaunas Vasario 16-ąją pasitiko išskirtiniu įvykiu. Čia į Istorinę Prezidentūrą atkeliavo Liudo Mažylio Vokietijos archyvuose rastas Valstybės atkūrimo aktas. Norinčiųjų jį pamatyti kaip mat nusidriekė didžiulė eilė. Tūkstančiai kauniečiai nusiteikę šventiškai, be protestų minėjo valstybės sukaktį daugybėje įvairių renginių. Vasario 16-oji Kaunui šiemet išskirtinė.

Europos Sąjunga (ES) imasi ambicingo tikslo ir iki 2050 m. metų siekia tapti klimatui neutraliu žemynu. Naujas Briuselyje priimtas įstatymas gali numatyti ir sankcijas, kurios grėstų valstybėms, nesiimančioms ryžtingų sprendimų kovoje su klimato krize. Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, tad mūsų valdžia užsibrėžtus tikslus tikisi pasiekti įvedusi automobilių taršos mokestį ir elektrifikavusi visą šalies viešąjį transportą.

Jauniausiu eurokomisaru pretenduojančio tapti Virginijaus Sinkevičiaus laukia nemenkas išbandymas – klausymai Europos Parlamento komitetuose. Jau kojas apšilti Briuselio koridoriuose spėję ar juos puikiai pažįstantys europarlamentarai iš Lietuvos nėra tikri, ar jaunas amžius nepakiš kojos V. Sinkevičiui. Ekonomikos ir inovacijų ministro V. Sinkevičiaus kandidatūrai į Europos Komisiją pritarė Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Penktadienio vakarą sostinėje įvyko iškilmingas naujojo šalies prezidento Gitanos Nausėdos inauguracijos pokylis, kurio metu sukviesti ryškiausi lietuviai iš įvairiausių sričių. Renginio nepraleido ir įžymybės. Tarp kviestinių svečių buvo galima pastebėti ir neseniai šeimos pagausėjimo sulaukusį dirigentą Gintarą Rinkevičių. Tiesa, šis renginyje pasirodė vienas. Vis dėlto tai lengvai galima paaiškinti tuo, jog G. Rinkevičiaus žmona Donata vos gegužės gale pagimdė berniuką.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Balandžio 11 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje vyks tobulėjimo ir geros energijos festivalis jaunimui „Vibelift“. Jau trečius metus iš eilės organizuojamas renginys suburs žymius pranešėjus, muzikos atlikėjus, influencerius ir jaunimo lyderius, kurie su jaunimu pasidalins savo patirtimi ir istorijomis, rašoma pranešime spaudai. Šiemet jaunimo festivalio vedėjas arba, kaip sako organizatoriai, kosminės įgulos vadas bus Justinas Jankevičius.

Ilgai užsienyje besislapstęs nusikaltėlis, „ubagų karalius“, ateiviais tikinti sporto žvaigždė, aštrialiežuvė juvelyrė – kandidatų, norinčių Lietuvai atstovauti Briuselyje ir Strasbūre esančiuose Europos Parlamento rūmuose, biografijos itin spalvingos. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su netikėčiausiais ir įdomiausiais kandidatais į Europos Parlamentą.

Kauniečiams sujudus dėl Centrinio pašto rūmų likimo, juos valdanti valstybinė bendrovė Lietuvos paštas nusprendė rūmus parduoti, tačiau valdyba tokiam siūlymui kol kas nepritarė. Kauniečiai baiminasi, kad skubotas pardavimas gali pakenkti unikaliam statiniui ir reikalauja numatyti griežtus reikalavimus jį panaudoti. Neapsikentę, kad Kauno centrinio pašto rūmų sienos „kasdieną nyksta apleistos ir vienos“, kauniečiai renkasi aptarti šio modernizmo architektūros pastato likimo.

Šiandien Vilniuje, Socialinių mokslų kolegijoje simboliniu laiku gruodžio 11 d. 11 val. 11 min. į Visatą paleista ypatinga kosminė misija, rašoma pranešime spaudai. Lygiai penkis mėnesius ji keliaus erdvėje, surinkdama geriausius pranešėjus, muzikos atlikėjus ir influencerius, tam, kad triukšmingai nusileistų  2019 m. balandžio 11 dieną CONFER by Siemens arena erdvėje.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys profesorius Liudas Mažylis pareiškė ketinantis dalyvauti kitąmet vyksiančiuose rinkimuose į Europos parlamentą. „Europos Sąjunga susiduria su vienais didžiausių iššūkių. Svarbu, kaip Europos konservatoriai bus pasirengę rinkimams, kokias idėjas jie bus pasirengę pristatyti, kaip pristatys save. Mano supratimu, konservatoriai turi nešti labai aiškią vieningos Europos žinią.

Vilniaus universitetas (VU) 439-ąjį gimtadienį švenčia dalydamasis savo alumnų patirtimi ir žiniomis. Trečiadienį VU Teatro salėje vyksiančiame renginyje „Alumnų idėjos ir istorijos“ savo patirtimi dalysis Vasario 16-osios akto atradėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, gamtos fotografas ir knygų autorius Marius Čepulis bei neurobiologė dr. Urtė Neniškytė, pranešė VU.

Lietuvos valstybės atkūrimo aktą radęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis šimtmetį mininčių šalių mokslininkus kviečia bendram darbui – atlikti nepriklausomybės deklaracijų analizę. Tuo tarpu parlamentaras konservatorius Emanuelis Zingeris inicijuos rezoliuciją, kuria šimtmetį kartu su Lietuva mininčios Latvija, Estija, Suomija bei Lenkija kviečiamos kartu priimti pareiškimus dėl šių valstybių nepriklausomybės paskelbimo 1917–1918 metais svarbos.

  Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) 2017 metų valstybės kūrėju paskelbė Vasario 16-osios aktą Vokietijos archyve radusį Vytauto Didžiojo universiteto profesorių Liudą Mažylį.   „Praėjusiais metais Liudas Mažylis nustebino istorikų bendruomenę ir visą Lietuvą Berlyno valstybiniame archyve atradęs Vasario 16-osios Valstybės atkūrimo akto originalą.

Pastarieji metai Lietuvos mokslininko, profesoriaus ir visuomenės veikėjo Liudo Mažylio gyvenime – kupini netikėtumų, o surastas Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas mokslininkui pelnė ne vieną valstybės apdovanojimą ir tautos herojaus vardą.

Vasario 16-osios rytą būrys kviestinių svečių pasitiko ypač originaliai - sostinės senamiestyje, Naručio viešbutyje, visai šalia Signatarų namų, kuriuose lygiai prieš šimtą metų ir buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas. Čia buvo organzuojami šventiniai pusryčiai, kuriuose dominavo Lietuvos vėliavos spalvos: raudona, žalia ir geltona. Geriausia šimtmečio dovana “Dar prieš metus, švęsdami vasario 16-ąją, originalaus Lietuvos Nepriklausomybės Akto neturėjome.

Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas Eligijus Ruškys šiomis dienomis susilaukė nemažai dėmesio. Signatarų namuose eksponuojamą 1918 metų Nepriklausomybės Aktą saugantis vilnietis pateko į žiniasklaidos akiratį, kai buvo nufotografuotas greta Dalios Grybauskaitės, Vytauto Landsbergio ir Liudo Mažylio. Joje apsaugininkas atrodo tarsi milžinas, o parlamentaras Gabrielius Landsbergis socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino iš koto verčiantį koliažą.

Vokietijos atstovai trečiadienį Lietuvai oficialiai perduos Vasario 16-osios aktą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo. Iškilmingą perdavimo protokolą Prezidentūroje pasirašys Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė profesorė Elke von Boeselager (Elkė fon Bioselager). Ceremonijoje taip pat dalyvaus Vokietijos ambasadorė Angelika Viets (Angelika Fyts), Nepriklausomybės Akto signatarų artimieji.

Į Vilnių šią savaitę iš Vokietijos atgabenamas Vasario 16-osios aktas 2022 metais gali būti eksponuojamas Kaune, sako Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis. Jis pirmadienį BNS teigė, kad akto laikino saugojimo panaudos sutartyje numatyta, jog dokumentas gali būti „naudojamas parodos tikslais ir Europos kultūros sostinės vardo suteikimo Kaunui proga 2022 metais“. Taip gali nutikti, jeigu pavyks sutarti, kad dokumentas Lietuvoje liktų iki 2022-ųjų.

Vokietijos Lietuvai laikinai perduodamą eksponuoti Vasario 16-osios nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo ir pripažinimo Signatarų namuose Vilniuje saugos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. „Visi suprantame, kad tai istorinės reikšmės dokumentas. Kai tik jis buvo rastas, viešai pasakiau, kad valstybės garbės reikalas šį dokumentą šimtmečio minėjimui parsigabenti į Lietuvą ir pažadėjau, jog mūsų tarnybos imsis apsaugos, palydos ir kitų reikalingų priemonių, jei to reikės.

Vokietijoje šiemet rastas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka, nustatė policijos ekspertai. Rašysenos tyrimą neatlygintinai atlikę Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai žurnalistams sakė, jog Vasario 16-osios akto fotokopija buvo lyginama su kitais keturiomis jo laiškų fotokopijomis, gautomis iš Vokietijos ir Lietuvos archyvų.

Ketvirtadienį švenčiant Valstybės dieną tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ metu vyks Santakos garbės ženklų įteikimo ceremonija. Apdovanojimus atsiims septynios Kaunui ir Lietuvai nusipelniusios iškilios asmenybės, tarp jų – Vokietijoje Vasario 16-osios akto originalą radęs profesorius Liudas Mažylis. Jis su Lietuvos teatro ir kino aktore Gražina Balandyte-Čygiene bus apdovanoti aukščiausio, pirmojo laipsnio, Santakos garbės ženklais.

Jau šiandien, 18 val., portale VMGonline.lt startuos rekordas, kuris perrašys kulinarinę Lietuvos istoriją. Alfas Ivanauskas ves 24 valandas be jokios pertraukos truksiantį kulinarijos šou, kuris prasidės ant vandens, o baigsis… danguje! Šou metu „Virtuvės mitų griovėjų“ vadas pagamins daugiau nei 50 patiekalų. Ko galite tikėtis? To, ko niekada net nesitikėtumėte. „Virtuvės mitų griovėjų“ vadas niekada neina lengviausiu keliu.

Per naktį įžymybe tapęs profesorius Liudas Mažylis sako, kad Vasario 16-osios aktas nėra paskutinė dingusi relikvija, kurios verta ieškoti. Kolegos jam jau sudarė penkių objektų sąrašą. Chronologiškai pirmasis – Nojaus arka, juokavo L. Mažylis. „O jeigu rimtai, tai, pavyzdžiui, Vytauto karūna“, - įvardijo profesorius. Jis pasakojo, kad neseniai apsilankęs Vakarų Ukrainoje išgirdo apie būtent ten nerimstančią Vytauto dvasią.

Vasario 16-osios aktą Vokietijos archyvuose radęs profesorius Liudas Mažylis jau susitaikė su užklupusiu populiarumu ir išgirdęs, kad per dieną tapo žymiausiu Lietuvos žmogumi, to neneigia. Nors dėmesys profesoriui nėra vien tik malonus, sako, kad labiausiai džiugina gatvėje besišypsantys žmonės: „Pasirodo, aš tą šypsenų užkratą paėmiau ir parvežiau. Nežinau, ar kauniečiai šypsosi ir vieni kitiems, bet man šypsosi“, – džiaugiasi profesorius.

Liudas Mažylis – šiuo metu neabejotinai garsiausias Lietuvos profesorius. Kovo gale visa šalis sužinojo apie mokslininką, kai jis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve surado nutarimo dėl Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo originalą. Profesorius prisipažįsta turintis ir kitų pomėgių, pavyzdžiui, gaminti. Į laidą „Virtuvės istorijos“ profesorius su savimi atsinešė ilgai saugotą receptų knygą.

Profesorius, Lietuvos mokslininkas, iš garsios inteligentų šeimos kilęs Liudas Mažylis per vieną dieną tapo viena populiariausių šalies įžymybių. Atsinaujinusioje TV3 kulinarinėje laidoje „Virtuvės istorijos“ apsilankęs Nepriklausomybės akto originalą Vokietijos archyvuose radęs mokslų daktaras ne tik atskleis, kodėl nusprendė ieškoti šio dingusiu laikyto dokumento, bet ir prisipažins, jog kulinarija – viena iš jo aistrų.

Į beveik šimtą metų dingusį Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą dabar gali pasižiūrėti kiekvienas norintis. Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuojama istorinio dokumento originali kopija. Vokietijoje originalą radęs Liudas Mažylis sako, kad istorija dar tik prasideda. „Kai kam atrodo, kad čia padėtas koks nors taškas. Tai čia padėtas daugtaškis ir čia atvertos strėlės į ateitį, perspektyvos ateities apmąstymams, atradimams ir, ką labai noriu pabrėžti, džiaugsmams.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis šiandien susitinka su svarbiausiais šalies vadovais, iš kurių jau išgirdo lauktų pažadų. Vyriausybė bei prezidentė žada ieškoti pinigų tolimesniems profesoriaus tyrimams. „Iš Vyriausybės laukiama vienintelio prisidėjimo, tai mes ir ieškosime to būdo, kaip galėtume surasti galimybę finansuoti ekspediciją ar grupę, kuri galėtų atlikti tolimesnius tyrimus“, - po susitikimo sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui Liudui Mažyliui, Berlyno archyve radusiam Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą, bus siūloma suteikti VDU garbės daktaro vardą. „Yra minčių, pats turiu idėją kreiptis į universiteto Senatą, kad suteiktų L.Mažyliui VDU garbės profesoriaus vardą“, – BNS sakė VDU rektorius Juozas Augutis. Šis klausimas galėtų būti svarstomas artimiausiame Senato posėdyje, jis vyks po kelių savaičių.

„Prasidės nauja istorija. Prasidės to dokumento istorija“, - apie Vasario 16-osios aktą sako profesorius Vytautas Landsbergis. Buvęs Seimo pirmininkas įsitikinęs, kad aktas bus grąžintas Lietuvai. Anot V. Landsbergio, daugelio istorikų problema, kad jiems svarbiau jų naratyvas, nei archyvas. Taip pat priduria, kad Liudas Mažylis yra žmogus, kuriam buvo įdomu surasti visai Lietuvai svarbią vertybę.

Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai penktadienį sutarė, kad Berlyno archyve rastas Lietuvos nepriklausomybės aktas bus eksponuojamas Lietuvoje, o ateityje bus svarstomos galimybės perduoti dokumentą. Pradėta svarstyti, kur Lietuvoje šis aktas bus eksponuojamas. „Vieną iš eksponavimo vietų bus galima svarstyti ir Valdovų rūmus. Būtų labai simboliška“, - teigia Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos archyve aptiktas dokumentas yra 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Tarybos nutarimas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, ir pasveikino lietuvius su šiuo radiniu. Taip pat visiems pagaliau parodė šį Lietuvai svarbų dokumentą. „Koks nuostabus radinys! Tai puiki žinia mūsų draugams iš Lietuvos. Džiaugiamės kartu su jais“, - rašoma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos komentare.

Berlyne rastą Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą savo ranka tikriausiai rašė signataras Steponas Kairys, sako istorikas Algimantas Kasparavičius. „Vakar aš turbūt pasikarščiavau žiūrėdamas iš tam tikros emocijos, pasidaviau tam tikroms vilionėms, bet šiandien drįsčiau labai abejoti. Reikia pamatyti originalą, bet tai, ką aš matau, greičiausiai tikrai nėra Jono Basanavičiaus ranka rašytas dokumentas, greičiau tai gali būti Stepono Kairio rašysena“, - mano Algimantas Kasparavičius.

Jau dabar neabejojama, kad kovo 29 d. bus įrašyta į Lietuvos istoriją, kaip ir iki šiol mažai kam žinotas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Būtent jis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Tačiau lietuviai, matyt, jau tokie žmonės, kad džiaugsmo ir pasididžiavimo jausmus netruko pakeisti abejonėmis.

Vokietijos diplomatiniame archyve radus Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, pasipylė abejonės, ar tai tikras dokumentas. Imta svarstyti ir kodėl svarbų dokumentą rado ne žymūs Lietuvos archyvų ekspertai, o mažai kam žinomas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Garsūs istorikai ir archyvų žinovai sako, kad jų tai toli gražu nestebina, o dokumento originalumu jie nei kiek neabejoja.

„Referendumų europiniais klausimais iniciatoriai dažniausiai siekia, kad tie referendumai nepavyktų“, – mano Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete dėstantis Liudas Mažylis. – Vyriausybei paskelbus apie siekį sparčiai įsivesti eurą, atsirado iniciatyvų surengti naują referendumą šiuo klausimu.

Žmonėms labiau rūpės kainos ir darbo rinka, negu užsienio politika, o po referendumo dėl atominės energetikos naujam kabinetui lengva nebus, – mano politologai. Kauno Vytauto Didžiojo Universitete dirbantis politologas Algis Krupavičius mano, kad žmonėms šiemet Vyriausybės darbe labiau rūpės ūkiniai ir energetiniai reikalai, negu užsienio politika.