litesko

Energetikos ministerijai siūlant didinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje, kai dideli reguliuojami energijos gamintojai neprivalės pirkti dujų iš bendrovės „Litgas“, importuojančios dujas per Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalą, rinkos dalyviai linkę sveikinti iniciatyvą. Siūloma, kad gamintojai, per metus suvartojantys 50 gigavatvalandžių (GWh) ar daugiau dujų, ne mažiau kaip 50 proc. metinio jų kiekio turėtų pirkti biržoje.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį dėl senaties nutraukė buvusių Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ vadovų baudžiamąją bylą dėl kaltinimų sukčiavimu ir kitų galimų nusikaltimų manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis. „Baudžiamąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui, kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus panaikinti“, – posėdyje paskelbė teisėja Virginija Švedienė. Nutartis per per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prancūzijos koncerno „Velia“ valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pernai perskaičiavus sąskaitas už 2010-2015 metais suvartotą šilumą, Vyriausybė nusprendė, kad tokį perskaičiavimą galima atlikti tik už du mėnesius. Tačiau vartotojų permokos tiekėjams bus skaičiuojamos už visą klaidingai skaičiuotą laiką.

Besitęsiant ginčui teisme dėl išankstinio Alytaus šilumos ūkio grąžinimo miestui, Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos tiekimo įmonė „Litesko“ ketina pasiūlyti šilumos ūkį sugrąžinti 2018 metų pavasarį, tačiau papildomai reikalaus 9 mln. eurų kompensacijos už padarytas investicijas. „Esame pasirengę žengti reikšmingą žingsnį tam, kad šis ginčas būtų išspręstas.

Andriaus Janukonio, Gintauto Jaugielavičiaus ir Lino Samuolio valdoma Estijos bendrovė „Global Energy Consulting“, valdanti nekilnojamojo turto priežiūros, pramonės ir energetikos įmonių koncerną „Icor“, ketina bylinėtis su Lietuvos valstybe. „Global Energy Consulting“ atstovaujančios advokatų bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ pranešimą apie ketinimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimo kreiptis į tarptautinį arbitražą Finansų ministerija gavo vasario 17 dieną.

Siekiant, kad Druskininkuose nuo spalio nesutriktų dujų tiekimas, Energetikos ministerija siūlo keisti ekstremalios padėties skelbimo tvarką - ją būtų galima skelbti, dar iki nutrūkstant dujų tiekimui. Šiuo metu ekstremalią situaciją galima skelbti, kai dujų tiekimas nutrūksta 24 valandoms.

„Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ pateikus gyventojams didesnes sąskaitas už gyvatuką, Kainų komisija pareiškė, kad sąskaitos – neteisėtos. Ilgai aiškinusis, šiandien Komisija priėmė nuosprendį – sąskaitos už gyvatuką pateiktos neteisėtai ir turi būti anuliuotos. Po 3 valandas trukusio posėdžio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienbalsiu nutarimu nusprendė, kad „Litesko“ ir „Vilniaus energija“ iki spalio 10 dienos turi perskaičiuoti gyventojams sąskaitas.

Kainų komisija antradienį svarstys, ar įpareigoti Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomas bendroves „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ anuliuoti daliai vartotojų neteisėtai pateiktas sąskaitas už gyvatuką. Tokių sąskaitų vertė - 900 tūkst. eurų. Kainų komisija antradienį posėdyje spręs, ar bendrovės turės pašalinti neteisingai apskaičiuotas sąskaitas, rašoma komisijos nutarime. Komisija praėjusią savaitę nusprendė, kad bendrovė neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ daliai vartotojų neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką, pareiškė Kainų komisija. Tokių sąskaitų vertė - 900 tūkst. eurų. „Komisija traktuoja, kad nepriemokos susidarė dėl šilumos tiekėjų kaltės, todėl pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių aprašą, nepriemoka gali būti skaičiuojama tik už paskutinius du mėnesius, neskaičiuojant delspinigių.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ ginče su Lietuva dėl maždaug 100 mln. eurų žalos, patirtos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo, atlyginimo paskirti arbitrai. Vašingtono arbitraže šalių ginčą nagrinės trys arbitrai - po vieną „Veolia“ ir Lietuvos paskirtą atstovą bei abiejų šalių sutarimu paskirtas pirmininkas.

Kainų komisija aiškinasi, ar Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pagrįstai išsiuntinėjo 900 tūkst. eurų vertės sąskaitas už gyvatuką daliai savo vartotojų. „Komisija dabar aiškinasi aplinkybes, detales, ar pagrįstai išsiuntinėtos sąskaitos. Aiškinamasi, ar tiems namams, kuriems jos išsiųstos, turėjo teisę siųsti“, - BNS sakė komisijos atstovė Loreta Kimutytė.

Druskininkuose šių metų rudenį nutraukus įprastą dujų tiekimą, mieste ketinama skelbti ekstremalią padėtį, kad būtų užtikrintas stabilus jų tiekimas gyventojams.

Vilniaus valdžia sieks, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdoma bendrovė „Vilniaus energija“, kuri kitąmet turi grąžinti nuomojamą šilumos ūkį savivaldybei ir jau pateikė Lietuvai maždaug 100 mln. eurų vertės ieškinį, pati sumokėtų miestui už nuvertėjusį turtą.

Lietuvoje apie 20 metų veikianti ir apie 200 mln. eurų į šilumos ūkį investavusi Prancūzijos grupė „Veolia“ antradienį pateikė preliminarios 100 mln. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą - pareiškimas pateiktas tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) Vašingtone. „Veolia“ reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl neva nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų Lietuvoje nusavinimo. „Kreipimasis į tarptautinį arbitražą – vienintelis „Veolia“ likęs kelias.

Vienintelei dujų tiekėjai Druskininkams bendrovei „Haupas“ ir dujas vartotojams parduodančiai įmonei „Druskininkų dujos“ susitarus dėl kiek mažesnės dujų kainos, tai neišprendė Druskininkų vartotojams tiekiamų dujų kainos problemos. „Haupo“ atstovas teigia, kad įmonės veikla nebetenka prasmės, o „Druskininkų dujos“ tikina, kad net ir su mažesne kaina įmonei gresia bankrotas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė netirti buvusio Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovo Arūno Keserausko veiksmų, dėl kurių, Vilniaus savivaldybės teigimu, miestui galėjo būti padaryta beveik 3 mln. eurų žala. STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas BNS patvirtino, kad sprendimas nepradėti tyrimo po Vilniaus savivaldybės skundo priimtas prieš dvi savaites, tačiau tai savivaldybei neužkerta kelio išsiieškoti iš A.Keserausko galimą žalą.

Vilniaus savivaldybės sutartį su „Vilniaus energija“ prižiūrintys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) tūkstančius eurų leido darbuotojų studijoms, teniso aikštelių nuomai, kavai ar dovanų čekiams. BNS turimuose VŠT išlaidų ataskaitos dokumentuose taip pat atsispindi įmonės skirta šimtatūkstantinė parama sporto klubams, išlaidos viešiesiems ryšiams. Iš viso savivaldybė, nagrinėjusi 2014-ųjų pradžios -2015 metų rugpjūčio mėnesio įmonės išlaidas, nustatė, jog per 230 tūkst.

 Pasiūlęs mažiausią kainą, „Lietuvos dujų tiekimas“ laimėjo didžiausią šiais metais viešąjį dujų pirkimo konkursą. Bendrovė tieks gamtines dujas „Vilniaus energijai“ ir keliuose mažesniuose Lietuvos miestuose šildymo paslaugas teikiančiai įmonei - „Litesko“. Geriausiu paskelbtame „Lietuvos dujų tiekimo“ pasiūlyme nurodyta gamtinių dujų kaina yra 21 euras už megavatvalandę, skaičiuojant pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis. Antrąją vietą konkurse užėmusios įmonės kaina buvo 26 proc.

  Įtariama, kad neteisėtai manipuliuojant dujų kainomis, vienų didžiausių Lietuvos šilumos ūkio monopolininkių „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ vadovai padarė daugiau nei 10 mln. litų žalos šilumos vartotojams, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), baigusi tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.   Pasak pranešimo, buvę ir dabartiniai bendrovių vadovai galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, švaistyti didelės vertės svetimą turtą bei sukčiauti.

Alma MOSTEIKAITĖ Nors bendrovės „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ skelbia apie kritusias šilumos kainas, alytiškių skolos jos tiekėjams siekia daugiau kaip 3 mln. litų ir mažėja vangiai. Į skolas už šilumą įklimpusios ir kai kurios miesto savivaldybės įstaigos. Ėmė augti nuo krizės pradžios Sutartis su „Alytaus energija“ dėl šilumos tiekimo yra pasirašę daugiau kaip 19 tūkst.

Pastaruoju metu netyla kalbos, kad konfliktas Sirijoje gali pakelti į naujas aukštumas naftos kainas. Taip pat teigiama, kad Sirijos puolimas pakeltų ir gamtinių dujų kainas, nes jos Lietuvai yra tiesiogiai susietos su naftos kaina. Tokiu atveju pakiltų ne tik benzino, bet ir šildymo kainos Lietuvoje, kurios jau ir taip nėra mažos.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įvertinusi šilumos tiekimo bendrovių atliktinų iki ateinančio šildymo sezono investicinių projektų efektą, taip pat skirtingų kuro rūšių kainų kaitos tendencijas, atliko ir skelbia būsimo šildymo sezono šilumos kainų prognozę.

 Rūta Lankininkaitė, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“ Kainų ir energetikos kontrolės komisija tik iš dalies atsižvelgė į Druskininkų valdžios siūlymus, kuriais siekta mažinti šildymo kainą kurorto gyventojams. Savivaldybė, panorusi apriboti šilumos teikėjo apetitą, argumentus dėl ko turi pigti šiluma, sieks apginti teisme. Kainų ir energetikos kontrolės komisija Druskininkų gyventojams siūlo šilumos kainą mažinti tik puse cento už kilovatvalandę.

Druskininkuose baigiami biokuro katilinės projektavimo ir pradėti biokuro katilo statybos darbai. Šiluma, naudojant biokurą, kurorto gyventojams bus pradėta gaminti po metų. Į naujos biokuro katilinės įrengimą kurorte bus investuota beveik 12 mln. litų. Beveik 6 mln.

Kuo arčiau rinkimai, tuo mažiau norisi reikšti nuomonę politinėmis temomis, o už kiekvieno įvykio pradedu įžvelgti paslėptą politinę reklamą. Panašiai ne vienas komentatorius bandė interpretuoti ir vieną po kito viešojoje erdvėje pasipylusius pranešimus apie pradėtą Druskininkų mero Ričardo Malinausko veiksmų tyrimą Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje.

Alytuje buvo diskutuojama ne tik dėl padidėjusių kainų, bet ir išaugusio šilumos, karšto vandens suvartojimo, šilumos punktų prižiūrėjimo ir reguliavimo. „Nė vienas šilumos punktų parametras nėrakeičiamas be raštiško namo pirmininko prašymo“, – kaltinimus savavaldžiavimu atmušinėjo Alytaus šilumos tinklų nuomininkės „Litesko“ įmonės filialo „Alytaus energija“ vadovas Vytautas Čeponis.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), siekdama užtikrinti kuo didesnį šilumos sektoriaus skaidrumą bei vartotojų informuotumą, surinko ir viešai paskelbė informaciją apie šilumos tiekėjų nepadengtas kuro sąnaudas ar papildomai gautas pajamas dėl kuro kainų pokyčio. „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ mums tiekiamos šilumos kainoje tiekėjui taikoma kompensacija – 1,68 lt. Visa kuro kompensacijos dedamosios suma Alytuje sudaro 3 mln. 538 tūkst. 20 litų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), siekdama užtikrinti, kad būtų įgyvendinta Šilumos ūkio įstatymo nuostata – šilumos kainos turi būti pagrįstos tiekėjo būtinosiomis sąnaudomis - UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ vienašališkai nustatė laikinas šilumos kainos dedamąsias, kurios įsigalios nuo spalio 1 dienos. Kainų komisija nustatė 2,7 proc. didesnę dedamosios kainą.

Dzūkijos sostinės šilumos tiekėja - bendrovės „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ - didelės panikos dėl įsiskolinimų už šildymą nekelia. Jie nedaug didesni, palyginti su pernykščiu dabartiniu laikotarpiu. Tačiau alytiškių, gaunančių kompensacijas už šią komunalinę paslaugą, taip pat socialines pašalpas, sparčiai daugėja. Tai rodo prastėjančią žmonių būtį.

Pernykštės vasaros pabaigoje į viešumą pradėjo kilti dabar jau buvusių Alytaus miesto vadovų ketinimai pakloti pustrečio milijono litų vietinio biudžeto lėšų šilumos tiekėjams už trasų iškėlimą iš tiesiamos antrosios Naujosios gatvės eilės. Paaiškėjus šiai konfidencialiai sutarčiai, pasitarti buvo pakviesti miesto tarybos nariai. Dauguma jų pritarė, kad iš tarybos narių būtų sudaryta komisija konfidencialios milijoninės sutarties aplinkybėms ištirti.

Pastarosiomis dienomis į viešumą iškilo viena konfidenciali sutartis, pasirašyta Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Čereškevičiaus ir šilumos tiekėjo - „Litesko" filialo „Alytaus energija" direktoriaus Vytauto Čeponio. Šią sutartį, atsieisiančią milijonus iš miesto biudžeto - iš visų mokesčių mokėtojų kišenių, palaimino ir meras Česlovas Daugėla bei vicemerė Rima Rakauskienė.

Ūkio ministerija skyrė 118,476 mln. Lt paramos iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų 11 projektų. Įgyvendinus projektus bus įrengtos naujos katilinės ir termofikacinės elektrinės arba senos modernizuojamos taip, kad jose vietoj naudojamo kuro būtų galima naudoti biomasę. Po 18 mln.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEK) įspėja, kad gyventojai turėtų saugotis „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ siūlomų sutarčių. Komisija pabrėžia, kad jokių staigių pokyčių šilumos ir karšto vandens sektoriuje nuo liepos 1 d. neįvyks, iki rudens patvirtins karšto vandens kainas šilumos tiekėjams, jos bus paskeltos viešai, tada vartotojai ir nuspręs, kuris būdas apsirūpinti karšto vandeniu jiems yra naudingesnis.

Prancūzų valdoma bendrovė „Vilniaus energija“, išsinuomojusi sostinės šilumos ūkį ir kadaise už tai miestui žadėjusi milijonines investicijas, dabar papurtyti piniginę siūlo pačiai Vilniaus savivaldybei ir vilniečiams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) iki vasaros pabaigos pristabdė privačios bendrovės „Vilniaus energija“ užmojus dar apie 51 proc. (iki 34,09 ct už kWh be pridėtinės vertės mokesčio) branginti šildymą sostinės gyventojams.

Visų elektros vartotojų lėšomis subsidijuojami šilumininkai, o atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančios jėgainės lieka posūnių ir podukrų vietoje. Siekiant pažaboti elektros įmonių apetitą (kurį malšinti joms ketverius metus leido palankus Elektros energetikos įstatymas) rengiamos įstatymo pataisos. Iki šiol dirbtinai kėlusių savo valdomo turto vertę elektros perdavimo ir skirstymo įmonių prašymai branginti elektrą nebebus tenkinami neįsitikinus pagrįstumu.

Marijampolė neteko vilties, kad šildymas mieste nors kiek pigs, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas nepatenkino Marijampolės savivaldybės skundo. Pigesnės šilumos tikėjęsi miestelėnai įtaria, kad tai tebuvo valdžios rinkimų akcija. Teismui Marijampolės savivaldybė skundėsi dėl to, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) Marijampolei šilumą tiekiančiai bendrovei „Marijampolės šiluma“ šilumos kainą patvirtino net 53 proc.

Visi šalies gyventojai ir įmonės, kurie naudojasi elektros energija, moka „duoklę“ centralizuotai šilumą tiekiančioms įmonėms paremti. Šiemet šiai paramai sukaupti visi mokame po 6,58 ct už kiekvieną sunaudotą elektros kilovatvalandę. Iš surinktų milžiniškų lėšų per 300 mln. litų valdžia šiemet skirs kaip paramą „Vilniaus energijai“, „Kauno energijai“ ir kitoms šilumos tiekimo įmonėms subsidijuoti. Nors pusė šalies elektros vartotojų niekada nesinaudojo šiluma iš centrinio vamzdžio.

Palangos prokurorė Eglė Trepšienė, uoliai vykdydama į politikos aukštumas pakilusio Palangos verslininko, kandidato į vidaus reikalų ministrus Raimondo Palaičio pageidavimus, persistengė. Ji be pagrindo pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl 74 metų palangiškio gydytojo Eduardo Skritulsko veiksmų, rašo „Lietuvos žinios“. Mėnesį Palangos apylinkės prokuratūroje vykusį ikiteisminį tyrimą nutraukė generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.

Pajūrio rinkimų apygardoje kandidatavusio Seimo nario Raimundo Palaičio skundą tiriantys pareigūnai vakar atliko kratas Palangos pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro 76 metų Eduardo Skritulsko bute ir darbo vietoje.

Lietuvoje pagreitį įgauna rekordiškai brangus šildymo sezonas. Pirmieji šildymo sezoną paskelbė kauniečiai: jau savaitgalį šiluma turėjo džiaugtis visi miesto gyventojai, rašo „Respublika“. Šiauliuose ir Panevėžyje šildymo sezono atidarymas - šiandien. Klaipėdos ir Vilniaus savivaldybės sprendimus turėtų priimti šią savaitę. Visoje Lietuvoje centralizuotai tiekiama šiluma šį rudenį pabrango vidutiniškai daugiau nei 40 proc.

Druskininkų ir Alytaus miesto savivaldybės atsisako už šilumą mokėti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytą kainą, rašo šeštadienio "Lietuvos žinios". Praėjusį ketvirtadienį Alytaus miesto savivaldybė nusprendė, kad VKEKK nustatyta šildymo kaina 25,73 cento už kilovatvalandę sunaudotos šilumos energijos yra nepagrįsta. Jeigu savivaldybė sutiktų patvirtinti VKEKK nustatytą kainą, alytiškiams šildymo kaina šį sezoną padidėtų beveik 44 procentais.

Šiandien Alytaus miesto savivaldybė nusprendė, kad nėra pagrindo didinti šildymo kainos iki 25,73 cento už kilovatvalandę sunaudotos šilumos energijos. Būtent tokį tarifą nustatyti šių metų birželio 26 d. posėdyje pareikalavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Alytaus miesto savivaldybės taryba nustatė, kad UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ už centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandę galės skaičiuoti po 22,32 cento be pridėtinės vertės mokesčio.

Marijampolės savivaldybės taryba Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pasiūlė šilumos kainas padidinti 25 proc., o ne 53 proc., kaip to norėtų miesto šilumos ūkį eksploatuojanti uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Litesko“. Apie tai - pirmadienio „Lietuvos žiniose“. Pagal UAB „Litesko“ skaičiavimus, Marijampolėje centralizuotai tiekiamos šilumos kaina be 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) turėtų išaugti nuo 18,53 cento už kilovatvalandę, šiluminės energijos - iki 28,53 cento.

Nuo kito šildymo sezono pradžios Kalvarijos šilumos ūkį eksploatuoti perims privačios bendrovės. Išnuomojus jį, neišvengiamai didės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Vargu ar jos pavys Vilniuje daugiau kaip 50 proc. didėjančius tarifus, rašo „Lietuvos žinios“. Pasak Kalvarijos savivaldybės mero Jono Ščeponio, priimtas tarybos sprendimas išnuomoti visą savivaldybės šilumos ūkį ir rengiami reikalingi dokumentai.

Plungėje senų daugiabučių namų gyventojai už šilumą šią žiemą mokėjo beveik 8 kartus daugiau nei gyvenantieji renovuotuose daugiabučiuose. Kituose miestuose vyrauja panašūs skirtumai. Tai praneša su koncernu „Rubicon Group“ susijusi bendrovė „Litesko“, valdanti šilumos tinklus, ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Kaip teigiama pranešime spaudai, efektyviausiai šilumą Plungėje vartojo renovuotas A. Vaišvilos g. 31 daugiabutis. Jo gyventojų išlaidos 60 kv.

Apeliacinis teismas byloje su koncernu „Rubicon Group“ išteisino Vilniaus tarybos narį Kęstutį Masiulį, todėl šis sutaupė 10 tūkst. Lt. Apeliacinis teismas patenkino K. Masiulio skundą ir panaikino ankstesnio teismo sprendimą. Pirmasis teismas buvo pripažinęs, kad politiko teiginys neatitinka tikrovės ir pažeidžia įmonės „Rubicon Group“ dalykinę reputaciją. Politikas K. Masiulis buvo įpareigotas atlyginti „Rubicon group“ tariamą 10 tūkst.

Kai kurie prekeiviai apgauti indekso šuolių aukštyn, turėjo nusivilti - viskas vyksta pagal vasaros planą. Rinka akla naujienoms ir metiniams prospektams. Grėsmės, kad, kad Lietuva turės silpnesnį skolinimosi reitingą, ir neišspręstų ekonominių problemų – vis realesnės. Tikėtina, kad investuotojai negrįš, kol nebus aiškesnės šalių vystymosi perspektyvos. Kiti, belūkuriuodami, nusiperka vieną kitą akciją. Pirmadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 4,1 mln. Lt.