linas agro

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupei „Linas Agro Group“ pernai pasiekus rekordines beveik 2 mlrd. eurų pajamas, grupės finansų vadovas Mažvydas Šileika sako, kad per artimiausius metus sunku tikėtis tolesnio augimo. Anot jo, tam įtakos turi sumažėjusios kainos ir pasiekti maksimalūs pardavimų pajėgumai.  „Sunku tikėtis tolesnio pajamų padidėjimo, nes daugiau ar mažiau prekiaujame savo maksimaliais pajėgumais.

Per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus – skaičiuojama, kad didžiąją dalį šalyje registruotų ūkių valdo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, o jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka vos keliolika procentų. Valstybei sureguliuoti šią tendenciją yra iššūkis – nors, rodos, paskatinimų jaunimui įsitraukti į šią veiklą yra, dažnas jų į ūkininkavimą žiūri skeptiškai.

Patvirtinta nauja žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ dividendų politika numato akcininkams kasmet skirti ne mažiau nei 20 proc. nuo konsoliduotojo grynojo pelno. Tokią dividendų politiką patvirtino grupės valdyba, per „Nasdaq“ ketvirtadienį pranešė „Linas Agro Group“. Jos finansų direktorius Mažvydas Šileika sako, kad tokia politika padės grupei augti ir patenkins akcininkų lūkesčius.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupė „Linas Agro Group“ per šešis 2022–2023  finansinių metų mėnesius gavo 1,1 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 33 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Grynasis pelnas išaugo 2,8 karto iki beveik 45 mln. eurų. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė beveik 74 mln. eurų – 77 proc. daugiau, pranešė grupė.

Žemės ūkio investicijų bendrovės „Linas Agro Group“ valdybos pirmininku perrinktas pagrindinis grupės akcininkas ir vadovas, ligi šiol šias pareigas ėjęs Darius Zubas, pranešė grupė. Pernai rugpjūtį D. Zubas buvo paskirtas „Linas Agro Group“ kontroliuojamos žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupės „KG Group“ valdybos pirmininku.

  Ketvirtadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje daugelį žemės ūkio bendrovių valdančios ir šimtus milijonų eurų pajamų gaunančios „Linas Agro“ grupės vadovas Darius Zubas guodėsi, kad be mokesčių mokėtojų pagalbos, Lietuvos verslas susidurs su didelėmis problemomis. D. Zubas tikino, kad jo vadovaujamos grupės valdomos įmonės itin priklauso nuo energetikos išteklių, kurie šiuo metu labai pabrangę. „Ypatingai kritinė situacija yra susidariusi paukštininkystėje.

Jeigu Vyriausybė nesiims jokių priemonių dėl augančių energetikos išteklių kainų, Lietuvos verslas susidurs su rimtomis problemomis. Dėl išaugusių sąnaudų sustabdžius įmones ir atleidus darbuotojus, šalis gali susidurti su didelėmis problemomis. Be to, kad padaugės bedarbių, dar daugiau gali išaugti maisto produktų kainos, o kai kurių produktų gali iš viso nelikti lentynose. Ketvirtadienį verslo atstovai apie tai diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.

Žemės ūkio verslo, maisto gamybos ir tarptautinės prekybos bendrovės „Linas Agro Group“ įmonė „Linas Agro“ gavo sindikuotą 170 mln. eurų paskolą iš trijų bankų – Šveicarijos „Credit Suisse“, „Swedbank“ bei SEB. „Credit Suisse“ paskolins 60 mln. eurų, „Swedbank“ ir SEB – po 55 mln. eurų. Paskola bus skirta apyvartinėms lėšoms – veiklai Lietuvoje finansuoti, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Už praėjusį mėnesį 12-oje Lietuvos įmonių darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai, kurių vidurkis viršija 10 tūkst. eurų. Geriausių algų dešimtuke – žemės ūkio, technologijų, investicijų, energetikos įmonės. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, už rugsėjo mėnesį didžiausias algų vidurkis išmokėtas bendrovėje „Linas Agro Group“ – 35,3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tiesa, įmonėje dirbančių vyrų darbo užmokesčio vidurkis viršijo 51 tūkst. eurų, o moterų – kiek daugiau nei 11 tūkst. eurų.

Lietuvos žemės ūkio investicijų bendrovės „Linas Agro Group“ grupės įmonė „Linas Agro“ už importuotas rusiškas trąšas turės sumokėti beveik 750 tūkst. eurų antidempingo muitą, mokesčių ir baudų, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas gegužės 20 dieną atmetė „Linas Agro“ skundą – įmonė prašė įpareigoti Muitinės departamentą ir Mokestinių ginčių komisiją panaikinti sprendimus mokėti muitą.

Seimo narių grupė siūlo riboti tiesiogines išmokas stambiesiems ūkininkams – jiems nuo kitų metų būtų taikomos 150 tūkst. eurų lubos. Jei Europos Komisija pritars, ribojimai būtų aktualūs maždaug 2 tūkst. hektarų valdančių ūkių savininkams.  Tokia išmokų riba sutaupytų apie 10 mln. eurų – šie pinigai būtų paskirstyti keliems tūkstančiams  smulkių ir vidurinių bei jaunųjų ūkininkų, ekologiškų ūkių savininkų.

Tautvydo Barščio kontroliuojamos žemės ūkio produktų perdirbimo bendrovės „Kauno grūdai“ smulkieji akcininkai nerimauja, kad už šimtamilijoninę sumą parduodamas verslas juo paliks be nieko ir jų teisės bus pažeistos. „KG Group“ teigia, kad pranešimai apie tariamus akcininkų pažeidimus yra nepagrįsti. Kaip pranešė Investuotojų asociacija, apie vykstantį sandorį su žemės ūkio investicijų bendrove „Linas Agro Group“ smulkiesiems akcininkams neteikiama jokios reikšmingos informacijos.

Šių metų pradžioje išaugus grūdų supirkimo kainoms tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose, grūdų augintojai ir perdirbėjai teigia, kad tam įtakos turi padidintas Rusijos eksporto muitas. Be to, nuogąstaujama, kad dėl išaugusių kainų gali brangti ir kai kurie maisto produktai.

Šiemet daugelis įmonių patiria sunkumų, tačiau bent jau sprendžiant pagal didžiausius darbuotojams mokamus atlyginimus, dalis jų išgyvena aukso amžių. Kai kurios žemės ūkio, transporto, informacinių technologijų bendrovės mokėjo dešimtis tūkstančių siekiančias algas. Tai rodo „Sodros“ duomenys apie spalio mėnesį įmonių mokėtą vidutinį darbo užmokestį. Praėjusį mėnesį Lietuvoje iš viso buvo 11 įmonių, kuriose mokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Priešpaskutinį metų mėnesį buvo įmonių, kuriose mokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 30 tūkst. eurų. Į didžiausias algas mokėjusių dešimtuką pateko aštuonios bendrovės, kuriose vidutinis atlyginimas viršijo 10 tūkst. eurų. Tokius naujausius duomenis apie lapkričio mėnesį mokėtų atlyginimų vidurkį ir jų medianą paskelbė „Sodra“. Didžiausias algas darbuotojams lapkritį mokėjo brokerio paslaugas teikianti „Robomarkets Baltics“. Jų vidurkis siekė beveik 32 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Geidžiamiausiu šių metų didžiuoju darbdaviu antrus metus iš eilės tapo telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“, o mažųjų darbdavių kategorijoje triumfavo agroverslo AB „Linas Agro“. Taip pat išrinkti devynių skirtingų verslo sektorių geidžiamiausi darbdaviai. Šiemet „Verslo žinios“ geidžiamiausius darbdavius rinko visiškai nauju būdu – nugalėtojai buvo renkami ne remiantis publikos balsais, o įvairiais finansiniais ir bendrovių žinomumo/reputacijos rodikliais.

Geidžiamiausiu šių metu didžiuoju darbadviu tapo telekomunikacijų bendrovė „Telia“, o mažųjų – IT bendrovė „Ruptela“. Taip pat išrinkti ir atskirų sektorių geidžiamiausi darbdaviai. Rinkimų „Geidžiamiausias darbdavys 2017“ nugalėtojus lėmė skaitytojų balsai. Rinkimai šiemet buvo rekordiškai aktyvūs. Vien pirmajame ture balsavo virš 3.000 asmenų, o antrajame ture kai kurios bendrovės surinko po daugiau nei 10.000 balsų.

Jau šį šeštadienį 19.30 val. TV3 televizijos eteryje – nuotykių kupino realybės šou „IššŪKIS kaime“ premjera. Kūrybinė projekto komanda ir dalyvių dešimtukas ilgą laiką praleido Šakių rajone esančiame Lukšių miestelyje. Suvalkijos perlu vadinami Lukšiai jau ne pirmą kartą svetingai įsileidžia tiek televizijos, tiek kino filmavimo kameras ir garsiausius šalies aktorius.

Į didžiausių Vidurio Europos sąrašą įmonių pateko 11 Lietuvos bendrovių, o tai - viena mažiau nei pernai. Mažėjančią tendenciją parodė tarptautinės audito ir verslo konsultacijų įmonės „Deloitte“ 500 didžiausių įmonių ataskaita, kurioje įvertintos 2015 metų įmonių pajamos.

Jolita Žurauskienė VL žurnalistė Neįprastai šilti gruodžio orai buvo nepalankūs žieminėms kultūroms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza sakė, kad augalams kur kas naudingesni žiemiški orai. Prisitaikė prie gamtos Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis sakė, kad smulkieji ūkininkai sumažino žieminių rapsų plotus, nes juos rizikinga auginti.

SEB bankas 28 mln. litų padidino žemės ūkio žaliavų prekybos ir prekių žemės ūkiui tiekimo bendrovės AB „Linas Agro“ kredito limitą, skirtą apyvartinėms bendrovės lėšoms finansuoti. Ateinančiais ūkiniais metais įmonių grupei AB „Linas Agro Group“ priklausanti bendrovė galės naudotis 228 mln. litų (66 mln. eurų) kredito limitu. „Baltijos šalių žemės ūkio sektorius yra stabilus ir turi daug perspektyvų augti toliau.

Po pastarųjų dvejų augalininkystės sektoriui itin palankių metų, kai ūkininkus džiugino ir pilni aruodai, ir supirkimo kainos, šiųmetis derlius kai kuriems augintojams gali teatpirkti gamybos sąnaudas. Vida Tavorienė VL žurnalistė Europos Sąjungoje laukiama rekordinio rapsų ir gausesnio už pernykštį grūdų derliaus. Lietuvos augintojai prognozuoja, kad mūsų šalyje bus kuliamas vidutinis derlius. Tačiau jiems nerimą kelia dabartinės rapsų ir grūdų supirkimo kainos.

Britų dienraščio „The Telegraph“ investavimo guru Jamesas Bartholomewas pataria investuotojams skirti daugiau dėmesio Lietuvai. Britas pasakoja, kad dažnas nerimas dėl besivystančių rinkų vertės smukimo JAV pabaigus pinigų skatinimo politiką gali būti šiek tiek perdėtas.

Trečiadienį Vilniaus akcijų biržos indeksas vėl fiksavo augimą. Sudaryti 248 sandoriai, vidutinė sandorio vertė – 1000 eurų, praneša „Finasta“. Aktyviausiai prekiauta „Aprangos“ akcijomis – geri įmonės liepos mėn. pardavimo rezultatai bei 2013 m. 6 mėn. veiklos rezultatai skatina investuotojus įsigyti šių akcijų; šiandien jos brango 1,19 proc. Pirkėjų akiratyje buvo ir „Agrowill Group“ (+3,1 proc.) bei „Vilniaus baldų“ vertybiniai popieriai.

Įmonių grupei AB „Linas Agro Group“ priklausanti bendrovė AB „Linas Agro“, besiverčianti tarptautine grūdinių kultūrų ir žemės ūkio žaliavų prekyba, ateinančiais ūkiniais metais galės naudotis 200 mln. litų kredito limitu. SEB bankas, atsižvelgdamas į bendrovės poreikius, šiemet jį padidino dar 50 mln. litų. Kredito limitas skirtas apyvartinėms bendrovės lėšoms finansuoti. „Žemės ūkio sektorius Lietuvoje toliau auga ir yra itin perspektyvus.

Viena didžiausių Lietuvoje žemės ūkio investicijų bendrovių „Linas Agro Group“ per tris šių finansinių metų ketvirčius uždirbo 83,16 mln. litų konsoliduotojo grynojo pelno - 8,2 proc. daugiau nei praėjusių finansinių metų tuo pačiu laiku, kai pelnas buvo 76,856 mln. litų. Vien tik šių metų sausį-kovą grupė gavo 14,615 mln. litų grynojo pelno (3,8 karto mažiau nei prieš metus) ir 534,78 mln. litų pajamų (2,5 karto daugiau). Grupės konsoliduotos pardavimo pajamos per 9 mėnesius išaugo 53 proc.

Šiandien prekyba Vilniaus akcijų biržoje vyko permainingai, pigusių brangusių akcijų skaičius buvo beveik vienodas, praneša „Finasta“. Apyvarta siekė 225 tūkst. eurų, biržos indeksas pigo 0,52 proc. Atskleista, jog per „Grigiškių“ antrinį akcijų platinimą pateiktų paraiškų skaičius viršijo pasiūlymą 2,8 karto. Bendrovės akcijos šiandien brango 0,17 proc., o naujos akcijos turėtų būti užskaitytos ketvirtadienį. Brango ir „Panevėžio statybos tresto“ vertybiniai popieriai.

Jolita Žurauskienė Brangstant trąšoms ūkininkai siekia išnaudoti ankštinių augalų privalumus, todėl pastaraisiais metais vis labiau domisi sėjamaisiais žirniais. Sėklinių žirnių pasėlių plotai 2012 m. užėmė 1 167,41 ha ir buvo net 32,5 proc. didesni negu 2011 m. Šį didėjimą lemia kiekvieną pavasarį juntamas žirnių sėklų stygius, nes nemažai jų prarandama nuimant derlių.

Akcinės bendrovės „Linas Agro“ konsoliduota apyvarta išaugo 50 proc. Nemažą apyvartos augimą lėmė tarptautinės prekybos plėtra ir struktūros pokyčiai. „Linas Agro” finansų direktorius Tomas Tumėnas teigė, kad bendrovės apyvartos augimą, lyginant su praėjusiais metais lėmė 21 proc. išaugusios tarptautinės prekybos apimtys bei Danijos įmonės „Rosenkrantz A/S“ perėjimas į „Linas Agro“ balansą. Anot T. Tumėno, atsižvelgiant į ekonominę situaciją pelnas yra kur kas didesnis nei planuota.

Specialistai šįmet prognozuoja prastesnį derlių ir žemesnes grūdų supirkimo kainas bei pataria ūkininkauti taupiau. Šį sezoną ūkininkai grūdinių kultūrų pasėjo daugiau nei prieš metus, bet jų puoselėtos viltys gerai uždirbti gali sužlugti. Ateities sandoriai žlugdo viltis Pernai žieminių javų Lietuvoje pasėta 517,4 tūkst. ha, arba 12 proc. daugiau nei praėjusį sezoną. Žieminių javų pasėta 517,4 tūkst. ha, arba 12 proc. daugiau, o žieminių rapsų – 95,1 tūkst. ha, arba net 45 proc. daugiau.

Agroverslo holdingu „Linas Agro Group“ tapusi „Linas Agro“ įmonių grupė per pirmąjį finansinių metų pusmetį gavo 747 mln. litų pajamų ir 32,7 mln. litų ikimokestinio pelno Akcinės bendrovės „Linas Agro Group“, kurios finansiniai metai prasidėjo liepą, konsoliduota apyvarta 2008 m. liepos – gruodžio mėn., neaudituotais duomenimis, viršijo 747 mln. litų , o konsoliduotas neaudituotas pelnas prieš mokesčius viršijo 32 mln. litų. „Nors įmonė nėra nauja, jos dydis ir struktūra iš esmės pasikeitė.

Partijai „Tvarka ir teisingumas“ šiemet rėmėjai aukoja didžiausias sumas – per trečiąjį metų ketvirtį surinkusi beveik 1,8 mln. litų, ji tapo ketvirčio ir 9 mėnesių lydere. Tai paaiškėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) paskelbus partijų pateiktus joms nuo liepos iki rugsėjo aukojusių asmenų sąrašus ir politinėms jėgoms jų skiriamas sumas. Partijos savo lėšų šaltinius turi įvardyti iki kiekvieno metų ketvirčio pabaigos, šiuo atveju iki baigiantis rugsėjui.

AB „Linas Agro“ konsoliduota 2007 m. liepos -2008 m. birželio mėn. apyvarta ir pelnas išaugo beveik 3 kartus, lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu. Gerus bendrovės finansinius rezultatus lėmė tarptautinės prekybos plėtra ir išaugusios pasaulinės žemės ūkio produkcijos kainos. Bendrovės „Linas Agro“, kurios finansiniai metai prasideda liepos mėnesio 1 dieną, konsoliduota apyvarta 2007 m. liepos – 2008 m. birželio mėn., neaudituotais duomenimis, viršijo 802 mln.

„Linas Agro“ grupės įmonė UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB iš AB „Malsena“ perka Šiaulių malūną. Bendrovės pasirašė malūno pirkimo – pardavimo sutartį, kurios vertė neatskleidžiama. Sandoris bus baigtas lapkričio 1 d. „Pirmasis mūsų grupės elevatorius buvo pastatytas Joniškyje 2002 metais. Vėliau statydami kitus objektus orientavomės į intensyvios žemdirbystės regionus.

Kosmetikos ir parfumerijos prekybos įmonės „Fragrances International“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Benas Gudelis yra brangiausio namo Lietuvoje savininkas - jo namas sostinės Žvėryno rajone yra vertas maždaug 30 mln. litų. Tai rodo žurnalo „Veidas“ skelbiamas brangiausių namų Lietuvoje sąrašas, kuris sudarytas remiantis kalbintų nekilnojamojo turto specialistų duomenimis. Antroje vietoje šiame sąraše yra JAV lietuvio milijardieriaus Juozo Kazicko namas sostinės centre, įvertintas 24 mln.

Tik nedidelė dalis uostamiestyje veikiančių įmonių priklauso klaipėdiečiams verslininkams. Greta įvairių užsienio šalių kapitalo uostamiestyje gana stipriai yra įsitvirtinę kauniečiai, taip pat verslininkai iš sostinės, rašo „Vakarų ekspresas“. Kai kuriems verslininkams klausimas, ar jų įmonės savininkai yra klaipėdiečiai, skamba provincialiai. Tačiau viešųjų ryšių ekspertai sako, kapitalo kilmė tampa itin svarbia tada, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas arba prekes vietinei rinkai.

Dar turėdami sandėliuose 2007 m. derliaus grūdų, žemdirbiai jau pradeda planuoti šio auginimo sezono pardavimus. Viena pirmųjų išankstines 2008 m. derliaus pardavimo sutartis kviečia sudaryti bendrovė „Linas Agro“, už toną rapsų siūlydama 1 300 Lt plius PVM.

Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB Vilniaus bankas pirmadienį, liepos 2d., pradeda platinti vienos didžiausių žemės ūkio produktų bendrovės „Linas Agro“ 15 mln. litų vertės dvejų metų trukmės obligacijų emisiją. Obligacijos bus platinamos iki liepos 20 dienos.