lietuvos socialdemokratų partija

Su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) į Seimą patekusi olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė tikino buvusi maloniai nustebinta ją partijos sąraše išreitingavusių rinkėjų, kurie Lietuvos penkiakovės legendą pakėlė iš 11-osios vietos į aštuntą.  Tai lėmė, kad 40-metė sportininkė jau pirmajame ture pateko į Seimą, o iš viso pirmąjį turą laimėję socialdemokratai jame gavo 20 mandatų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis paskelbė, kurie partijos nariai rinkimų sėkmės atveju taptų naujaisiais ministrais. Taip pat jis atskleidė, su kokiomis politinėmis partijomis tartųsi dėl bendros koalicijos.  Apie tai, su kuo sudarytų koaliciją, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė S. Skvernelis.

Autoritetingas leidinys „Politico“ sudarė sąrašą žmonių, kurie, jų nuomone, gali būti išrinkti į Europos Parlamentą, įskaitant ir Lietuvos atstovus. Tarp jų yra ne vien ilgamečiai Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius bei Petras Auštrevičius, bet ir galimi nauji veidai Europos politikoje, tokie kaip Vilija Blinkevičiūtė, Aurelijus Veryga bei Živilė Pinskuvienė.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė (LSDP) Vilija Blinkevičiūtė, vesianti „socdemų“ sąrašą į Europos Parlamentą (EP), kol kas neatskleidžia, ar dalyvaus ir rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. „Šiandieną aš dar nesakau nieko, nes nėra dar nė vieno, kas dalyvautų Seimo rinkimuose. Mūsų partija to dar nesvarsto, aš jau svarstau, bet nepasakysiu“, – šeštadienį žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, parlamentaras Algirdas Sysas kritiškai vertina bendrapartiečių apsisprendimą remti dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą artėjančiuose prezidento rinkimuose. Politikas teigė, kad G. Nausėda atstovauja dešiniąją ideologiją, todėl, pasak jo, socialdemokratų pozicija prezidento rinkimuose atstovaujama nebus. „Nekalbėkime, kad mes laimėsime tris rinkimus, nes mūsų kandidato vienuose nėra.

Labai didelė tikimybė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė nedalyvaus prezidento rinkimuose, teigia portalo tv3.lt šaltiniai partijoje. Vienas šaltinių teigia, kad sprendimas priimtas, bet apie tai bus paskelbta tik vasario mėnesio pradžioje.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) negaili karčių žodžių valdantiesiems ir Vyriausybei. Opozicijoje esanti partija sako, kad vis labiau į privatų sektorių stumiamos viešosios paslaugos blogina gyventojų padėtį ir veda prie dar didesnės krizės. Socialdemokratai teigia palaikantys ir mokytojų streiką bei ragina valdančiuosius prisiminti anksčiau duotus pažadus.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis ragino partiečius priminti konservatoriams jų Vyriausybės programą ir taip juos „primurkdyti“. Taip jis kalbėjo šeštadienį vykusiame socialdemokratų tarybos posėdyje. V. P. Andriukaitis Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) vadino „pseudopatriotine partija“. Konservatoriai šeštadienį susirinko į suvažiavimą, kuriame mini partijos trisdešimtmetį.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė negaili karčių žodžių konservatorių, laisviečių ir liberalų valdančiajai koalicijai. Jos teigimu, dar neįsibėgėjusi mokesčių reforma jau žlugo, krizės krečia sveikatos ir švietimo sektorius, o valdantieji nepriima reikalingų sprendimų, nes įsivėlė į tarpusavio kovas. Taip ji kalbėjo šeštadienį vykstančiame socialdemokratų tarybos posėdyje. Sekmadienį prasideda Seimo rudens sesija.

Kai kurių šalies medikų išėjimas iš darbo susijęs su sveikatos reforma, sako opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. „(...) natūralu, kad tai yra susiję. Na, suprantu, kada keičiasi vadovai, visko atsitinka ar ne? Išeina vienas kitas, bet ne masiškai. Vadinasi, medikai supranta, kad situacija yra bloga, ir tai yra tikrai susiję su įvairiomis pertvarkomis.

Prieš sugrįždamas į Lietuvos socialdemokratų partiją prieštaringai vertinamas Seimo narys Artūras Skardžius kalbėjosi dėl stojimo į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, bet išgirdęs neigiamą atsakymą atsidūrė prie socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės slenksčio, teigia portalo tv3.lt šaltiniai.  Socialdemokratų lyderė su A. Skardžiumi yra pažįstama dar nuo Naujosios sąjungos arba socialliberalų laikų.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė paskelbė pergalę savivaldos rinkimuose. Pasak politikės, partija laimėjo mandatus visose šešiasdešimt savivaldybių tarybų, turės apytiksliai šimtu daugiau savivaldybių tarybų narių, iš pirmo turo laimėjo 10 merų pozicijų ir nemažai kandidatų išėjo į antrą turą.  „Mes, socialdemokratai, šiuos savivaldos rinkimus tikai laimėjome, jaučiame didelį Lietuvos žmonių pasitikėjimą“, – pirmadienį ryte sakė V. Blinkevičiūtė.

Su kiekvienais savivaldos rinkimais socialdemokratų pozicijos didžiuosiuose šalies miestuose vis silpnėja. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje per pastaruosius savivaldos rinkimus socdemų kandidatų sąrašai rinko nedaug balsų, o kadangi kalbama apie narių skaičiumi didžiausią partiją visoje Lietuvoje, tokie rezultatai atrodo itin nejaukiai.

Socialdemokratai svarstys verslininko Sauliaus Girčio pašalinimą iš partijos po informacijos, kad jo įmonė prekiauja abejotinos kilmės mediena, galimai apeinant Baltarusijai taikomas sankcijas, trečiadienį pranešė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. „S. Girčys, kaip liudija jūsų atlikto tyrimo surinkti duomenys, savo veiksmais ir komentarais menkina socialdemokratų partijos, kurios narys yra, reputaciją.

Ketvirtadienį susitikę su vidaus reikalų viceministre Sigita Ščajeviene, socialdemokratai reikalavo paaiškinimų dėl numatomos valstybės tarnybos pertvarkos. Viceministrė tikino, kad pertvarkos rengėjai atsižvelgė į opozicijos kritiką, ypač dėl profsąjungų  vaidmens stiprinimo, tačiau parlamentarai turėjo daug klausimų, rašoma pranešime spaudai. „Neišgirdome nieko naujo. Ministerijos ir valdančiųjų argumentai mūsų neįtikina.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Rusijos karinė agresija prieš nepriklausomą Ukrainą rodo, kad Vladimiras Putinas yra neprognozuojamas. Visas valdžios šakas ir politikus ji ragina susitelkti, miestų ir rajonų merus pasiruošti priimti pabėgėlius ir sužeistuosius iš Ukrainos, didinti Lietuvos visuomenės atsparumą grėsmėms. Apie tai ji kalbėjo šeštadienį vykstančiame LSDP tarybos posėdžio metu.

Visuomenės nuomonė dėl prezidento Gitano Nausėdos sugebėjimo atstovauti gyventojų poreikiams, panašu, ženkliai pakito. Sociologų ir politologų teigimu, reitingų lentelėje susiklostė nuo Rolando Pakso apkaltos laikų nematyta situacija, kai šalies vadovas populiarumu nusileidžia kitam politikui. Specialistai svarsto, kad tai susiję ne tik su dažnai aptarinėjamomis G. Nausėdos komunikacijos klaidomis.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) naująja partijos pirmininke išsirinko Europos Parlamento narę Viliją Blinkevičiūtę. Išrinktoji partijos pirmininkė tikino, kad Lietuvai itin svarbu turėti stiprią kairiąją socialdemokratų partiją, o pirmaisiais savo darbais įvardijo komandos formavimą ir pergalę 2023-ųjų savivaldos rinkimuose.  Kaip pranešė partija, preliminariais rezultatais, V. Blinkevičiūtę palaikė apie 56 proc.

Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas varžosi, kas vadovaus seniausiai Lietuvoje politinei jėgai – Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Penktadienį abu kandidatai dalyvavo paskutiniuose partijos pirmininko rinkimų debatuose. V. Blinkevičiūtė teigė, kad laikas partijos vairą patikėti moteriai, o J. Olekas kalbėjo apie būtinybę tokius klausimus kaip Stambulo konvencija aptarti partijos skyriuose. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Po kelių mėnesių nuo skaudaus pralaimėjimo Seimo rinkimuose socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas paskelbė paliekantis savo postą. Maža to, politikas nebeketina pretenduoti į partijos pirmininkus. Vertindamas socialdemokratų darbą ir poelgius per kelerius pastaruosius metus, G. Paluckas pripažįsta, kad gailisi kai kurių savo, kaip pirmininko, sprendimų. 2017 m. pavasarį G. Paluckas laimėjo pirmą kartą surengtus tiesioginius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimus.

Opozicijoje atsidūrę socialdemokratai kritikuoja konservatorių ir dviejų liberalių partijų parengtą Vyriausybės programą. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai tikina, kad valdantieji išsisuka nuo rinkiminių pažadų, jų programa stokoja konkretumo ir aiškių sprendimų. Socialdemokratai žada pateikti savo variantą Vyriausybės programai. Penktadienį numatytas būsimos Ingridos Šimonytės vadovaujamos centro-dešiniųjų Vyriausybės programos tvirtinimas Seime.

Ilgametis socialdemokratas Algirdas Sysas į savo partijos ateitį žiūri ne pro rožinius akinius, o realistiškai ir atvirai. Jis pripažįsta, kad partija pralaimėjo Seimo rinkimus, o kairiąją politiką ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ištiko krizė, susijusi su pažiūrų sustabarėjimu. Taip pat politikas atvirai sako pasigendantis socdemų lyderio Gintauto Palucko atsakomybės už partijos pralaimėjimą ir svarsto, kokių savybių pirmininkui trūksta, kad jis užsitikrintų rinkėjų pasitikėjimą.

Socialdemokratų optimizmui dėl puikių rezultatų Seimo rinkimuose buvo lemta išblėsti. Suskaičiavus balsus, partija liko ketvirta su viso labo aštuoniais mandatais. Ir nors socdemai turėjo ambicingų planų netrukus po to, kai garsiai kalbėjo apie savo atsinaujinimą, šios svajonės subliuško.

Ruošiantis Seimo rinkimams ir rašant savo programas, politinių partijų fantazijai nėra ribų. Todėl programų eilutėse nugula ne tik reikšmingi pasiūlymai, kaip tobulinti mokesčių ar pensijų sistemas, bet ir pažadai naikinti erkes, apskritai atsisakyti tam tikrų mokesčių ar pensininkams kasmet dalinti 200 eurų vertės kelialapius. Na, o neatidžiausios partijos kelia ir tuos pažadus, kuriuos valstybė įgyvendina jau ne vienerius metus.

Piliečių laisvės, teisės, prievolės bei draudimai – bene labiausiai viešai aptarinėjami klausimai partijų rinkimų programose. Įvairios gyventojų grupės baiminasi drakoniškų draudimų, apribojančių jų laisves, ir tikisi sulaukti daugiau teisių ir laisvių. Ir kol vienos partijos grūmoja pirštu, sakydamos, kad skiepai ar kūno kultūros pamokos bus privalomos, kitos atleidžia vadeles ir žada įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, kartais net santuokas ar galimybę įsivaikinti vaikus.

Nuo darželio iki aukštojo mokslo, nuo ikimokyklinio ugdymo pedagogų iki aukščiausio lygio šalies mokslininkų – švietimas yra tema, kurią plačiau ar siauriau savo programose apžvelgia kiekviena partija. Tiesa, visų partijų prioritetai švietimui reikšmingai skiriasi. Vienos nori panaikinti atrankas į mokyklas ir universitetus, kitos – jas griežtinti, vienos mokyklų tinklą nori plėsti, kitos – mažinti.

Lietuvos socialdemokratų partija pristatė rinkimų programą, kurioje negailėjo pažadų ir siūlymų. Kandidatu į premjerus siūlomas partijos pirmininkas Gintautas Paluckas trečiadienį pristatė plačią mokesčių sistemos pertvarką ir pažymėjo, kad seks estų pavyzdžiu, nes kultūrai Lietuvoje per mažai skiriama dėmesio. Socialdemokratų tikslas – gauti daugiau mandatų nei per praėjusius Seimo rinkimus. Tuo metu socialdemokratai gavo 17 mandatų.

Socialdemokratai pristatė savo kandidatus vienmandatėse apygardose Vilniaus mieste. Iš ilgamečių socialdemokratų, žinomų visuomenės veikėjų ir politikos naujokų sudarytas sąrašas bandys pasirodyti sėkmingai sostinėje, kur dažniausiai kairiesiems iškovoti mandatus yra itin sunku. Kandidatai žadėjo įgyvendinti gerovės valstybės idėją, europinius atlyginimus, didinti finansavimą kultūrai ir siekti, kad Lietuva taptų Europos lydere aplinkosaugos srityje.

Pasaulinė Covid-19 pandemija sumaišė politikų ir jų partijų kortas prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partijų reitingai kito nežymiai, dalis politikų krizės situacijoje sugebėjo susižerti gausybę populiarumo taškų. Iki spalį vyksiančių rinkimų liko tik keli mėnesiai, tačiau sociologas Vladas Gaidys prognozuoja, kad valdančiųjų per karantiną gyventojams žarstytos dovanos nebus pamirštos.

Pernai dvejuose rinkimuose pralaimėjimą patyrusiam socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui šiemet Seimo rinkimuose tenka užduotis vesti partijos sąrašą. Nors šiuo metu parlamento opozicijoje darbuojasi tik devyni socialdemokratai, partijos lyderis, nors juokais, šiųmečiams rinkimams kelia ambicingą tikslą – kad Seimo valdančiąją daugumą sudarytų vien tik socialdemokratai. Galbūt dėl šios priežasties partija savo rinkiminį sąrašą papildė įžymiomis pavardėmis.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas naujienų portalui tv3.lt pripažino sulaukęs ne vieno valstiečių atstovo prašymo prisijungti prie socialdemokratų prieš artėjančius Seimo rinkimus. Valstietė Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad jei frakcijos kolegos nusprendė bėgti iš dabartinių valdančiųjų gretų, tai turėtų padaryti kuo greičiau. Sausį atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turi 11,3 proc.

Seimo rinkimams nenumaldomai artėjant, ir premjeras Saulius Skvernelis, ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas vis garsiau kalba apie galimybę po rinkimų formuoti bendrą koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau pats G. Paluckas akcentuoja, kad bendradarbiavimas bus neįmanomas, jei valstiečiai nepripažins savo klaidų ir toliau dirbs kaip iki šiol.

Kadenciją baigęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis sausį planuoja atkurti narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Jis ragina partiją Seimo rinkimams burti plačią koaliciją ir siūlo jai duoti savo vardą, rašo „Kauno diena“. „Reikėtų galvoti, koks (Seimo rinkimų – BNS) sąrašas būtų stiprus.

Kad ir kokiomis prognozėmis prieš rinkimus dalinasi sociologai ir politologai, nebūna rinkimų be intrigų, net tada, kai viskas atrodo aišku kaip dieną. Todėl ir šiųmečiai savivaldos rinkimai pažėrė toli gražu ne vieną netikėtumą. Portalas tv3.lt politologų teiravosi, kas juos labiausiai nustebino šiuose rinkimuose. Daugiausiai mandatų per savivaldos rinkimus gavo konservatoriai ir socialdemokratai – po 274, dar kelis mandatus konservatoriai prisidūrė dalyvaudami koaliciniuose sąrašuose.

Lietuvos socialdemokratų partija laiko save savivaldos rinkimų laimėtojais, nes partija iškovojo net 15 merų mandatų. Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas mano, kad tai lėmė partijos atsinaujinimas. Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11, Lietuvos liberalų sąjūdis – 6, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.

Nors politologai šiųmečius savivaldos rinkimus vadina rinkimais be nugalėtojo, laimėtojais save laiko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Nacionaliniuose reitinguose nežibanti partija pagal savivaldos rinkimų rezultatus pelnė trečią vietą. Tuo metu nuo LSDP atskilusių „socdarbiečių“ nežiba ne tik reitingai, bet ir pasiekimai rinkimuose.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) keliamas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis paskelbė, kad sieks prezidento posto gegužę vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose. Savo apsisprendimą politikas pranešė Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dėl dalyvavimo šalies vadovo rinkimuose politikas sustabdys savo darbą Europos Komisijoje. Lietuvos socialdemokratų partija V. P. Andriukaitį iškėlė partijos kandidatu į prezidentus lapkritį, kai jo kandidatavimą parėmė 40 partijos skyrių.

Kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose dalyvausiančios partijos ir rinkimų komitetai jau sužinojo rinkimų numerius, kurie bus įrašomi rinkimų biuletenyje. Numeriai paaiškėjo per penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Seimo rūmuose surengtą burtų traukimo ceremoniją. Penktadienį numeriu traukė tik 15 partijų. Likę 8 numeriai atiteks savivaldybėms, kurios penktadienį organizuoja komitetų numerių traukimą. Pirmoji biuleteniuose bus įrašyta partija Tvarka ir teisingumas.

Meilė kolegoms išblėsti gali greitai. Tačiau meilė valdžiai ir pinigams amžina. Tai puikiai įrodė dalis socialdemokratų, dar prieš porą metų demonstravusių vienybę, o pernai nepanorusių trauktis iš koalicijos ir įkūrusių naują partiją. Socialdemokratų darbo partija pasivadinę politikai dabar turi netgi daugiau mandatų nei buvę kolegos – 11 prieš 8, – tačiau valstybės dotacijų jie neteko. Kiek pagalvoję socialdarbiečiai nusprendė, kad tai labai neteisinga.

Ne tik politinės korupcijos byloje, o ir saugumo rinktoje medžiagoje figūruojantis koncernas „MG Baltic“ ilgus metus ne tik siekė įtakos politiniame gyvenime, bet ir naudojosi proga dosniai remti didžiąsias politines partijas. Portalas tv3.lt apžvelgė, kurioms partijoms koncernas buvo dosniausias. Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje pažymima, jog 2006 m. „MG Baltic“ atstovai nusprendė įkurti sau parankią politinę jėgą, manoma, Liberalų sąjūdį.

Buvę Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai sudaro mažumą naujojoje Socialdemokratų darbo partijoje, sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. „Aš manau, kad ten „darbo“ vis dėlto yra gerokai svarbesnis (žodis pavadinime – BNS), nes iš Socialdemokratų partijos dėl to steigimo pasitraukė vos apie 200 narių. Jeigu jau deklaruoja, kad surinko 4 tūkst. (...), vadinasi, didžioji dalis vis dėlto yra Darbo partijos atskilėliai“, – penktadienį Žinių radijui sakė G. Paluckas.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas mano, kad ūkininkai turėtų skolintis iš bankų, o ne valstiečių pirmininko Ramūno Karbauskio bendrovės „Agrokoncernas“. Anot ministro, įmonės skolinimą ūkininkams apskritai reikėtų uždrausti. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija ketvirtadienį pasikvietė B. Markauską į savo posėdį pasikalbėti apie ministerijai atsakingų institucijų veiklą.

Liepos 1-ąją turi startuoti nauja vaiko teisių apsaugos sistema, tačiau teisėsauga, vaikų teisių specialistai ir parlamentarai nuogąstauja, kad tam dar nespėta pasiruošti. Socialinės apsaugos ir darbo bei teisingumo ministrai Seime aiškino, kad sistema stringa dėl lėšų ir specialistų trūkumo. Praėjus metams po keturmečio Mato žūties nuo artimųjų rankos, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija į posėdį pasikvietė socialinės apsaugos ir darbo bei teisingumo ministrus.

Už trijų šalies politinių partijų vairo stovi jauni pirmininkai, tačiau pirmininkas nelygus lyderiui. Trijų opozicinių partijų pirmininkams teko iššūkis ne tik išpildyti rinkėjų lūkesčius, bet ir išbristi iš savo pirmtakų šešėlio. Ar pavyks Gintautui Paluckui, Gabrieliui Landsbergiui ir Remigijui Žemaitaičiui kitąmet tapti savo partijų lyderiais? Trims opozicinėms partijoms vadovauja trys jauni vyrai.

„Socdarbiečiai“ nepraleido progos įpilti žibalo į socialdemokratų konflikto ugnį ir išplatino pareiškimą, kuriame Gintauto Palucko vadovaujamus socdemus išvadino „radikalia kaire“. Portalas tv3.lt paprašė politologės ir ekonomisto įvertinti, kiek „socdarbiečių“ pareiškimuose tiesos, o kiek – reklaminės kampanijos prieš įkuriant savo partiją.

Socialdemokratams iškėlus ultimatumą – nepalaikysime kitų metų valstybės biudžeto, jei valstybės tarnautojams nekils algos – sukrunta ir kitų partijų atstovai Seime. Nors daugiau tokių kategoriškų pareiškimų kol kas neužgimė, daugelis turi pelnytos kritikos kitų metų biudžetui ir abejoja, ar jį palaikys.

Su valstiečiais į Seimą išrinkta parlamentarė Dovilė Šakalienė paliko liberalų gretas ir padėjo baigti formuoti opozicinę Socialdemokratų frakciją Seime. Nors pati Seimo narė tikina taip pasielgusi, nes sutapo jos ir socdemų idėjos, politologai mano – toks šokinėjimas rodo politinės ideologijos trūkumą. Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos sprendimą vykdę ir iš valdančiosios koalicijos pasitraukę parlamentarai iki šiol negalėjo suformuoti frakcijos Seime, nes vienijo tik šešis narius.

Socialdemokratų drama dar nesibaigė, viso labo verčiame kitą puslapį – daliai socdemų pasitraukus į opoziciją, daliai palikus partiją, panašu, kad Seime nebeliko valdančiosios daugumos. Kol socialdemokratai siūlo perskaičiuoti, kiek parlamentarų daugumoje, valstiečiai užtikrina – palaikančiųjų su kaupu. Tačiau tikslaus atsakymo šiame matematiniame uždavinyje neturi net politologai.