lietuvos radijas ir televizija

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariai paskelbė paliekantys Seimo Kultūros komiteto sudarytą darbo grupę dėl naujo visuomeninio transliuotojo įstatymo, nes į papildomų komitetų darbotvarkę grįžo senoji versija.

Vienas iš 12 kandidatų į Lietuvos radijo ir televizijos vadovo kėdę – dvi kadencijas nacionaliniam transliuotojui vadovaujantis Audrius Siaurusevičius. Jo teigimu, jam tęsiant vadovavimą LRT, nacionalinis transliuotojas taptų modernesnis ir skaidresnis. Antradienį LRT taryba 5 metų kadencijai iš dvylikos kandidatų renka LRT generalinį direktorių.

Vienas kandidatų į Lietuvos radijo ir televizijos vadovus – Justas Senapėdis – komisiją bandė papirkti dar neregėtu prisistatymu, naudodamas hologramą. Tiesa, hologramą žurnalistams J. Senapėdis demonstravo be garso, nes komisijos posėdis buvo uždaras, o informacija – konfidenciali. Daugiau modernaus pristatymo nuotraukų galite išvysti nuotraukų galerijoje. Sieks modernumo „Viskas yra šnekama apie inovacijas, moderniausią televiziją, tai reikia parodyti.

Lietuvos radijas ir televizija antradienį sulauks naujojo vadovo vardo. Šiemet vadovą renkanti komisija renkasi iš kaip niekada daug kandidatų. Dalis jų žada reikšmingas permainas nacionaliniams transliuotojui. Vadovauti LRT šiemet pretenduoja 12 kandidatų – penkiais daugiau nei prieš 5 metus. Žada žengti nauju žingsniu Istorikas Bernardas Gailius nelinkęs vertinti savo galimybių konkurse prieš 11 kitų kandidatų. Jo manymu, tai sunkus konkursas su rimtais pretendentais.

 Europos transliuotojų sąjunga (EBU) atsisakė dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklą tiriančios Seimo komisijos veikloje ir apkaltino parlamentarus darant politinį spaudimą LRT. „Rašau EBU vardu, siekdamas išreikšti mūsų susirūpinimą dėl tolydžiai augančio politinio spaudimo LRT“, – rašo EBU generalinis direktorius Noelas Curranas (Noelas Kuranas) laiške prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir premjerui Sauliui Skverneliui.

Seime tęsiantis tyrimui dėl LRT veiklos, pasiaiškinti dėl nacionalinio transliuotojo sutarčių pakviestas Rimvydas Paleckis. Nacionalinio transliuotojo direktoriaus pavaduotojas komisijai paaiškino, kaip LRT sudaro savo sutartis ir kodėl dėl jų galėjo kilti klausimų. Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansus ir ūkinę veiklą tirianti Seimo laikinoji komisija antradienį išklausė nacionalinio transliuotojo direktoriaus pavaduotoją Rimvydą Paleckį.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pirkimus reglamentuojančius teisės aktus įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo juos tobulinti, kad pirkimai būtų atsparesni korupcijai. Savo išvadoje STT pažymi, kad pagal europinę direktyvą ne visiems LRT pirkimams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansus tirianti Seimo komisija tęsia visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus apklausą. LRT vadovas sulaukė parlamentarų klausimų dėl neišsamios LRT veiklos ataskaitos ir per didelio jo, kaip vadovo, atlyginimo. Praėjusią savaitę pradėtoje apklausoje A. Siaurusevičius komisijai atsakė į klausimus, kodėl darbo sutartis LRT turintys žmonės dar gauna ir autorinius honorarus.

Seimo sudaryta laikinoji Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo komisija ketvirtadienį susirinko į pirmą posėdį ir patvirtino institucijų, į kurias kreipsis prašydama informacijos apie LRT veiklą, sąrašą. Tarp institucijų – ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Komisijai pavesta ištirti ir įvertinti 12 klausimų dėl LRT veiklos. Išvadas komisija turi pateikti iki birželio 1 dienos.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė paviešinti, kaip jis sako, skandalingus faktus apie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) lėšų naudojimą. Parlamentaro teigimu, LRT Seimui pateiktoje veiklos ataskaitoje buvo pateikta chaotiška informacija, sumaišytos sutartys, trūko dalies informacijos, ant sutarčių daug kur nėra numerio, nėra datų.

 Valstybės kontrolė, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, atliko AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) veiklos 2007–2011 m. auditą, kurio metu buvo vertinama, ar paslaugų įkainių nustatymo tvarka aiški, reglamentuota ir vieša ir ar vykdoma investicijų politika atitinka Telecentrui keliamus tikslus. Taip pat buvo aiškinamasi, kaip Telecentras įgyvendina prievolę atskirti reguliuojamos veiklos sąnaudas ir ar turi galimybių efektyviau valdyti turimą turtą.

Seimo posėdyje antradienį planuojama svarstyti kultūros ministro pateiktą Kino įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Naujoje Kino įstatymo redakcijoje įvestas naujas punktas kino finansavimo straipsnyje - tarp kitų šaltinių kinas finansuojamas 60 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio už filmų platinimą ir rodymą kino teatruose.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos administracija apskaičiavo, kad liūties padaryti nuostoliai siekia 5 tūkst. litų. Nuostoliai nebuvo itin dideli, nes vanduo nesugadino brangios technikos, tačiau baiminantis, kad situacija gali pasikartoti ir tuomet žala būtų žymiai didesnė, ketinama Vyriausybės prašyti pinigų pastato atnaujinimui, rašo 15 min.lt.

Pirmadienį mirė Dalia Andriušiūnienė, Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai atidavusi 27 darbo metus. D. Andriušiūnienė (g. 1960 balandžio 27 d.) Lietuvos televizijoje pradėjo dirbti išleidėja 1984-aisiais. Pastaraisiais metais ji buvo visuomeninių laidų prodiuserė. Lietuvos televizijoje D. Andriušiūnienė dirbo ir laidų vedėja, programų direktore. Daugelis žiūrovų ją prisimena kaip rinkiminių laidų profesionalę, visuomet buvusią įvykių sūkuryje.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai pirmininku išsirinko Paulių Subačių. Jį į komisiją yra delegavusi Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija. LRTK pirmininko pavaduotoju išrinktas Seimo deleguotas Rimantas Bagdzevičius. Naujas pirmininkas buvo renkamas dėl to, kad pasibaigė buvusio pirmininko Jono Liniausko kadencija komisijoje ir Rašytojų sąjunga į komisiją delegavo naują narį Antaną Jonyną.

Lietuvos radijas ir televizija (LRT) atmeta žiniasklaidos kaltinimus be viešųjų pirkimų konkurso pardavus sublicenciją televizijos kanalui "Sport 1" rodyti dalį olimpiados. LRT pabrėžia, kad tarptautinėse sutartyse su Europos transliuotojų sąjunga (EBU) LRT ir anksčiau turėjo teisę parduoti sublicenciją, tačiau tik prasidėjus krizei ėmė ja naudotis, kad gautų papildomų pajamų. Europos transliuotojų sąjunga sublicenciją laiko normalia praktika.

Šiandien LRT oficialiai paskelbė 36 atlikėjų, dalyvausiančių nacionalinėje 2010 metų „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankoje, sąrašą. Trijų atrankos koncertų (po 12 atlikėjų) vaizdo įrašai per Lietuvos televiziją bus rodomi šeštadieniais nuo vasario 13 dienos.. Dainas vertins komisija ir balsuodami tiesiogiai telefonu – žiūrovai. Kovo 4 dieną, ketvirtadienį,  finalinis atrankos koncertas bus transliuojamas  tiesiogiai – jame sužinosime nugalėtoją.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Seimui pateiktų Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pataisų, kurios „sutrikdytų LRT veiklą“ ir „neužtikrintų šio transliuotojo kontroliuojančios institucijos nepriklausomumo nuo valstybinių struktūrų“. Kritiška pozicija išdėstyta EBU generalinės direktorės Ingrid Deltenre laiške Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, praneša LRT.

1991 metų sausio 13 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė  užgrobė Vilniaus televizijos bokštą bei  Lietuvos radiją ir televiziją ir ginklu nutraukė tiesiogines Lietuvos radijo ir televizijos transliacijas. Sausio 12-13 dienomis S.Konarskio gatvėje prie LRT pastato dideliame ekrane bus transliuojama speciali programa. Nuo sausio 12d. 18 val. bus deginamas tradicinis laužas.