lietuvos nepriklausomybės akto

Vasario 16-osios rytą būrys kviestinių svečių pasitiko ypač originaliai - sostinės senamiestyje, Naručio viešbutyje, visai šalia Signatarų namų, kuriuose lygiai prieš šimtą metų ir buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas. Čia buvo organzuojami šventiniai pusryčiai, kuriuose dominavo Lietuvos vėliavos spalvos: raudona, žalia ir geltona. Geriausia šimtmečio dovana “Dar prieš metus, švęsdami vasario 16-ąją, originalaus Lietuvos Nepriklausomybės Akto neturėjome.

Šimtasis Valstybės gimtadienis — jau čia pat. Pateikiame penkias idėjas, kurios padės sutviskėti minint pačią reikšmingiausią Lietuvos istorijos datą. Elegancija. Tokį aprangos kodą diktuoja dvidešimt vyrų — Lietuvos Tarybos narių — šaltą 1918 metų vasario 16-osios dieną į Pilies gatvės 26-ąjį namą Vilniuje susirinkusių pasirašyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto. Pasirinkę elegantišką aprangos derinį tikrai neprašausite.

Praėjus mažiau nei savaitei po naujienos apie Vokietijos archyve rastą Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, netyla kalbos ne tik apie patį radinį ir herojumi tapusį profesorių Liudą Mažylį. Lietuvių smalsumą kurso koncerno „MG Baltic“ dar prieš kurį laiką pažadėta 1 mln. eurų premija šio akto radėjui.

Kauno „Žalgirį“ dažnai mėgstama vadinti Lietuvos komanda, todėl klubui pro akis nepraslydo tai, kad profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve trečiadienį surado vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Profesorius už tokius nuopelnus buvo pagerbtas per Kauno „Žalgirio“ ir Milano „Emporio Armani“ rungtynes laikinojoje sostinėje. Arena, kai trečiojo kėlinio viduryje buvo sveikinamas profesorius, plojo atsistojusi.

Jau dabar neabejojama, kad kovo 29 d. bus įrašyta į Lietuvos istoriją, kaip ir iki šiol mažai kam žinotas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Būtent jis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Tačiau lietuviai, matyt, jau tokie žmonės, kad džiaugsmo ir pasididžiavimo jausmus netruko pakeisti abejonėmis.

Vokietijos diplomatiniame archyve radus Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, pasipylė abejonės, ar tai tikras dokumentas. Imta svarstyti ir kodėl svarbų dokumentą rado ne žymūs Lietuvos archyvų ekspertai, o mažai kam žinomas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Garsūs istorikai ir archyvų žinovai sako, kad jų tai toli gražu nestebina, o dokumento originalumu jie nei kiek neabejoja.

Trečiadienį, eidamas 87 metus, mirė Nepriklausomybės Akto signataras, artimas prezidento Algirdo Brazausko bendražygis Vladimiras Beriozovas, pranešė Seimo kanceliarija. V.Beriozovas gimė 1929 metų rugsėjo 29 dieną Akmenės rajone, Viekšnių miestelyje. 1969 metais jis baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir tapo istorijos mokytoju.

Vyriausybė numato skirti rentą mirusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liudviko Simučio našlei Irenai Simutienei. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą nutarimą, valstybinė signataro našlių renta jai turėtų būti skirta nuo 2014 metų lapkričio 30 dienos. Vyriausybė dėl turėtų apsispręsti kitą savaitę.

Iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018-aisiais sostinėje turėtų būti įkurti Tautos namai. Tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucijoje, kuri trečiadienį bus perskaityta iškilmingame tarybos posėdyje. „Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą.

Penktadienį Seime, Kovo 11-osios salėje, prasidėjo iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 21-osioms metinėms. Iškilmingą minėjimą pradės ir kalbą sakys Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.