lietuvos istorija

Į televizijos ekranus grįžęs žaidimas „galvOK“ vėl stebino įdomiais klausimais ir niekur negirdėtais faktais, o žaidėjų kėdes išbandė du „Gero vakaro šou“ vedėjai Justinas Jankevičius ir Mindaugas Stasiulis. Komandoje kartu su Mantu Katleriu žaidęs J. Jankevičius rinkosi klausimą apie Palangą ir abu turėjo gerokai pasukti galvas.

Tai buvo ne tik dūris, nužudęs pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių. Tai buvo dūris ir Lietuvos valstybės pažangai, kuris beveik privedė prie to, kad Lietuvos išvis būtų nelikę. Karalių Mindaugą nužudę sąmokslininkai turėjo savų užmačių, o viena jų susijusi ir su asmeniniu kerštu, kai Mindaugas paviliojo svetimą žmoną. Pagrindiniai sąmokslo prieš karalių organizatoriai – kunigaikščiai Treniota ir Daumantas. Nors jų tikslas buvo tas pats – pašalinti Mindaugą – motyvai skyrėsi.

„Mažai Lietuvos istorikams ir visuomenei žinomas faktas yra tai, kad Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) gretose buvo ir lietuvių. Ukrainos istorikas ir žurnalistas Olegas Stecišinas 2015 m. Lvove ukrainiečių kalba išleido knygą „Banderivskij Internacional (Banderininkų internacionalas)“, kurioje aprašė 28 tautybių 359 asmenų, kovojusių UPA gretose biografijas. Šioje knygoje yra ir lietuviams skirtas poskyris“, – konferencijoje, pavadintoje „Ukrainos pasipriešinimas sovietų okupacijai.

Atsigręžus į istorinę praeitį, matyti, kiek daug skaudulių Lietuva patyrė. Okupacijos, trėmimai, partizanų mūšiai, kova už nepriklausomybę – visa tai galima vadinti istorinėmis traumomis, po kurių tautai atsitiesti nelengva. Psichologijos profesorė įvardijo, kad kiekvienas istorinis lūžis paliko gilų antspaudą lietuvių psichologinei sveikatai, o su traumų padariniais mokomės susidoroti iki šiol.

 Šiaulių miesto gatves papuošė ypatingi autobusai, supažindinantys miestiečius su Lietuvos istorija ir jai svarbiomis asmenybėmis – partizanais. Mokiniai, skaitydami informaciją, pateiktą ant autobusų, džiaugėsi, kad galės dar geriau įsiminti istorines asmenybes, o šios žinios jiems padės pamokų metu.

Sausio 13-oji Ričardui Dubickui svarbesnė už gimtadienį. Tai visos Lietuvos istorijos virsmo, naujos eros pradžia.  Ričardas laimingas, galėjęs būti ne tik šių įvykių liudytoju, bet ir jų dalyviu. „Negi niekada neišmuš jo atpildo valanda?“ Šalį pasiekusi žinia, kad, nepaisydama Lietuvos prokurorų išduoto Europos arešto orderio, Austrija paleido sausio 13-ąją Vilniaus televizijos bokštą šturmavusio „Alfa“ būrio vadą Michailą Golovatovą, Ričardą sukrėtė iki širdies gelmių.

 www.epaveldas.lt - patogesnis ir prieinamesnis visiems Lietuvos istorijos ir kultūros mylėtojams! Tiems, kurie domisi Lietuvos istorija ir kultūra netrukus ši informacija bus pasiekiama greičiau ir patogiau! Vykdomas interneto portalo www.epaveldas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paskelbė sprendimą Lietuvos istorijai jautrioje byloje, kurioje Stanislovas Drėlingas yra nuteistas dėl dalyvavimo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikyme. Teismas nutarė, jog buvęs sovietų saugumietis už padėjimą vykdyti genocidą nuteistas pagrįstai.

Mielieji, kad būtų aiški istorijos dėstymo mokyklose kryptis - mirtina grėsmė Lietuvos valstybei buvo ir yra iš Rytų, iš Rusijos imperijos, čia pateikiau istorinį vaizdelį, kaip fantastinio grožio sostinė Vilnius "TVANO" metu,1655 m., buvo paverstas pelenų (ačiū Dievui ne radioaktyvių) krūva. Šiandien Kremlius, Ukrainos okupacijos fone, grasina pasaulį paversti radioaktyvių pelenų krūva. Tokia Kremliaus – valstybinio teroristo, tautų žudiko retorika.

Gegužės 16 dieną, penktadienį, 17.00 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19, Kaune) duris atveria vienas iš „Kauno Hanza dienos 2014“ renginių - lietuviško komikso istorine tematika vizualizacijų paroda „Leičiai“, kurios atidarymą paskelbs vieni projekto kūrėjų, iliustratorius Tomas Mitkus ir istorikas Karolis Zikaras.

I.VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA Jau mokyklos suole Istorija formuoja asmenybės mentalitetą. Atėjo laikas Lietuvos istorijos vadovėliuose mokykloms pateikti esminius tragiškos Lietuvos istorijos faktus apie laukinių rusų ordų antplūdį 1654-1655 metais („TVANAS“), apie 17 amžiaus vidurio lietuvių genocidą, kai buvo nužudyta 70 proc., apie 2 milijonai Lietuvos gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius, buvo sudegintas, sugriautas iki pamatų. Lietuva buvo nužudyta tiesiogine prasme.

kovo 11-ąją minėsime nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Tačiau mūsų šalies istorija – tai ne tik Sąjūdis ir 1990-ieji, ne tik 1918-ieji ir Vasario 16-oji, bet ir Trakai, Kernavė ir net XIII-XIV a. dabartinio Kalnų parko teritorijoje gyvavęs Kreivasis miestas.

Įvairūs darželiai su savo požiūriu į vaikų ugdymą, populiarios teorijos ir metodikos, kūrybiškumą skatinantys žaidimai, kūrybinės dirbtuvės – pirmą kartą parodoje „Vaikų šalis“ tiek dėmesio bus skiriama kūrybiškam vaiko ugdymui. Specialiai įrengtose Žiniukų ir Klausučių klasėse savo ugdymo metodikas pristatys privatūs ir valstybiniai darželiai „Šaltinėlis“, „Saulės gojus“, „Lazdynėlis“, „Atžalynas“ ir kt.

Sakoma, kad pašto ženklai – tai valstybės vizitinė kortelė, keliaujanti po visą pasaulį, ir atskleidžianti, kokie žmonės gyvena toje šalyje ir ką jie brangina, kokie įvykiai toje šalyje vyksta. Pirma dalis Todėl netrukus po to, kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuva, buvo išleisti ir pirmieji mūsų pašto ženklai. Tačiau Vokietijoje atspausdintus pašto ženklus parsivežti į Lietuvą per vis dar SSSR pasieniečių ir muitininkų saugomas sienas 1991metais nebuvo paprasta.

Šiai istorijai – jau per dvidešimt metų. Susijusi ji su vienu iš kiekvienos valstybės, taigi, ir Lietuvos nepriklausomybės simbolių – pašto ženklu. Tuo visiems įprastu nedideliu ženklu, esančiu ant kiekvieno voko. Tačiau žinančių šią istoriją nedaug, o vieną iš jos dalyvių kolegos vis dar juokais vadina kontrabandininku.

Penktadienį Signatarų namuose Vilniuje pristatyta Arvydo Anušausko knyga „Teroras 1940-1958 m.“ Joje autorius, remdamasis Lietuvos ir Rusijos archyvų dokumentais, kitais archyviniais šaltiniais, istorijos tyrimais bei liudytojų prisiminimais, pasakoja apie 1940–1958 metais sovietų  vykdytus nusikaltimus. Pasakodamas apie naująją knygą, Seimo narys A. Anušauskas atkreipė dėmesį į nuotraukas, kuriose užfiksuoti vaikai. „Tokių ištremtų vaikų buvo apie 40 tūkst.

Artėjant sausio 13-osios minėjimo dvidešimt pirmosioms metinėms savaitraštis „Ekonomika.lt“ apie tai kalbino VU Istorijos fakulteto dekaną profesorių Zenoną Butkų. Jis ryžosi pareikšti savo nuomonę ir apie šiandieninius ekonominius sunkumus Lietuvoje bei pasaulyje. Kaip prisimenate Lietuvą 1991-aisiais? 1991 metų sausio 13-oji – turbūt garbingiausia Lietuvos istorijos data, nes tądien pavyko apginti Lietuvos nepriklausomybę.

Liepos 14 d. į pirmą posėdį susirinko Savivaldybės tarybos sprendimu Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui sudaryta Komisija 20 amžiaus laisvės ir pasipriešinimo kovų istorijos Biržų rajone įamžinimo klausimams spręsti.

Akmeniškio namuose galima išvysti unikalią Lietuvos heraldikos kolekcija. Mažame kambarėlyje telpa visa Lietuvos istorija.Tai miestų ir miestelių herbai, ženkliukai, knygos, šalies prezidentų portretai. Kelerius metus užtrukusį kolekcininko darbą kol kas matė nedaugelis, tačiau ateityje jis norėtų surengti ne vieną parodą, praneša LTV Naujienų tarnyba. Anicetas Lupeika kolekciją pradėjo rinkti išėjęs į pensiją.

Prabilus apie galimą neprižiūrimų dvarų nusavinimą dalies jų savininkai sukruto, tačiau paveldosaugininkai pastebi, kad lazdos jiems reikėtų didesnės.Anot jų, besislapstančius arba ignoruojančius prašymą atlikti nors dvaro konservavimo procedūrą reikėtų bausti nusavinant nuosavybę neatlygintinai – skirtingai nei numato dabar galiojantys teisės aktai. Pastarieji sako, kad pareigūnai pirmiausia turėtų siūlyti paramą, o ne mosuoti aktais.

Sienų likimas neatsiejamas nuo valstybės likimo – jos yra akivaizdus nepriklausomybės simbolis. „Baltų lankų“ leidyklos išleistoje knygoje „Lietuvos sienos. Tūkstantmečio istorija“ trumpa tūkstančio metų Lietuvos valstybės istorija pasakojama pasitelkiant teritorijos ir sienų raidos faktus. Istorija mena Lietuvos valstybės – Karalystės, Didžiosios Kunigaikštystės, Respublikos – kūrimosi ir klestėjimo laikus.

Sovietų Sąjunga seniai žlugo, tačiau apie grėsmes Lietuvai ir jos valstybingumui kalbama taip, kaip ir prieš 20 metų – sovietinės Lietuvos periodas vis dar vertinamas pernelyg ideologizuotai. Tą rodo ir paskutinieji buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio vieši komentarai. „Tvirtinimai, kad po dvidešimties metų nepriklausomybės nėra laisvos Lietuvos, yra keisti, jei ne absurdiški. Tai paprasčiausia demagogija.

Dar nespėjus atslūgti aistroms dėl Lietuvos vardo 1000-mečio minėjimo, susilaukusio daug kritikos dėl padrikai sudėliotų jo ideologinių akcentų, visuomenė šiemet raginama deramai paminėti Žalgirio pergalės 600-metį.

Baigiantis Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo metams, Europos Parlamente (EP) su renesanso laikų muzika ir šokiais buvo pristatyta didinga ir sena Lietuvos istorija. Daugelis Europoje vis dar menkai pažįsta Lietuvą, dažniausiai prisimenama tik sovietų okupuotos Lietuvos praeitis. Tuo tarpu didingieji Lietuvos istorijos puslapiai yra beveik visiškai nežinomi. EP narės Laimos Andrikienės iniciatyva organizuotas renginys „Didžioji Lietuva“ šį kartą Europai pademonstravo kitokią Lietuvą.