liaudies medicina

„Kineziterapija 24/7“ pasidalino paprastu liaudies medicinos receptu, kaip apsaugoti sąnarius nuo artrozės ir jos simptomų progresavimo, gerinti kremzles ir sumažinti sąnariuose jaučiamą diskomfortą. Socialinių tinklų įraše pasidalinta receptu, kuris nekenkia sveikatai, nesukelia jokių pašalinių poveikių, jo veiksmingumas įrodytas tyrimais. Tai – puikus būdas pasirūpinti sąnarių sveikata.

Savaitę sirgęs ir savigyda užsiėmęs rusų dailiojo čiuožimo olimpinis čempionas Romanas Kostomarovas pateko į reanimaciją. Pranešama, kad vyras, galimai užsikrėtęs COVID-19, bandė gydytis liaudies metodais – lįsdamas į eketę. Patekus į ligoninę jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas. Sausio 11-ąją Rusijos žiniasklaidoje, remiantis choreografo ir prodiuserio Iljos Averbucho teiginiais, pranešė, kad R. Kostomarovas buvo perkeltas gydymui į Komunarkos gydymo centrą Maskvoje.

Dauguma žmonių dar vaikystėje susipažino su liaudiškais gydymo būdais. Kojų kaitinimas karštame vandenyje, bulvių ar kiaušinio kompreso laikymas ant nosies ar akies, vaistažolių arbatos gėrimas ir dauguma kitų liaudies medicinos gydymo metodų dabar kelia diskusijas dėl jų veiksmingumo. Apie praeities gydymo metodų efektyvumą portalas tv3.lt pasikalbėjo su vaistininke Giedre Tautkevičiene.

Visame pasaulyje, nuo Sibiro iki tropikų, auga daugiau nei 150 rūšių putinų, deja, Lietuvoje turime tik vieną savaiminę jo rūšį – paprastąjį putiną. Jie paplitę ketvirtadalyje Lietuvos miškų, dažnai auga upių ir ežerų pakrantėse. Paprastasis putinas labiausiai mėgsta derlingą priemolį su užsilaikančia drėgme. Tokių dirvožemių daugiausia Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje. Paprastieji putinai išgyvena iki 50 metų, be to, jie nesunkiai dauginasi savaime įsišaknijančiomis atlankomis.

Rudenį gėlynai, visa sodo aplinka ir balkonai suspindi viržių žiedais. Šie dekoratyvūs augalai pastaruoju metu labai populiarūs, todėl, kad yra nereiklūs ir ilgaamžiai, vienoje vietoje gali augti 15-25 metus. Taip pat šie augalai turi ir gydomųjų savybių. Viržių nauda Liaudies medicina byloja, kad viržių lapeliai ir žiedai veikia kaip vaistai ir puikiai malšina uždegimą.

Kovoti su rudenį daugybę žmonių užpuolančiais negalavimais padeda ne tik skiepai ar vaistai, bet ir sena gera liaudies medicina. Natūralių vaistų karaliumi mūsų šalyje išlieka česnakas. Ši aitri daržovė ne tik valgoma žalia, bet ir maišoma su alkoholiu, net kišama į varvančią nosį.

Ar matėt, kaip Lietuvos krepšininkai įveikė Nigerijos rinktinę? Nuostabų Jono Mačiulio ir Manto Kalniečio duetą? Jeigu stebėjot, miegoti nuėjot laimingi, tačiau rytą atsibudus džiaugsmą galėjo imti temdyti nuovargis. Specialistai pataria, kaip išlaikyti žvalumą naktį neišsimiegojus. Baltupių šeimos medicinos centro gydytojas Dainius Jakučionis tv3.lt sakė, kad vieną ar kelias naktis iš eilės neišsimiegojus, organizmui nieko blogo nenutiks.

Kuomet visoje Lietuvoje skamba grėsmingi įspėjimai apie ligas, o gripo epidemiją paskelbė jau 16 savivaldybių, nenuostabu, kad tokiu metu pradedama galvoti apie būdus, kurie padėtų išvengti susirgimo. Ne išimtis ir mūsų šalies garsenybės, kurioms dažnai tenka dirbti sergant. Dauguma jų palaiko liaudišką mediciną, o cheminius vaistus renkasi tik tada, kai jau nebėra kitos išeities. tv3.lt naujienų ir pramogų portalas domėjosi kaip pramogų pasaulio atstovai gydosi užklupus ligoms.

 „Kiekvieną rudenį ir žiemą sergu peršalimo ligomis ir dažnai šie negalavimai virsta plaučių uždegimu. Išbandžiau daugybę ir tradicinės, ir liaudies medicinos vaistų, tačiau niekas nepadeda. Viena pažįstama man siūlo išbandyti urinoterapiją – gydymą šlapimu. Sako, kad tai geriausias būdas atsikratyti mano ligų. Ji pamokė, kaip gydytis: reikia gerti natūralų, nevirtą ir neatskiestą vandeniu šlapimą.

Vaistus vadinti „chemija“ dabar madinga. O alternatyva sintetiniams preparatams tampa ne tik močiučių vaistažolių arbatos ar namuose pagamintos mikstūros su medumi bei citrinos sultimis, bet ir homeopatiniai vaistai. Kas tai yra ir ar jie iš tikrųjų veiksmingi? Ką jums paaiškintų homeopatai... Homeopatinių vaistų pagrindas gali būti augalinės, gyvulinės, mineralinės medžiagos, paruoštos pagal tam tikrą tirpinimo, skiedimo ir dinamizacijos schemą.

Užklupus peršalimui, ne visi stačia galva puola eiti pas šeimos gydytoją. Jei vos suskaudo gerklę ar įsisiautėjo sloga, paprasčiausia (ir sveikiausia!) gydytis per šimtmečius liaudies medicinos patikrintomis priemonėmis. Viena šių universalių terapijų – inhaliacija. Laura Mureikaitė Tikriausiai nerastume žmogaus, kuris nė karto nebūtų kvėpavęs virš garuojančio puodo, kai galva pridengta rankšluosčiu. Inhaliacija – paprastas ir veiksmingas būdas įveikti pirmuosius peršalimo simptomus.

Nuospaudos įvardijamos kaip liga, bet tai – daugiau kosmetinė problema. Jei nuospaudos susiformavo ne dėl pačios pėdos problemų (deformuoto pėdos kauliuko ar kaulinės išaugos, iškrypusių, sulinkusių kojų pirštų, kai jau reikia kreiptis į ortopedą), o dėl netinkamos avalynės ar neįprasto krūvio pėdoms, jų atsikratyti nesunku. Tereikia pamirkyti koją muiluotame vandenyje, ir viršutinį suragėjusį, sustorėjusį odos sluoksnį nesunku nugremžti peiliuku, skustuvu ar pemzos gabaliuku.

Ropių tėvyne laikoma Europa ir Azija, iš dalies net Sibiras. Ropes augino senovės egiptiečiai ir persai. Egipte ropėmis buvo maitinami piramides statę vergai. Kai kuriose valstybėse ropės buvo tik varguolių maistas, o senovės Romoje keptas ropes valgė ir ponai, ir elgetos. Būdavo, kad romėnams neužtekdavo ropių, tada jie iš pavergtų tautų duokles imdavo ropėmis. XVI amžiuje Prancūzijoje ropės buvo tokios svarbios, jog joms neužderėjus kildavo badas.

Turbūt kiekvienas žinome kaip neestetiškai galvoje atrodo pleiskanos. Tačiau kas jos iš tikrųjų yra, kaip susidaro ir kokios jų atsiradimo priežastys – žino ne visi. Pleiskanos – tai raginio odos sluoksnio atsiskiriančių ląstelių plokštelės. Pleiskanos yra požymis, kad galvos oda pažeista. Šios nemalonios baltos, pilkos ar gelsvos spalvos dalelės galvos plaukuose ne tik kad nesudaro estetinio vaizdo, bet ir sukelia niežulį, paspartina plaukų riebalavimąsi.

Liaudiškais vadinami gydymo būdai iš tiesų padeda sutaupyti pinigų vaistams, bet kodėl jie padeda gydant nesunkias ligas, nežino niekas. Esame pratę pirmiesiems peršalimo simptomams pasireiškus griebtis tablečių. Jas geriame ir kai dantį skauda. Sintetiniais vitaminais stipriname imunitetą, nepaisydami, kad vaistų kainos vis labiau kandžiojasi. O juk yra dar liaudies medicinos metodų. Ir ne visi jie yra tik „bobučių pasakos“ – kai kuriuos yra palaiminę net mokslininkai.

Vasarą parduotuvių lentynose didžiulis pasirinkimas įvairiaspalvės atviros avalynės, deja, džiugina ne kiekvieno pirkėjo akį. Kaip rodo tyrimai, nagų grybelis sudaro trečdalį visų grybelinių odos ir apie pusę nagų ligų. Tai kur kas daugiau nei besiskundžiančiųjų nuospaudomis ar plokščiapėdyste. Kaip apsisaugoti nuo šios lengvai plintančios infekcijos pasakoja, Kauno Gedimino klinikos gydytoja dermatovenerologė Jolanta Urbštienė.

Efektyvi priemonė sergant angina, faringitu arba laringitu - burokėlių nuoviras. Vidutinio dydžio burokėlį užpilame vandeniu ir verdame, kol suminkštės. Tuomet nuovirą atvėsiname, nukošiame ir skalaujame juo gerklę. Pušų pumpurų nuoviras vartojamas inhaliacijoms sergant bronchitu arba angina. Jeigu pumpurų neturime, galime naudoti pušų spyglius.

Vaistiniai augalai buvo pirmieji natūraliausi vaistai žmonijos istorijoje – ir nevadinkime to lengvu raganavimu. Fitologija – mokslas apie gydymą augalais. Skauda galvą – šast piliulę už žando. Žmonės tapo sintetinių vaistų ir maisto papildų vergais ir nepelnytai pamiršo nuo senovės vartojamas žoles. Gyvename nesveikai, o paskui klausiame – iš kur tos ligos atsirado. Iš mūsų pačių, ponios ir ponai.

Liaudies medicinos receptas. Gydo nuo riebios veido odos. 1 kiaušinio baltymas, po 1 a.š. medaus, pieno ir citrinų sulčių. Pirmiausia suplakamas baltymas, tada įmaišomi kiti komponentai. Kad kaukė nebūtų per skysta, galima įberti avižinių dribsnių. Užtepta ir išdžiūvusi kaukė nuplaunama prieš tai uždėjus šiltą kompresą. Ją nuplovus veidas suvilgomas ramunėlių nuoviru.

Liaudies medicina vaistinių augalų paslaptis atskleidusi jau seniai. O mokslininkai ištiria ir patvirtina vis naujas šių augalų savybes saugant ir puoselėjant sveikatą. Šį kartą pateikiame 11 naujai atrastų augalų savybių, kurios vis plačiau taikomos tradicinėje medicinoje. 1. Ginko biloba, arba dviskiautis ginkmedis. Šio augalo lapuose esama unikalaus komponento bilobalido, kuris saugo smegenų ląsteles nuo irimo.

Kai šalyje tokie permainingi orai, vis lengviau peršalti ar užsikrėsti virusu. Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus - kosėjimą, gerklės skausmą ar slogą, juos pirmiausia bandykite įveikti natūralios medicinos pagalba. Liaudyje yra žinoma daugybė būdų, kaip atgauti jėgas stiprinant sveikatą pačios gamtos siūlomais “vaistais". Atsako „Camelia“ vaistininkė Edita Starovoitova Pajutus pirmuosius peršalimo požymius rekomenduojama likti namie ir sveikti.

Nuo senų senovės žmonės žinojo pačių įvairiausių receptų nuo peršalimo. Prieš griebdamiesi cheminių vaistų, išbandykite liaudiškų receptų. Jie daug sveikesni ir nekenkia mūsų organizmui. Nuo senų laikų peršalus geriamos aviečių uogienės ar džiovintų aviečių arbatos. Kosulį gydo čiobrelių, trispalvių našlaičių, paprastojo raudonėlio, saldymedžio, šalpusnio arbatos arba įvairūs jų mišiniai.

Garsi žolininkė Adelė Karaliūnaitė rudenį pataria kiekvieną dieną valgyti po gabalėlį alijošiaus lapo. Tai pades išvengti gripo. Gydytoja, kartais dar vadinama ragana, spalio 1 d. atidaro savo krautuvėlę Šiauliuose, prekybos centre „Bruklinas". Ji pati pasitiks pirmuosius pirkėjus. „Žolelių ir iš jų pagamintų maisto papildų paklausa didžiulė.

Nors dilgėlė dažniau vadinama piktžole nei vaistažole, vis dėlto ši ankstyvą pavasarį prasikalanti žolelė – itin daug gydomųjų savybių turintis augalas. Dilgėlės lapuose gausu vitaminų C, K, B1, taip pat karotino, baltyminių medžiagų, gliukozido urticino, chlorofilo, geležies druskų, kalcio, kalio, fitoncidų, pantoteno rūgšties, skruzdžių rūgšties (pastaroji kaip tik ir sukelia dilginimo efektą). Tokia turtinga cheminė sudėtis leidžia dilgėles plačiai naudoti liaudies medicinoje.

Tikriausiai sunku įvardyti skausmą, kuris kamuotų įkyriau nei skaudamas dantis. Kai pradeda skaudėti dantį atrodo, tarsi skausmas būtų nepakeliamas ir truktų visą amžinybę. Jūs negalite kalbėti, valgyti ir netgi ramiai kvėpuoti. Beje, skausmo priežastis ne visada glūdi dantyje. Panašų efektą gali sukelti ir kitos ligos. Tačiau jei jau skauda – priežastis pasitraukia į antrą planą, prieš akis lieka vienintelis tikslas – kuo greičiau atsikratyti nemalonaus skausmo.

Rygos liaudies medicinos instituto direktorė Ilzė Jansonė moko kuo sveikiau gyventi. Jos svarbiausias patarimas kaip išvengti vėžio, alergijų ir kitų ligų - nevalgyti rafinuoto balto cukraus, baltų miltų ir baltos druskos. Esą šie produktai griauna žmogaus imuninę sistemą. I. Jansonė mėgsta priminti žinomą situaciją.

Mika (26) atrado ypatingą priemonę nuo pėdų skausmo. Britų dainininkas prieš pasirodymus į savo batus prikiša mėsos. Kaip rašoma britų laikraštyje „The Sun“, šį patarimą jam davė madų dizaineris Christian Louboutin (45). Apie tai Mika pasakojo: „Jis man patarė į savo batus kišti veršiuko mėsą, kad man ne taip skaudėtų pėdas, kai scenoje šoksiu.

„Ligos – mūsų mokytojos, – sako žolininkė Danutė Kunčienė. – Jos mums duodamos tam, kad sustotume ir pagalvotume, kodėl taip nutiko ir ką savo gyvenime turėtume pakeisti.“ Žolininkė Danutė Kunčienė sako, kad sveikata nenukrinta iš dangaus, o ateina tobulinantis. Vidinės ramybės, pasak jos, lengviausia mokytis iš gamtos. „Atėjo laikas, žolė pagelto ir nušalo, medžiai numetė lapus, bet viduje yra ramūs, nekeikia darganų ir šalnų. Pasiekus tokią vidinę ramybę, galima daug nuveikti.

Ir Lietuvoje plačiai paplitęs violetinių žiedų augalas tikrasis margainis gali sumažinti žalą kepenims, kurią sukelia chemoterapija, teigia JAV mokslininkai. Chemoterapijai naudojami vaistai dažnai sukelia kepenų uždegimą, todėl tenka mažinti vaistų dozes arba atidėti gydymą, kol uždegimas praeis. Tokie trukdžiai sumažina chemoterapijos efektyvumą. „Mes nustatėme, kad tikrasis margainis, palyginti su placebu, buvo efektyvesnis sumažinant uždegimą“, sako tyrimo vadovė dr.