lervos

Dzūkų jūra vadinamas Dusios ežeras šiuo metu poilsiautojams itin nesvetingas. Išsimaudę jame žmonės skundžiasi bėrimais ir niežuliu, o kūną nusėja raudonos dėmės. Ypač kenčia vaikai ir alergiški žmonės. Specialistai perspėja šiame ežere dabar nesimaudyti, nes jame dauginasi pavojingos lervos. Atsigaivinti trokštantys poilsiautojai to nepaiso, o po to tenka daug kasytis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Tai – ievinės kandys ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje sutinkamą paprastąją ievą. Lazdijų rajono Vainežerio kaime pakelės ievos yra pabalusios ir toks vaizdas glumina pro šalį važiuojančius bei vietos gyventojus.

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai, beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Gamtininkai irgi stebi šį procesą ir sako, kad labiausiai kenčia ievos. Augalai apraizgyti tarsi voratinkliais, o juose – daugybė vabzdžių ir jų lervų. Tai – ievinė kandis ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje dažnai matomą paprastąją ievą.

Į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti, antradienį skelbia Druskininkų savivaldybė. Skystis pirmadienį išpiltas ties Varviškės kaimu. „Į Nemuną buvo išpilta 3,5 tūkst. litrų biologinio preparato upiniams mašalams naikinti – jau aštuntą pavasarį naikiname mašalus, kurie Dzūkijos regionui buvo tapę tikrai didele problema.

Europinį maisto saugos tarnybos leidimą gavusi Lietuvos kapitalo įmonė „Divaks“ Marijampolėje stato naują gamyklą, kurioje augins maistines vabzdžių lervas ir iš jų gamins maistui skirtą produkciją. Beveik visą produkciją įmonė planuoja eksportuoti. „Divaks“ vadovas Kęstutis Lipnickas BNS nenorėjo komentuoti planuojamų investicijų, tačiau teigė, jog gamykla turėtų pradėti veiklą 2024 metų viduryje, o joje dirbs apie 100 žmonių.

Mama ragina žmones tikrinti produktus, kuriuos jie parsineša iš parduotuvės. „Tesco“ nusipirkusi Bolonijos padažo, ji pasišlykštėjo, kai dviejuose stiklainiuose rado negyvų lervų. Rosina James iš Veramo, Dorsete, norėjo pagaminti itališką patiekalą savo šeimai, todėl užsuko į parduotuvę Pulo mieste, rašo mirror.co.uk. Praėjusio mėnesio pabaigoje ji užsuko į vietinę parduotuvę, o gaminti maistą susiruošė pirmadienį.

Vyras, kurį kankino ausies skausmas, nustebino net medikus – jo ausies kanale gyveno mėsa mintančios lervos. 64 metų vyras kreipėsi į gydytojus, jis skundėsi, kad jį kankina niežulys, kraujavimas ir skausmas vienos ausies kanale. Galiausiai vyras buvo paguldytas į ligoninę, rašo mirror.co.uk.

Ar išdrįstumėte valgyti patiekalus, pagamintus iš juodųjų plokščiamusių lervų? Ar jų pakramsnoti tiesiog kaip užkandį? Šias lervas ištyrę Kauno technologijos universiteto mokslininkai jas panaudojo kurdami mėsos pakaitalus. Jie sako, kad šie daugeliui šleikštulį keliantys egzotiški priedai papildo maisto patiekalus naudingomis medžiagomis ir net padeda juos ilgiau išlaikyti nesugedusius.

Natalia Reynolds iš Donkasterio, Jungtinės Karalystės, išgėrė „Coke Zero“ iš „McDonald‘s“ greitojo maisto restorano ir liko šokiruota – stiklinės dugne ji pamatė lervas, o tai sužinojo tik tada, kai pabaigė visą gėrimą.

Didysis milčius – tai vabalas, kuris yra sutinkamas ir mūsų kraštuose. Tokį vardą jis gavo todėl, kad dažnai gyvena ten, kur laikomi miltai – sandėliuose, svirnuose, kepyklose. Iš tikrųjų, milčiai yra problema, nes misdami grūdų produktais savo išmatomis jie užteršia žmonių maistą. Tačiau Europos Sąjunga milčius mato ne kaip problemą, o kaip galimybę. Didžiųjų milčių lervos daug kur yra valgomos.

Europos maisto saugos tarnyba pirmą kartą oficialiai suteikė leidimą žmonių maistui naudoti lervas. Judrios gelsvos lervos nuo šiol gali laisvai būti naudojamos kepant sausainius, gaminant miltus makaronams ar duonai, arba tiesiog įdedamos į restoranų patiekalus. Nors daugeliui senojo žemyno gyventojų toks vaizdelis gali sukelti šleikštulį, bet tai maisto ateitis. Gelsvos milčių lervos – iki šiol Europos bendrijoje naudotos nebent gyvūnų maiste, nuo šiol gali būti naudojamos ir žmonių maistui.

Ketinantys maudytis Dzūkijos ežeruose turėtų būti atidūs – kai kurie jų užteršti lervomis. Jų atsiranda per paukščių išmatas. Štai Lazdijų rajone Dusios ežere poilsiautojai pradėjo skųstis, kad vos tik išlipus iš vandens pradeda nieštėti ir smarkiai išberia. Specialistai pataria į užterštą vandenį geriau visai nelysti. Marijampolietė Aida su beveik ketverių dukrele neseniai važiavo praleisti karštą dieną į Lazdijų rajoną, prie Metelių ežero. Moteris sako, kad vos tik įlipus į vandenį išbėrė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per šešis šių metų mėnesius užregistruota dviem trečdaliais (78 proc.) daugiau susirgimų echinokokoze, nei pernai per tą patį laikotarpį – atitinkamai: 44 ir 25 echinokokozės atvejai. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, echinokokozė yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Kaspinuočiai gyvena gyvūnų žarnyne, prisitvirtinę prie žarnos gleivinės.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) reiškia susirūpinimą dėl užsitęsusios geriamojo vandens situacijos Marijampolėje ir aiškinsis, ar esama padėtis nėra pavojinga žmonių sveikatai. Pasirodo, praėjus mėnesiui nuo pirmųjų gyventojų skundų, šiaurinėje miesto dalyje vis dar randama bestuburių lervų. Pasak sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio, tokių situacijų būtų galima išvengti, jeigu būtų imamasi prevencinių veiksmų, o žmonės būtų laiku informuojami apie susiklosčiusią situaciją.

Marijampoliečiai Vytautas ir Aušra augina vienerių dukrelę ir laukia į pasaulį ateinančio dar vieno vaiko. Jauni žmonės pasakoja iš siaubo negalėję patikėti savo akimis, kai išvalius vandens maišytuvo tinklelį jame aptiko... į kirmėles panašių gyvių. Vytautas apie šlykštų radinį pranešė vandenį tiekiančiai bendrovei. Marijampolietis sako, kad virtuvėje, maišytuvo tinklelyje, gyvių rado ne vieną kartą. Kartais gyvų, kartais negyvų.

Lietuvos merginos ir moterys norėdamos atrodyti nepriekaištingai, ar tiesiog pasigavusios kokią nors sveikos mitybos madą socialiniuose tinkluose – vis dažniau gadinasi sau sveikatą. Medikai sako sulaukiantys ir jaunų moterų, ir net paauglių merginų, kurios nevalgydamos mėsos, ar rydamos internete pirktas abejotinas lieknėjimo tabletes – ne tik pernelyg susimažina svorį, bet ir nuvaro save į ligos patalą. Iš žarnyno - kaspiniuotis Filmuota užsienyje.

Švytinčios lervos yra vienos įspūdingiausių gyvūnų karalystės atstovių. Tačiau nepaisant jų natūralaus fotogeniškumo, šie gyviai gali tapti tikru galvos skausmu fotografams. Šis svaiginantis pagreitinto vaizdo įrašas iš Naujosios Zelandijos geriausiai parodo, kaip kantrybė ir atkaklumas kartais gali duoti pritrenkiamų rezultatų. Tuo įsitikino „Timelapse“ (pagreitinto vaizdo) filmuko autorius kanadietis Jordanas Postas, padirbėjęs Šiaurinėje saloje esančiuose Waitomo urvuose.

Koncertą Kaune, pirmame maisto kultūros festivalyje „Skanaus“, grupės „Kitokios“ narės Greta Lebedeva ir Indrė Burlinskaitė prisimins ilgai – merginoms po pasirodymo scenoje teko paragauti ne gurmaniškų patiekalų, o egzotiškų vabzdžių – milčiaus lervų, skėrių, svirplių. Ryžtis iššūkiui dainininkes įkalbėjo televizijos veidas, renginių vedėjas Gediminas Juodeika.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Pats populiariausias ir efektyviausias būdas, kaip kovoti su į patalpą patekusiomis musėmis, yra šviesos spąstai, teigia bendrovės „Dezinfa" Vilniaus padalinio vadovas Edmundas Skardžius. „Lietuvoje didžiosios įmonės naudoja tuos spąstus savo gamybos aplinkoje, nes kito efektyvaus kelio, kaip saugiai sugaudyti muses patalpose, nėra. Taip nepanaudojama chemija, chemikalai nepatenka į aplinką.

Kai kambaryje įkyriai zvimbia musės, kokių priemonių dažniausiai imatės? Daugelis greičiausiai ranka jas nuveja į šalį, netekę kantrybės geriausiu atveju pritrenkia po ranka pasitaikiusiu laikraščiu. Tačiau kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa” įspėja, jog dažnai žmogus net nesuvokia, kad vidurių šiltine, dizenterija ar kt. liga užsikrėtė būtent dėl musių.

Pasaulyje badauja apie milijardą mūsų planetos gyventojų, o sočiai gyvenantieji išmeta apie trečdalį maisto, kuriam pagaminti išeikvojama daugybė energijos. Alkstantiesiems norima įpiršti valgyti lervas, skėrius, svirplius, skruzdes ir kitus gyvius. Vida Tavorienė Žmonija susirūpinusi, kad gamtos ištekliai senka. Juos valdantys turtingieji kuria strategijas, kaip, nemažinant savo augančių poreikių, pamaitinti badaujančius pasaulio gyventojus.

Prisipažinkite, juk ne kartą bandėte kaišioti įvairius daiktus į savo ausis ar nosį. Tačiau kartais nutinka ir taip, kad ten įvairūs ne itin malonios išvaizdos gyviai apsigyvena nekviesti. Oddee.com pristato 9 keisčiausius ir šlykščiausius ausyse aptiktus dalykus. Tęsinys 6. Auganti kiaulpienė 16 mėnesių Ranran iš Pekino (Kinija)tėvai nugabeno į ligoninę pastebėję, kad kažkas auga jos ausytėje.

Žmogui žinomas tik vienas gyvas sutvėrimas, galintis be jokių skafandrų atlaikyti atviro kosmoso pragaištį. Tai – vandens meškutėmis arba samanų paršiukais vadinami lėtūnai (lot. – „Tardigrada“). Nors tik 1 mm ilgio, propaguoja tingų gyvenimo būdą ir minta dumbliais, jie – beveik nesunaikinami. Lėtūnams nebaisi absoliutinio nulio temperatūra (-273ºC) anei +151ºC pragaras. Lėtūnai – tik vieni iš ypatingųjų mikropasaulio galijotų, kurių apstu mūsų kiemuose, soduose, pievose.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo Plungės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolą ir su juo pateiktą medžiagą dėl UAB „Vičiūnai ir partneriai“ pavojingų maisto produktų – Argentininės jūrų lydekos – pateikimo į rinką ir skyrė bendrovei piniginę baudą.