laura galdikienė

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „laura galdikienė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „laura galdikienė“.

Po 81 mln. laimėjimo – ekonomistės žinia: atrodo, kad pinigai išspręs žmogaus problemas, bet taip nėra

Per naktį multimilijonieriumi tapo vyras, Kėdainiuose nusipirkęs laimingą loterijos bilietą. 81 milijono eurų laimėjimas – didžiausias viso Baltijos regiono istorijoje. Nors žmonės mėgsta pasvajoti, ką su tokia suma veiktų ir mano, kad tada dingtų visi gyvenimo rūpesčiai, ekonomistė paaiškino, kad dažnu atveju nelaimingas žmogus dėl laimėjimo laimingesniu netampa.  Kėdainiuose mėnesio pradžioje įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas vyrui iš Kėdainių laimėjo beveik 81 mln.

Ekonomistai: Lietuvos BVP šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Naujų mokesčių našta: kam ji smogtų skaudžiausiai

Keičiantis vyriausybei Saulius Skvernelis morališkai ruošia tautą visuotiniam NT mokesčiui ir perspėja artėjant taršių mašinų apmokestinimą. Tačiau dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo sutarimo tarp pačių valdančiųjų nėra. Štai Ramūnas Karbauskis tokio mokesčio kratosi, o Lietuvos bankas toliau spaudžia jį įvesti visiems būsto savininkams. Kam toks mokestis kirstų skaudžiausiai? Nuotraukoje matote Registrų centro sudarytą Lietuvos butų verčių žemėlapį.
2019-07-23

Nelygybė rodo dantis: vis daugiau žmonių negali leisti sau paprastų dalykų

Pagal savo ekonominius rodiklius Lietuva grįžo į vėžes – į aukštumas iki krizės. Nepaisant to, padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad negali sau leisti pakankamai šildyti būstą, atostogauti ar sumokėti mokesčius. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ši problema susiformavo dėl augančios nelygybės, o dabartinės Vyriausybės taikomi instrumentai nepadeda jos spręsti. 2018 metais materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pasiekė 2008-ųjų žemumas – 23 proc.

Pinigų mokytojams yra, bet jie eina betonui

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

Žmonėms gyvenant ilgiau, kainos taps dar didesniu galvos skausmu

Pastarieji du dešimtmečiai Lietuvos prekybos rinkai buvo aukso amžius, tačiau ateitis nedžiugina, nes ilgėjant žmonių amžiui ir santykinai mažėjant pensijoms, kainų problema gali dar paaštrėti, sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Pasak Lauros Galdikienės, nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) mažmeninės prekybos apyvarta realiomis kainomis išaugo daugiau nei 60 procentų. „Panašiai augo ir visos namų ūkių vartojimo išlaidos.
2018-11-07

Laura Galdikienė. Ar užteks vėjo Lietuvos eksporto burėse?

 Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje gamyboje nuo 2010 m. išaugo 26 proc. ir grėsmingai artėja prie 2008 m. Kai kuriose veiklose, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, šis santykis jau siekia visų laikų aukštumas. Vis dažniau pasigirsta įspėjimų, kad tokia situacija nėra tvari ir gali pasireikšti sumenkusiomis šalies eksportuotojų galimybėmis konkuruoti užsienio rinkose.

Sugalvojo, kaip jaunus tėvus priversti atostogauti gimus mažyliui

Europa ieško būdų, kaip paskatinti tėčius eiti vaiko priežiūros atostogų. Lietuvai tai ypač aktualu, mat tam ryžtasi tik vienas iš keturių vyrų. Tačiau netrukus situacija gali pasikeisti. Jei bus pritarta naujai direktyvai, vyrai nori to ar ne, privalės mažiausiai du mėnesius prižiūrėti savo mažylius, o to atsisakius vaiko priežiūros atostogos tiesiog sutrumpės. Vilnietis Audrius popietę Vingio parke leidžia su vos prieš savaitę pasaulį išvydusiu sūnumi Bernardu.

Laura Galdikienė. Kas traukia debesį ant Europos?

Praėję metai euro zonos ekonomikai buvo įspūdingi − BVP pademonstravo sparčiausią augimą per pastarąjį dešimtmetį, ir verslo bei vartotojų lūkesčiai daugelyje valiutos bloko šalių kilo į visų laikų aukštumas. Tačiau po gražaus ir šilto pavasario netikėtai vėl padvelkė apniukusiu rudeniu. Šių metų pradžioje ekonomikos augimas sulėtėjo labiau nei tikėtasi, o prastėjantys išankstiniai indikatoriai rodo, kad lėtėjimo tendencija tęsėsi ir antrąjį ketvirtį.

Prognozuojama, kad naftos kainos padidins kainų augimą Lietuvoje

Lietuvoje pastaruoju metų kainų augimo tempas slopsta, tačiau pasaulinėje rinkoje augančios naftos kainos vėl gali kilstelti infliaciją šalyje, sako „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė. „Mes prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 3 proc. ir bus gerokai žemesnė nei pernai. Tačiau situaciją gali pakoreguoti išaugusios naftos kainos. Nors tai beveik neatsispindėjo balandžio mėnesio infliacijoje, bet jau balandžio mėnesį matėme, kad ji euras buvo maždaug 30 proc.
2018-05-09
REKLAMA
REKLAMA

Laura Galdikienė. Valdžios sektoriaus biudžetas – lyg per mažas užklotas

Žvelgiant iš šalies, Lietuvos viešieji finansai demonstruoja puikią sportinę formą. Vietoje planuoto valdžios sektoriaus biudžeto deficito praėjusiais metais valdžios sektorius fiksavo didžiausią biudžeto perteklių modernios Lietuvos istorijoje, siekusį 0,6 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola sumažėjo iki 39,7 proc. BVP. Visgi būtina pastebėti, kad geresni nei planuota rodikliai pernai didžiąja dalimi pasiekti dėl geresnės nei tikėtasi ekonominės situacijos ir mažėjusios šešėlinės ekonomikos.

Europa susiduria su problema: žemėlapis išduoda, kur problema rimčiausia

Demografinės problemos apnikusios visą Europą. Senėjančių žmonių daugėja, o jaunų mažėja. Tam įtakos turi ir tai, kad moterys vis vėlina gimdymo amžių. Eurostato duomenis, vidutiniškai pirmojo vaiko moteris Europos Sąjungoje susilaukia, kai jai būna 29 metai. Eurostatas dalinasi naujausia turima statistika, t.y. 2016 metų.

Ekonomistai: akcijų kritimas pasaulio biržose neturėtų paveikti Lietuvos

Ekonomistai mano, kad Jungtinių Valstijų, Azijos bei Europos rinkų akcijų kritimas nepaveiks Lietuvos ekonomikos, nes joje nėra burbulų požymių. Tačiau biržų judesiai gali koreguoti Baltijos šalių biržose kotiruojamų įmonių akcijų kainas. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė sako, kad pasaulinių akcijų rinkų kritimas nedarys neigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai. „Manau, toji korekcija yra natūrali ir jos reikėjo tikėtis.
2018-02-06

Paskelbė Europos statistiką: Lietuva – penketuke dėl vieno rodiklio

Net trečdalis iš visų namų ūkių Europoje 2016 m. susidėjo vos iš vieno žmogaus, rodo rugsėjo mėnesį paskelbti Eurostato duomenys. Pirmoje vietoje pagal pavieniui gyvenančių skaičių atsidūrė Švedija (52 proc.), o toliau penketuke rikiuojasi Lietuva, Danija, Suomija ir Vokietija. Ne tik jauni gyvena po vieną Kelis dešimtmečius tyrėjai Europoje stebi tendencijas, kad jauni žmonės po studijų skuba išsikelti iš tėvų namų ir kurti savo gyvenimus atskirai.

Laura Galdikienė. Solidūs atlyginimai viešajame sektoriuje – tik įgyvendinus reformas

Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau patrauklus, kyla grėsmė valstybės institucijų darbo kokybei ir skaidrumui. Akivaizdu, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus būtina didinti, tačiau solidūs atlyginimai galimi tik reformavus viešąjį sektorių.

Laura Galdikienė. Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji, o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis šiuo metu emigruojančių, tikisi užsienyje užtikrinti savo šeimai ne tik materialinę, bet ir psichologinę gerovę, o vaikams – galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą. Panašu, kad emigruoti skatinančios priežastys yra ne tik ekonominės, ir su jomis kovoti gali būti ypač sudėtinga.

Laura Galdikienė. Dvi Lietuvos – klestintis Vilnius ir... visa kita?

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse investicijos ir žmogiškasis kapitalas vis labiau koncentruojasi pažangiuose miestuose, pasižyminčiuose išsilavinusių gyventojų gausa, išvystyta infrastruktūra ir prieiga prie kapitalo. Tai lemia augantį ekonominį atotrūkį tarp aukso amžių išgyvenančių miestų ir stagnuojančių regionų. Šios tendencijos nėra svetimos ir Lietuvai. Visgi jos vertinamos nevienareikšmiškai, nes kelia nemažai iššūkių ir perpildytiems miestams, ir vis labiau tuštėjantiems regionams.

Ekonomistė siūlo jaunimui nusileisti ant žemės: padirbkite metus dykai

Jaunas žmogus, ką tik baigęs studiją, ieško darbo. Jis dega entuziazmu, jis pilnas naujų idėjų, trokšta dirbti, o jo lūkesčiai – aukšti, jis nori gyventi gerai. Aukšti lūkesčiai dalį darbdavių ir atbaido: jie piktinasi, kad jaunimo norai neatitinka jų kompetencijos ir dėl to jaunus žmones sunku įdarbinti.

Kada lietuvių namus tvarkys samdyti darbuotojai ar robotai?

Ar sutiktumėte, kad namus tvarkytų valytoja, maistą gamintų šeimininkė, daiktus sandėlyje rūšiuotų robotai, o automobilį prižiūrėtų taip pat samdytos įmonės, teikiančios tokias paslaugas, darbuotojai? Dauguma lietuvių, kaip rodo tyrimai, į šį klausimą atsako kategorišku ne. Pasirodo, kad toks žmonių atsakymas ne visada paremtas mažomis pajamomis, nepatiklumas ir konservatyvumas gena žmones viską daryti pačius.
2016-10-01

Vien atlyginimai ir mokesčių reforma Lietuvos ekonomikai nepadės

Diskusijose apie atlyginimus Lietuvoje nuolat girdime, koks svarbus minimalaus atlyginimo dydis, darbo santykių reguliavimas, mokesčiai ir dar daugybė kitų aspektų. Tačiau pagrindinis ir svarbiausias ingredientas yra beveik visada užmirštamas. Tolimesnis Lietuvos ekonominis progresas ir tvarus gyventojų pajamų augimas įmanomas tik pasitelkus inovacijas ir kuriant aukštesnės pridėtinės vertės prekes bei paslaugas.
2016-06-23

Laura Galdikienė: Lietuvos demografinės žaizdos gilios, bet pagydomos

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje išaugo dukart ir dabar siekia beveik 19 procentų. Tikėtina, jog iki 2040 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų amžius padidės daugiau nei penkiais metais. Kol kas jokių pokyčių ar sprendimų, galinčių pakreipti senėjimo tendenciją priešinga linkme, nematyti.

Ekonomistė: vien krokodilo odos, siekiant karjeros, Lietuvos moterims neužtenka

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde yra prasitarusi, jog tam, kad moteris galėtų pretenduoti į aukštas vadovaujančias pareigas, jos oda turi būti stora kaip seno krokodilo. Tai pasakė Prancūzijos, trečiosios pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikos, buvusi finansų ministrė. Prancūzija, pagal žurnalo „The Economist“ sudaromą „Stiklinių lubų“ indeksą (angl.
2016-04-21

Baimė sukaustė įmonių investicijas

Vienas pagrindinių šalies konkurencingumo bei šalies gyventojų gerovės augimo veiksnių yra investicijos, ypač į įrengimus, technologinį atsinaujinimą bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Tačiau nepaisant investicijų svarbos, Lietuvoje jos išlieka apgailėtinai žemame lygyje, o pastarojo laikotarpio įvykiai dar labiau pakirto įmonių pasiryžimą aktyviau investuoti. Investicijos, prieš krizę siekusios apie 25 proc. BVP, 2009 metais nukrito iki 17,2 proc.
2014-11-26

L. Galdikienė: BVP pasiekė prieš krizę buvusį lygį

Antrąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos ekonomikos augimas siekė 3,1 procentų. Bendrasis vidaus produktas pagaliau pasiekė prieš krizę regėtas aukštumas – išsigydyti krizės žaizdas užtruko net šešerius metus, tačiau Lietuvai tokį rezultatą pavyko pasiekti pirmajai iš Baltijos šalių. Vis dėlto neigiamą poveikį tolesniam ekonomikos augimui gali turi prastėjantys vartotojų ir įmonių lūkesčiai, nepaisant to, kad fundamentalių priežasčių tam nėra.
2014-07-30

Namų ūkių vartojimas jungia aukštesnę pavarą

Lietuvos namų ūkių vartojimas sudaro daugiau nei 60 proc. BVP ir turi didelės įtakos šalies ekonomikai. Tai svarbus šalies gyventojų materialinės gerovės rodiklis, o jo augimas ar mažėjimas yra susijęs su gerėjančiu arba prastėjančiu gyvenimo lygiu. Krizės metais dėl išaugusio nedarbo lygio, sumažėjusių atlyginimų, smukusių nekilnojamojo turto kainų bei išaugusio finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykio namų ūkių išlaidos susitraukė penktadaliu.
2014-02-19

Bitkoinai: grėsmė bankams ar vartotojams?

Vis dažniau girdime kalbant apie virtualią valiutą – bitkoinus. Kas tai? Technologinė revoliucija, kuri sudrebins tradicinių bankų pamatus, nes gali pernešti vertę be bankų pagalbos, ar nelegalų – narkotikų ar ginklų prekeivių – rojus? Verslininkas Audrius Ramanauskas sako, kad bitkoinas – tai informacinis vienetas, kurio kainą nustato rinka. Tas informacinis vienetas, pasakoja A. Ramanauskas, bitkoinų infrastruktūros būdu turi galimybę labai greitai judėti iš vieno žmogaus pas kitą.
2014-02-05

Bitcoin – ateities valiuta ar tik vienadienė žvaigždė?

Geriausiai žinoma elektroninė valiuta bitcoin pastaruoju metu sulaukė išaugusio naudotojų, investuotojų bei įvairių priežiūros institucijų dėmesio. Spartus šios valiutos kainos augimas signalizuoja apie dar vieno kainų burbulo formavimąsi, kurio sprogimas turėtų neigiamų pasekmių investavusiems į šią valiutą. Kita vertus, taip pat tikėtina, jog bitcoin yra pradžia kažko naujo, kas ateityje gali iš esmės pakeisti šių dienų finansų sektorių.
2013-12-16

„Swedbank“ ekonomistai: infliaciją lems greitesnis pajamų augimas

„Swedbank“ atliktas tyrimas apie infliaciją Baltijos šalyse parodė, ko galima tikėtis ateityje. Ekonomistai teigia, kad kainų augimas dėl produktyvumo bei pajamų artėjimo prie ES vidurkio bus jaučiamas ir toliau, tačiau prieš krizę įsisukusi kainų ir atlyginimų augimo spiralė pasikartoti neturėtų. Dėl greitesnio nei ES vidurkis produktyvumo augimo Lietuvoje vyksta greitesnis pajamų augimas, lydimas greitesnio kainų augimo. 1995–2012 m. BVP gyventojui išaugo nuo 35 proc. iki 70 proc.
2013-06-27
Į viršų