lankytinos vietos

Uždarytas populiarus Lietuvos pažintinis takas – specialistai įspėja neplanuoti kelionių po Šauklių riedulyno-kadagyno pažintinį gamtos taką. Dar neįprastai šilta vasara ir lankytojai aktyviai keliauja po nacionalinius ir regioninius parkus. Norime informuoti lankytojus, kad neplanuotų savo maršrutų Šauklių riedulyno-kadagyno pažintiniame gamtos take.

Keliaujantiems Ventos regioniniame parke specialistai turi svarbią žinią – ribojamas populiarių vietų lankymas. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija, apribotas Jurakalnio ir Papilės I piliakalnio lankymas. Įspėja nesilankyti šiose vietose Iškritus gausiems krituliams, lankytojų pamėgtose vietose susiformavo nuošliaužos, įtrūkimai, padaryta ir kitokia žala.

Lietuva – tūkstančio piliakalnių šalis. Tai išskirtinė, unikali žymė pasaulio metraštyje. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos (ASTD) teritorijoje, aštuoniuose regioniniuose parkuose, yra žinomi bent 54 piliakalniai. Tokią jų gausą šiame regione lėmė specifinės geologinės, istorinės ir kultūrinės aplinkybės. Piliakalniai – svarbiausias baltų kultūros palikimas ir Lietuvos išskirtinumas, nes kitos netoliese gyvenusios etninės grupės ir tautos piliakalnių neįrenginėjo.

Ilzenbergo dvaro parką-muziejų būtų galima vadinti šiaurietiška Arkadija. Toks pavadinimas jau ne vieną šimtmetį yra prigijęs romantiškiesiems parkams: nostalgijos kupinas kraštovaizdis ir civilizacijos ydų nepaliesta idilė – tikrų tikriausias lėto poilsio ir harmonijos kampelis.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia šią vasarą aplankyti visus Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus, surenkant parkų antspaudus Saugomų teritorijų pase. Turbūt daugelis žino, kad Jungtinėse Amerikos valstijose labai populiarus Nacionalinių parkų pasas, kur keliautojai patriotiškai ir aktyviai keliauja po savo krašto saugomas teritorijas, nusipirkdami nepigiai kainuojantį pasą bei rinkdami antspaudus jame.

Atidarytas naujas pažintinis takas Punios šilo kraštovaizdžio draustinyje. Tako ilgis siekia beveik devynis kilometrus. Siūlome atrasti puikią vietą Nemuno kilpų regioniniame parke, kurioje pavasarį galima pajausti visais 5 pojūčiais. Kviečiame žygiuoti naująja Punios šilo kraštovaizdžio draustinio pažintine trasa. Neišsigąskite, kad reikės nueiti daugiau nei 8 kilometrus.

Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. Jų atidarymo renginiai tęsis keturias dienas, šia proga numatytos ekskursijos, dirbtuvės. Sapiegų rūmai atveriami kartu su Mindaugo Navako skulptūrų paroda „Porcelianas rūmams“ ir Edgaro Gerasimovičiaus bei Virginijos Januškevičiūtės kuruota paroda „Užuovėja“. Atnaujintose Sapiegų rūmų erdvėse įsikurs renginių, edukacinės salės, terasos, veiks kavinė. Šie rūmai pritaikyti neįgaliesiems.

COVID-19 pandemijos metu smarkiai sumažėjęs turistų skaičius vėl sparčiai auga ir šią vasarą viršys prieš pandemiją buvusį lygį. Su didžiuliu turistų srautu susiduriantys miestai imasi priemonių – įvesti papildomi mokesčiai turistams, ribojamos grupes, draudžiama naudoti garsiakalbius, o kai kur net rūkyti.

Užbaigtas ilgiausio ir aukščiausio Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tilto bei jo prieigų pritaikymo visuomenei projektas, leisiantis lankytojams apžiūrėti tiltą ir pasimėgauti unikalaus Dubysos slėnio kraštovaizdžio vaizdais jau nuo gruodžio 13 dienos. Už 1,5 mln. Eur projektą įgyvendino LTG grupės akcinė bendrovė „LTG Infra“ kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

Atvėsus orams daugelis tautiečių užsidaro namuose ir nebenori kišti nosies laukan. Vis dėlto, savaitgalis – puikus metas pailsėti ne tik nuo darbo, bet ir nuo namų bei pamatyti ką nors naujo. Šį kartą siūlome aplankyti greta Vilniaus įsikūrusį Glitiškių kaimą, kuriame stūkso išskirtinis „Padvaisko dvaras“. Autentiška sodyba „Padvaisko dvaras“ nuo Vilniaus nutolęs vos per 25 km, o šalia raibuliuoja Širvio ir Mūsios ežerai.

UAB „Grinda“ informuoja, jog anksčiau buvusi sunkiai pasiekiama vakarinė Gulbinų ežero pakrantė tapo prieinama miesto gyventojams ir svečiams. Įmonės darbuotojai užbaigė 2 atkarpų tako ir priekrantės tvarkymo darbus. „1,2 metrų pločio medinis takas driekiasi beveik 260 metrų.

Spalio 20 d., 18:30 val. VU Botanikos sode įvyks šviesų instaliacijų parko „Lumina“ atidarymo šventė. Šiais metais lankytojai kviečiami atrasti magišką ir kerintį L. Carrollo „Alisos stebuklų šalyje“ motyvais sukurtą šviesų instaliacijų parką. Ekspozicijoje – originalūs Lietuvos ir Lenkijos menininkų sukurti darbai. „Lumina“ parkas VU Botanikos sode veiks jau antrąjį sezoną.

„Kai jau atrodo, kad viską matei, ir kuo čia ta Lietuva gali nustebinti, staiga nutinka tai, ko nesitikėjai“, – jau šį šeštadienį TV3 laidos „Sveiki atvykę“ žiūrovus intriguos vedėja Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė. Žiūrovų laukia pažintis su Ukmergės kraštu bei daugybe čia vertų aplankyti vietų. Ypatingą įspūdį laidos vedėjai paliks Veprių miestelis, esantis Ukmergės rajone. „Paaiškėjo, kad jis įsikūręs prieš 160–165 mln.

Žvilgsniu iš aukštybių aprėpti plačias Tauragės apylinkes – vietiniai žmonės ir keliautojai laukia dienos, kai galės užlipti į naująjį Pagramančio apžvalgos bokštą. Tačiau liepos mėnesį atidaroma regykla – tik viena iš daugybės priežasčių, kodėl šiame krašte verta praleisti įsimintiną ir turiningą savaitgalį ar ilgiau. „Šiemet Tauragė yra Lietuvos kultūros sostinė, atverianti savo paveldo, tradicijų ir kūrybiškumo lobyną.

Kultūros ministras Simonas Kairys valstybės saugomais objektais paskelbė Dirmiškių piliakalnį su gyvenviete Alytaus rajone. Jiems suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo. Pagal ministro įsakymą, piliakalnis ir gyvenvietė saugomi moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui, jo vertingąsias savybes sudaro archeologinis, kraštovaizdžio ir mitologinis pobūdis. Dirmiškių piliakalnis yra bevardžio upelio kairiajame krante, aukštesnėje vietoje. Jis datuojamas I tūkst.

Raseinių rajono savivaldybėje įsikūręs Viduklės miestelis nuo seno garsėja savo koldūnais. Tradicinių rankų darbo koldūnų į dešimtmetį gyvuojančią „Viduklės koldūnų“ kavinę traukia ne tik lietuviai, keliaujantys į pajūrį, bet ir užsieniečiai, besisvečiuojantys Lietuvoje.

Kelionių po Lietuvą portalas www.pamatykLietuvoje.lt ir Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija (LTICA), vienijanti 45 Lietuvos turizmo informacijos centrus, prieš kelerius metus visą rugpjūčio mėnesį kvietė pasigrožėti po visą šalį išsibarsčiusiais fontanais, juos aplankyti kelionių po Lietuvą metu ir išrinkti gražiausią. Rinkimų organizatoriai iš viso Lietuvos fontanų sąrašo išrinko 35, jų manymu, verčiausius varžytis dėl gražiausiojo titulo.

„Sveiki atvykę“ – būtent taip su žiūrovais nuo šiol šeštadieniais sveikinsis jau 4-ąjį sezoną skaičiuojanti TV3 laida su Žygimantu Barysu ir Rūta Lukoševičiūte-Daudiene priešakyje. Tai – pats geriausias kelionių po Lietuvą gidas, atskleidžiantis ne visiems žinomas, tačiau aplankyti išties vertas vietas! Pirmoji laida žiūrovus nukels į Žemaitijos sotinę – Telšius.

Artėjant vasarai, vis daugiau tautiečių pradeda žvalgytis, kur ir kaip turiningai praleisti laisvas dienas. Gražiausius Lietuvos kraštovaizdžius galima rasti saugomose teritorijose – nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, tad pristatome devynias įspūdingas vietas,  kurias būtina pamatyti atostogų metu, jeigu to dar nesate padarę. „Dažnai keliaujame po užsienio šalis ir stebimės kalnais, egzotiška tų kraštų gamta.

Vilnių vis dažniau renkasi kino kūrėjai iš viso pasaulio. Įvairias sostinės vietas ekranuose jau išvydo milijonai serialų „Sisi“, „Keisti dalykai“ (angl. k. „Stranger Things“), „Hilma“, „Jaunasis Valanderis“ (anglų k. „Young Wallander“), „Klarkas“  (angl. k. „Clark“), „Černobylis“ žiūrovų. Nuo Rašytojų sąjungos iki Lukiškių kalėjimo – Vilniaus kino biuras pristato 7 sostinės vietas, kurios dažniausiai patraukia kino kūrėjų dėmesį.

Ar žinojote, kad Tailande iš viso yra skaičiuojama apie 1430 salų? Galima drąsiai teigti, jog ši tropinė šalis – tikras rojus keliautojams, ištroškusiems egzotiškos gamtos, idiliškų paplūdimių ar vadinamų „island hopping“ kelionių. Tiesa, išsirinkti, kurias Tailando salas aplankyti, gali būti ne taip ir paprasta.

Kelionių po Lietuvą laida „Sveiki atvykę“ lankėsi Širvintų krašte, pasižyminčiame įdomiais, savo veiklas puoselėjančiais žmonėmis ir įspūdingomis lankytinomis vietomis. Viena jų – Čiobiškio miestelyje slypintis unikalus urvas. Laidos „Sveiki atvykę“ komandą Čiobiškyje lydėjo neseniai čia iš Vilniaus atsikraustęs ir į savo senelių kraštą sugrįžęs Rygaudas Guogis. „Čiobiškis yra gyvenvietė, kurios pati pradžia buvo upių santakoj prieš daug tūkstančių metų.

TV3 laidos „Sveiki atvykę“ komanda vasariškų pramogų ieškojo vienoje labiausiai turistų mėgiamų Lietuvos vietų – vaizdingame ir savo istorija itin turtingame Trakų krašte. Nors daugelis lietuvių pačias populiariausias šio krašto vietas ko gero jau yra aplankę, tačiau net ir čia galima rasti poilsiautojus maloniai nustebinančių vietų. Viena tokių – pačiame Trakų centre įsikūrusi šokoladinė, kurioje be kita ko veikia ir šokolado skulptūrų muziejus.

Vandens turizmas Lietuvoje atgyja netikėtomis formomis. Nieko nebestebina šimtai baidarių upėse, vandens dviračiai, irklentės, kanojos ar garlaiviukai ežeruose ir mariose. Visgi, dairomasi ir naujovių – o tai, ir saulės energija varomi laivai, ir Lietuvoje dar menkai matyti elektriniai katamaranai. Vienas tokių jau greitai plaukios Ilgio ežere Lietuvos – Latvijos pasienyje.

Vis populiaresnis darosi keliavimas kemperiais arba autobusiukais, pritaikytais gyvenimui. Tačiau ar ryžtumėtės leistis į kelionę po Ispaniją su 1997 metų autobusiuku? Kaune gyvenanti 24-erių Gabija Cvilikaitė ir 25-erių Tomas Bikuličius tam ryžosi ir leidosi į nepamirštamą kelionę. Gabija ir Tomas – aktyvūs ir nenustygstantys vietoje, daug sportuojantys ir mėgstantys keliauti.

Stebint termometrų stulpelius ir šiltuose pasaulio kraštuose besiilsinčius tautiečius neretam gali kilti pavydas. Todėl nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai kelionėms Lietuvoje žiemą pristato „Orų žemėlapį“, kuriame – karščiausios ir egzotiškiausios lankytinos vietos šalyje: ne tik pamėgtos pirtys ar žinomi vandens parkai, bet ir karšto smėlio terapija ar vakarienės palmių ir egzotinių papūgų apsuptyje.

Lankantis svečioje šalyje visada svarbiausia pamatyti tai, ko negali padaryti kitur. Jei viešėsite Estijoje, tikrai rasite ne vieną unikalų muziejų, kuriuos galima pamatyti tik čia. Dėl kai kurių iš jų verta net surengti specialią kelionę, pavyzdžiui, moksleivių atostogų metu, kad ilsėdamiesi vaikai ne tik gerai praleistų laiką, bet dar ir sužinotų šį tą naujo. Jūrų ir Ž. Verno pasauliai Jei bent kiek domitės jūra – aplankyti Talino jūrų muziejų tiesiog privalote.

Estija – viena iš trijų Baltijos valstybių, tad net skiriami Latvijos juos vis tiek laikome kaimynais. Bet ar tikrai gerai pažįstame juos pažįstame? Pateikiame 11 faktų apie Estiją, kuriuos vargu ar žinojote. 1. Estija – miškingiausia Baltijos šalių valstybė. Net 50 proc. jos teritorijos dengia miškai, kuriuose galima sutikti net lokių, lūšių ir vilkų. Dar 20 proc. šalies teritorijos užima pelkės. Unikali Estijos pramoga – pasivaikščiojimas po pelkes avint specialius tam skirtus batus.

Kviečiame jus susipažinti su įspūdingiausiais Lietuvos pažintiniais takais, kuriuos vertėtų aplankyti dar šį rudenį.  Arlaviškių pažintinis takas  Arlaviškių pažintinis takas – unikali Kauno marių regioninio parko vieta, kur atsiveria slėnis, pilnas kadagių, tarp kurių auga rečiausi augalai. Ši teritorija paskelbta botaniniu draustiniu. Čia auga vienas rečiausių augalų, pastaruoju metu aptinkamas tik šiame parke, – gauruotasis gvazdikas.

Lietuvoje gausu įvairiausių dvarų – kai kurie prikeliami naujam gyvenimui ir traukia turistus, o kiti stūkso jau seniai apgriuvę ir užmiršti. Tačiau Artūras Patamsis jų neužmiršo – Kretingoje įsikūrusio kauniečio aistra lankyti ne tik pulsuojančius gyvybe, bet ir apleistus dvarus, kurių aplankė jau virš 450. 60-metus Artūras juokauja, kad, greičiausiai, praėjusiame gyvenime buvo tyrinėtojas, landžiojęs po senovės Egipto požemius.

Keliautojas, publicistas ir TV6 laidos „Praeities žvalgas“ redaktorius Šarūnas Jasiukevičius lankėsi vienoje paslaptingiausių Estijos vietų. Į šiaurę nuo Talino stūksanti šešta pagal dydį šalyje Naisaro sala garsėja savo kariniu paveldu. Į šią salą paprasti žmonės ir turistai buvo pradėti įleisti visai neseniai, nes ilgą laiką ji buvo tiesiog nesaugi. Joje mėtėsi daugybė sprogmenų ir netgi prie salos priplaukti buvo pavojinga, nes čia vandenyje buvo sandėliuojamos vandens minos.

Lietuvoje netrūksta įspūdingo grožio lankytinų vietų, kuriose lankėsi tikrai ne kiekvienas. TV3 kelionių laida „Sveiki atvykę“ vyko į Akmenės Menčių karjerą. Akmenės karjerai lankytojus žavi kerinčiu kraštovaizdžiu ir geologiniais lobynais, o pati vieta pasižymi nebūdingu Lietuvai kraštovaizdžiu, kuris buvo suformuotas žmogaus rankų darbo. Daugelis čia apsilankiusiųjų šią vietą vadina lietuviškuoju Marsu ir lygina su JAV Arizonos valstijoje plytinčiu Didžiuoju kanjonu.

Lietuva žavi ne tik savo gamta, bet ir daugybe įdomių bei neregėtų lankytinų vietų. Viena iš jų  – tropinių Smiltynės drugelių namai, kuriuose galima išvysti kerinčio grožio egzotinius drugelius. Lietuvos gamtoje tokių drugelių nepamatysime, nes jie gyvena kitokiomis klimato sąlygomis tolimosiose džiunglėse. Smiltynės drugelių namų atstovas pasakoja, kad šie namai buvo įkurti 2018-aisiais metais: „Labai džiaugiamės, kad esame Smiltynėje.

Vietinio turizmo tyrimų duomenimis, per pastaruosius metus privatumo ir netrukdomo poilsio troškulys pakvietė gyventojus vėl atsigręžti į gamtą. Į vietas, kuriose galima susilieti su lėta gyvenimo tėkme ir pasimėgauti taip ieškoma ramybe privačiose nakvynės vietose. Glampingai arba kitaip – Miško viešbučiai, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje jau spėjo užkariauti keliautojų simpatijas.

Tikriausiai neįmanoma nesižavėti įspūdingu levandų mėlynumu ir kvapu. Prieš 10 metų šiuo prieskoniniu ir vaistiniu augalu susidomėjo ir Loreta Zajankauskienė, kuri dabar jau gali pasigirti įstabiu levandų lauku ir netgi kiekvienais metais Kurdimakščių kaime organizuojamu „Levandų festivaliu“. O kaip gi viskas prasidėjo? Loreta pradėjo auginti levandas dar 2011 metais, bet tai netapo jos pagrindiniu užsiėmimu.

Labanoro regioninis parkas – viena gražiausių vietų mūsų šalyje. Nors dažnas aktyvaus poilsio mylėtojas čia lankėsi ne kartą, šią vasarą į parke esantį Ščiūro ragą užsukti tiesiog privaloma. Jau netrukus čia bus atveriamas naujas pažintinis takas, kuris įrengtas unikalioje vietoje – pusiasalyje, skiriančiame Juodųjų ir Baltųjų Lakajų ežerus. Nors takas dar nėra oficialiai atidarytas, tačiau jau traukia lankytojus.

Tikriausiai ne vienas lietuvis vaikystėje girdėjo pasakymą „neik į vandenį, nes įtrauks varlė“. Galbūt todėl ir įprasta manyti, kad varlės tai nemalonus, grėsmę keliantis gyvūnas. Kai kurie žmonės netgi sako, kad turi barachtofobiją – varlių baimę. Šakių rajone, Lukšiuose gyvenanti „Varlių namelio“ įkūrėja Reda Pečiulienė-Šilingė sako, kad negali sutikti su tokia nuomone, nes varlė jai – pats mieliausias gyvūnas. „Meilė varlėms atėjo ne šiaip sau, ji man tikriausiai įgimta“, – sako moteris.

Raguoti meškai, liūtas, povas ir papūgai. Keistų rūbų spinta, stebuklinga kėdė bei tortas iš sandarinimo putų. Galbūt vieniems tai skamba keistai, o kitus nukelia į vaikystę, į pasaką „Pepė Ilgakojinė“, sukurtą žymios švedų rašytojos Astridos Lindgren.

Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje suformuotas 1575 m. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes ir saugojo tvirtovės bei miesto prieigas. Ežero atsiradimas siejamas su Biržų gynybinės tvirtovės statyba. Pelkėtoje vietoje išsiliejęs beveik 400 ha. ploto tvenkinys patikimai saugojo pilį ir miestą iš šiaurinės pusės.

Kviečiame jus susipažinti su įspūdingiausiais Lietuvos pažintiniais takais, kuriuos aplankyti tikrai verta. Arlaviškių pažintinis takas  Arlaviškių pažintinis takas – unikali Kauno marių regioninio parko vieta, kur atsiveria slėnis, pilnas kadagių, tarp kurių auga rečiausi augalai. Ši teritorija paskelbta botaniniu draustiniu. Čia auga vienas rečiausių augalų, pastaruoju metu aptinkamas tik šiame parke, – gauruotasis gvazdikas.

Būti šios pasaulinės oranizacijos nare – didžiulė garbė ir atsakomybė, o UNESCO priklausantys materialūs kultūros, istorijos ar gamtos objektai puikiai atpažįstami ir lankomi turistų. Visgi ne visi UNESCO saugomi objektai, reiškiniai ar asmenybės yra gerai žinomi.

Užsienio kurortams tapus tik svajone, žmonės suskato ieškoti, ką gražaus gali pamatyti gimtinėje. TOP 20 – ne tik gerai žinomi objektai, bet ir tokios vietos, apie kurias greičiausiai nesate girdėję. Pavyzdžiui, ar žinote, kad turime lietuviškąją Atlantidą? Beje, kol šalyje įvestas griežtas karantinas, nuo kelionių net ir Lietuvoje derėtų susilaikyti, tačiau pasiūlymą turi muziejai – aplankyti juos virtualiai, neišeinant iš namų.

Nors į dvasių pasaulį vieni žiūri rimčiau, kiti – atsainiau, šiurpiausia metų šventė – Helovinas – kasmet tyliai primena apie jo egzistavimą šalia mūsų. Tiems, kas nevengia tamsių vakarų ir vaiduokliškų lokacijų ar bent jau minties apie jas, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais paruošė šūsnį istorijų apie vietas, kuriose gyvieji vis dar jaučia vėlių buvimą.

Mūsų akiai neįprastus gyvūnus jūs rasite pavažiavę du kilometrus nuo Mikoliškio Panevėžio link, Medikonių kaime įsikūrusiame Renatos ir Rolando Meleškų ūkyje.  Tiesą pasakius, šią vietą atradau visiškai atsitiktinai, planuodamas atostogų maršrutą. Pro Medikonius į Panevėžį važinėjame visą gyvenimą ir jei ne atsitiktinė nuoroda internete, niekuomet nebūčiau pagalvojęs, kad čia pat galima surasti dalelę Pietų Amerikos.

Sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti. Šią mintį pokalbio metu pakartoja ir gidė Irena Liškuvienė, pasakojanti apie Žemaitijos perlus – Tverų miestelį ir Lopaičius, kurie pastaruoju metu sulaukia vis didesnio žmonių susidomėjimo. Daugelį pakeri šiose vietovėse vyraujanti ramybė ir tik maža dalis žino, kokią reikšmę jos turėjo Lietuvos istorijai. „Kai žmonės prisiliečia prie istorijos, jie visai kitaip žiūri į žemaičius.

Nors Lietuvoje jau šeštąją savaitę gyvename karantino režimu, vis daugiau tautiečių savaitgaliais skuba pasivaikščioti atokiau nuo miesto centro. Kviečiame jus susipažinti su įspūdingiausiais Lietuvos pažintiniais takais. Tiesa, vertėtų nepamiršti, kad juose vaikščioti vertėtų atsargiai ir laikytis visų karantino metu pateiktų rekomendacijų.

XIII amžiaus miestas po žeme, 286 kilometrai koridorių, koplyčios, ežeras, SPA paslaugos ir klasikinės muzikos koncertai – visa tai galima rasti Veličkos druskų kasyklose, esančiose Lenkijoje, Krokuvos pašonėje. Daugiau nei 300 metrų gylį siekiančios kasyklos išsidėsčiusios net per 9 aukštus ir yra vienos seniausių veikiančių druskų kasyklų pasaulyje, nors pačią druską kasti čia baigta dar 1996-aisias.

Kiekvienais metais Lietuvoje vis daugėja turistinės paskirties vietų – gamtos pažinimo takų, sutvarkytų kultūros paveldo objektų, muziejai siūlo naujų patrauklių edukacinių veiklų. Deja, toli gražu ne visi lankytini traukos centrai prieinami neįgaliesiems, tad negalią turintiems žmonėms tenka įdėti daug pastangų norint išsirinkti vietas, į kurias jie galėtų lengvai ir sklandžiai patekti.

Lietuvos skyrius pašalintas iš tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ICOMOS, besirūpinančios paminklų ir lankytinų vietų apsauga. Skyrius, kitaip vadinamas nacionaliniu komitetu, turės būti išregistruotas, bet turės galimybę atsikurti po kurio laiko.