laisvės kelias

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis teigia, kad „Laisvės kelias“ tebuvo Andriaus Tapino viešųjų ryšių akcija, kuri nepavyko. „Laisvės kelias“, aišku, tam tikra prasme nepasisekė, kadangi nepavyko šitos grandinės sudaryt gyvos, buvo prošvaisčių, kaip mes matėm“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Tomaševskis.

Galimoms provokacijoms iš Baltarusijos sekmadienį pasienyje vykstant „Laisvės kelio“ solidarumo akcijai buvo pasirengta, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Interviu Žinių radijui antradienį ji teigė, kad aktyvių veiksmų reaguojant į Lietuvos oro erdvę kirtusį baltarusių sraigtasparnį nesiimta siekiant išvengti rimtesnio konflikto.  „Nesutikčiau, kad buvo visiškai neprognozuojami tie veiksmai, buvo daromos tam tikros prielaidos ir joms atitinkamai pasirengta.

Sekmadienį vykusi „Laisvės kelio“ akcija, per kurią apie 50 tūkst. žmonių susikibo rankomis, išreikšdami palaikymą už demokratines permainas kovojantiems baltarusiams, praėjo be incidentų, sako akcijos organizatoriai ir sostinės policija.

Dėl galimo Lietuvos oro erdvės pažeidimo „Laisvės kelio“ metu pirmadienį įteikta nota Baltarusijai. „Jų sraigtasparnis pažeidė mūsų oro erdvę ir šiandien Baltarusijos ambasadoriui buvo įteikta griežta protesto nota“, – BNS pirmadienį informavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jo teigimu, sraigtasparnis buvo matomas vizualiai ties Medininkais, gyvosios grandinės pabaigoje. „Jis matėsi vizualiai.

Sekmadienį lietuviai pakartojo tai, ką darė ir prieš 30 metų, 1989-aisiais. Gyva žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos susikibo rankomis, išreikšdama palaikymą pokyčių valstybės valdyme norintiems baltarusiams. Skelbta, kad į tokią „Laisvės kelio“ grandinę Lietuvoje susijungė apie 50 tūkst. žmonių. Tai neliko nepastebėta ir užsienyje.

Šiandien įvyko istorinė akimirka. Ko ne 50 tūkst. žmonių jungėsi į gyvą grandinę ir taip išreiškė palaikymą bei solidarumą su baltarusių tauta. Ši grandinė prasidėjo nuo Katedros aikštės iki Baltarusijos sienos. Šiame istoriniame įvykyje dalyvavo ir žinomi šalies veidai, politikai, sportininkai, atlikėjai, šokėjai bei daugelis kitų. Daugelis žmonių rankose laikė kardelius, kuri simbolizuoja laisvę. Taip pat dauguma susirinkusių pasipuošė baltos spalvos marškinėliais.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susikibo rankomis ir palaikė akciją „Laisvės kelias“. Prezidentas teigė, kad tik Baltarusijos žmonės dabar pasirinks tolimesnį savo kelią ir lyderius.  „Laisvė – tai teisė lemti savo šalies ateitį sąžininguose rinkimuose. Laisvę ypatingai brangina tos tautos, kurios buvo ilgai jos netekusios.

Sekmadienio vakarą kelias link Medininkų buvo perpildytas, o žmonės raginami sustoti, kur yra ir nebekeliauti toliau link pasienio. Kamščiai susidarė ir Vilniaus mieste. Per LRT radiją likus 20 minučių iki žmonių grandinės pradžios, nuskambėjo renginio organizatorių raginimas stumtis link Vilniaus, nes šalia jo vis dar liko laisvų vietų. „Jei jūs esate kamščiuose, pavažiuokite kelias minutes ir sustokite“, – ragino organizatoriai.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis „Laisvės kelyje” šiandien dalyvauti negalėjo, nes dėl sveikatos būklės yra priskiriamas rizikos grupei, tačiau premjeras palaikymo žodžius kaimyninei valstybei perdavė vaizdo įrašu. „Tautų pabudimas yra galinga jėga. Mes, laisvės tauta, tą žinome, branginame ir perduodame iš kartos į kartą. Deja, laisvę tenka išsikovoti. Tai nėra lengva ir nėra paprasta“, – vaizdo įraše, kurį pasidalino asmeninėje „Facebook“ paskyroje, sakė S. Skvernelis.

Pasaulis nebegali toliau žaisti dvigubo žaidimo su Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimu, jis turi būti politiškai ir diplomatiškai izoliuotas, sako kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Šis režimas turėtų būti politiškai ir diplomatiškai izoliuotas pasaulyje, turime būtent režimo atstovams – ne baltarusių tautai – taikyti rimtas ne tik politines diplomatines, bet ir ekonomines sankcijas“, – sekmadienį LRT radijui sakė ji.

Savo vardų „Laisvės kelio“ skulptūroje ieškantieji pastebi plytas, įmūrytas „aukštyn kojomis“, su klaidomis, ar visai jų neranda. Dar spalį atidengtą „Laisvės kelio“ skulptūrą dabar planuojama visiškai užbaigti tik pavasarį – pasitaisius orams reikės kai ką pakeisti – bus pradedami klaidingų plytų ištaisymo, pakeitimo ir naujų plytų, kurios buvo „dingusios“, gaminimo darbai. Keramiko Gintaro Kniežos dirbtuvėse pagaminta daugiau nei 21 tūkst.

60 metrų ilgio, 3,3 metrų aukščio, 0,5 metro storio abipusė trispalvė siena, simbolizuoja. prieš 21 metus vykusį Baltijos kelią. Ji atidengta prie vienos judriausių sostinės sankryžų - Konstitucijos prospekto ir Geležinio vilko, tarp Vilniaus Pedagoginio universiteto ir Moksleivių rūmų. Internetu buvo nupirkta per 2 200 vardinių plytų, kurios Trispalve dengia puslankiu išjuostą sieną su žmonių siluetų pavidalo erdvėmis.

Šitiek emocijų, kalbų ir visuotinio dėmesio sulaukusi Baltijos kelio dvidešimtmečiui įamžinti skirta menininko Tado Gutausko skulptūra „Laisvės kelias“ pagaliau baigta. Šį vakarą nuo jos drobulę iškilmingai nudengė plytas paminklinėje sienoje pirkę žmonės, griaudėjo patriotinės kalbos, istorinę akimirką apdainavo garsiausi šalies muzikantai...   Pasak autoriaus, „Laisvės kelias“ to vertas.

Bet koks žiniasklaidos susidomėjimo sulaukiantis įvykis yra proga politikui pasinaudoti viešaisiais ryšiais. Štai kad ir šiandien, vos iš atostogų grįžusio Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus dienotvarkės vinimi buvo Lietuvos valstybės dvidešimtmečiui skirtos skulptūros „Laisvės kelias“ pristatymas. Jame taip pat dalyvavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Baltijos kelias – tai tautos kūrinys, tai tautos viltis ir tikėjimas, tai laisvės ir vienybės simbolis, tai – mūsų tautos ateitis, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį Vilniuje įmūrijusi vardinę plytą į skulptūrą „Laisvės kelias“ ceremonijoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui.

Trečiadienio vakarą į statomą „Laisvės kelio“ skulptūrą buvo įmūrytos pirmosios vardinės plytos. Beveik 18 tūkstančių žmonių iš viso pasaulio per tris mėnesius prisidėjo prie vakar pradėtos mūryti skulptūros Vilniuje, Konstitucijos prospekte, kūrimo. „Meistrų rankomis pagamintos vardinės plytos buvo pagamintos iš specialiai paruošto molio pagal protėvių patikrintas technologijas ir stovės šimtmečius, nebijodamos nei karščio, nei speigų“, – sakė skulptūros autorius Tadas Gutauskas.

Dėl Lietuvą užplūdusių karščių Vilniuje statoma skulptūra „Laisvės kelias“ bus ilgesnė nei tikėtasi. Iš pradžių buvo numatyta, kad prie visuomeninio projekto „Laisvės kelias“ prisidėti bus galima iki liepos vidurio, bet dabar šis laikas pratęstas iki liepos 28 dienos. „Pagrindinė priežastis, leidžianti pagaminti tokias pat kokybiškas plytas per trumpesnį laiką, yra Lietuvą užplūdę sausi ir karšti orai. Tokiu oru plytos lauke išdžiūna bene dukart greičiau.

Garsioji menininko Tado GUTAUSKO skulptūra „Laisvės kelias“, kuriai plytas perka visi idėją palaikantys šalies gyventojai, – jau ne vien tik gražūs ketinimai. Vakar sostinės „Markučių“ gamykloje išlietos pirmosios trys betoninės bloko plokštės su žmonių siluetų ertmėmis.

Prie „Laisvės kelio“ projekto prisidėti bus galima iki liepos 15 dienos. Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui skirtos skulptūros statybos darbai jau prasidėjo, o rugpjūčio 23-iąją Vilniuje, Baltijos kelio atkarpoje, iškils skulptūra, simbolizuojanti susikibusių rankomis žmonių grandinę. „Visi norintys prisidėti prie projekto ir įsigyti vardines plytas, iš kurių ir bus sumūryta skulptūra, galės tai padaryti iki liepos 15 dienos.

Vilniuje jau ruošiami pamatai skulptūrai "Laisvės kelias", kurią planuojama atidengti rugpjūčio 23 dieną, minint Baltijos kelio 21-ąsias metines. Simbolinė siena su žmonių figūrų siluetais iškils Konstitucijos prospekto ir Geležinio vilko gatvių sankirtoje, palei transporto žiedą, kur beveik prieš 21 metus vingiavo gyvojo Baltijos kelio atkarpa. Idėjos autorius skulptorius Tadas Gutauskas savo ir visos tautos kūrinį tikisi pradėti statyti birželio pabaigoje ir atidengti laiku.