laisvadienis

Ne paslaptis, kad daliai moterų menstruacijos yra itin skausmingos, tačiau, nors ir stipriai negaluodamos, jos vis tiek turi dirbti. Dėl to nukenčia ne tik darbuotojų psichologinė būklė, bet ir darbo efektyvumas. Taigi Lietuvoje po truputį atsiranda darbovietės, kurios suteikia galimybę pasiimti laisvadienius menstruacijų metu. Viena iš menstruacijų atostogas įvedusių darboviečių Lietuvoje nurodė, kad moterys neturėtų dirbti vyrišku ritmu.

Kiekvieną kartą planuojant atostogas bandoma susižiūrėti, kada ir koks ilgasis šventinis savaitgalis išpuola. Turime jums gerą žinią – šiemet ilgųjų savaitgalių bus net keli, o atostogas prailginti galite ir dar kelis kartus, prie šventinės dienos pasiėmus laisvą dieną.

Artėjantį pirmadienį Lietuvoje dirbantiems žmonėms yra laisvadienis. Gegužės 1-ąją yra švenčiama Tarptautinė darbo diena.  Seimas rašo, kad Gegužės 1-oji pirmą kartą, kaip darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė ir nedarbo diena, Lietuvos ministrų kabineto sprendimu įteisinta 1919 metais.

Vienas Paryžiaus priemiestis pirmadienį tapo pirmąja savivaldybe Prancūzijoje, kur moterims, kenčiančioms nuo sutrikimų, susijusių su jų menstruacijų ciklu, įskaitant mėnesinių skausmus ir endometriozę, leidžiama neatvykti į darbą. Į šiaurę nuo sostinės esančio Sent Ueno savivaldybėje pagal eksperimentinę programą vietos valdžios institucijose dirbančioms moterims bus leidžiama pasiimti iki dviejų laisvų dienų per mėnesį. „Iš 2 000 savivaldybėje dirbančių žmonių 60 proc. yra moterys.

Ar Sausio 13-oji turėtų būti paskelbta nedarbo diena? Šis klausimas kelia diskusijas jau ne pirmus metus, tačiau Seimas projektą dėl papildomo šventinio laisvadienio vis atmeta. Tačiau kai kurie parlamentarai neatlyžta ir sako, kad klausimą kels iš naujo.  Kiti sako, kad šalyje šventinių nedarbo dienų ir taip per daug, tad laisvadienį Sausio 13-ąją reiktų skelbti vietoje kurios nors kitų šventinių dienų – gegužės pirmosios ar lapkričio antrosios.

Prasidėjus Naujiesiems metams kuriame naujus tikslus, planuojame savo poilsio dienas, atostogas. Kad tai padaryti būtų lengviau – dalinamės sąrašu, kada ir kiek 2023 metais turėsime laisvų šventinių dienų. Dažnai planuodami atostogas ar laisvadienius žvelgiame į šventes ir galimus turėti ilguosius savaitgalius.

Dar viena papildomo laisvadienio darbuotojams idėja skinasi kelią Seime. Socialdemokratės Orinta Leiputė ir Rimantė Šalaševičiūtė nori įpareigoti darbdavius kartą per metus leisti darbuotojui pasiimti laisvą dieną ir pagal prevencijos programas pasitikrinti sveikatą. O už tą laisvą dieną darbdavys turės ir sumokėti. Žmonės tokia idėja džiaugiasi – mat sveikatos pasitikrinti ir išbėgti iš darbo neturi kada. Tiesa, tokį socdemių siūlymą kritikuoja kai kurie konservatoriai.

Didelės elektros sąskaitos didina ir prekybininkų kaštus, kurie neatsiperka, nes žmonės pradeda pirkti vis mažiau. Dėl to dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad tai padėtų ir darbuotojams praleisti daugiau laiko su šeima, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas laikosi nuomonės, jog kada dirbti ar nedirbti turėtų būti pačių parduotuvių reikalas.

Tuščios gatvės, pustuštės ar net išvis neveikiančios valstybinės įstaigos ir net privatūs verslai. Darbdaviai skaičiuoja, kad pirmadienį laisvadienį pasiėmė ir mini atostogas susiveikė net pusė dirbančiųjų. Daliai tautiečių tai ne prie širdies – žmonės negavo reikiamų paslaugų. Kiti džiaugiasi – papildomas poilsis dar niekam nepakenkė. Atostogavo ir net pusė ministrų, užtat kai kuriems kitiems teko darbuotis net už keturis, bent jau teoriškai.

Jei rugsėjo 1 d. norite gauti laisvą pusdienį palydėti vaiką į mokyklą – raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar. Laisvą pusdienį gali pasiimti abu tėvai ar žmonės, kurie faktiškai augina vaiką. Už jį abiem tėvams bus mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kadangi nėra nustatyta, prieš kiek laiko darbuotojas turi pateikti tokį prašymą, tą reikia padaryti kuo anksčiau, nes kiekvienas darbdavys gali turėti skirtingą šio laisvo pusdienio įgyvendinimo tvarką.

Į privalomai sveikatą turinčių tikrintis žmonių sąrašą siūloma įtraukti ir tuos gyventojus, kurie pagal amžių bei lytį patenka į ligų prevencijos programas. Siūloma, kad apsilankymui pas medikus jiems darbdaviai turėtų duoti laisvą apmokamą dieną. Tuo metu profesinių sąjungų atstovė siūlo ne dalinti laisvadienius, o ilginti darbuotojų atostogas. Darbdaviai teigia, kad toks sveikatos patikrinimas galėtų būti finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Seimas ketvirtadienį atmetė opozicijos atstovų siūlymą šventine Konstitucijų diena skelbti spalio 25-ąją. Už tokį socialdemokratų Juliaus Sabatausko ir Algirdo Syso projektą po patiekimo balsavo 31 Seimo narys, 24 buvo prieš ir 46 parlamentarai susilaikė, tad neužteko balsų, kad jis pajudėtų į priekį. Parlamentarai siūlė spalio 25-ąją įtraukti į Darbo kodekse nustatytą šventinių dienų sąrašą, taip pažymint visą konstitucingumo raidą.

Grupė politikų siūlo naikinti laisvadienį gegužės 1-ąją – tarptautinę darbo dieną. Ir vietoje jos švęsti gegužės trečią – Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos dieną. Siūlymo autoriai sako, kad dabar šiai reikšmingai datai tauta skiria per mažai dėmesio, o darbo dienos šventės tradicija taip ir nesusiformavo. Vis tik tam nepritaria profesinės sąjungos, o ir ne visi gyventojai supranta apie kokią Abiejų Tautų Respubliką kalba politikai.

Klausimas, ar Sausio 13-oji bus paskelbta nedarbo diena. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė atmesti šį siūlymą. Seimo narių teigimu, jau ir dabar Sausio 13-oji minima gražiai ir prasmingai, o papildomas laisvadienis priverstų žmones pamiršti, ką dera minėti tą dieną. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį svarstė įstatymų pakeitimus, kuriais Sausio 13-oji Laisvės gynėju diena būtų paskelbta nedarbo diena.

Lietuvoje vis dažniau pasigirstant ekspertų svarstymams apie trečiąją COVID-19 sergamumo bangą, o užsikrėtusiųjų skaičiams vėl augant, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai siūlo įteisinti vieną laisvadienį skiepo dieną ar per 3 paras po jo. Vadinamasis „skiepadienis“ priklausytų visiems pasiskiepijusiems, nepaisant to, kokią vakciną gavo ir ar pasireiškė kokie nors šalutiniai poveikiai.

Šias metais kalendoriuje dar viena nedarbo diena – Vėlinės. Papildomas laisvadienis lapkričio 2-ąją nedžiugina ne tik darbdavių, bet ir tam tikrų sektorių darbuotojų. Be to, darbdaviai skaičiuoja, kad viena poilsio diena valstybei atsieis apie 40 mln. eurų. Šiais metais Vėlinės laukia kitokios nei įprasta. 2020 metų lapkričio 2 diena paskelbta nedarbo diena, todėl Lietuvos gyventojai turės dar vieną ilgąjį savaitgalį.

Diskusijose dėl valstybės biudžeto kyla įtampa tarp Seimo narių ir prezidento Gitano Nausėdos. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas neuždegė žalios šviesos prezidento siūlymams sparčiau nuo kitų metų kelti pensijas. Kol G. Nausėda niršta ir aiškina, kad valdantieji užmiršo senjorus, valstiečiai bando raminti šalies vadovą bei žada ieškoti kitų būdų jo idėjoms finansuoti. Gitanas Nausėda savo pasiūlymus, kaip sukurti gerovės valstybę, pristatė rudens pradžioje.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo ir vieną vaiką auginantiems tėvams suteikti apmokamus laisvadienius. Visiems dirbantiems tėvams, auginantiems bent vieną vaiką iki 12 metų, prezidentas siūlo kas mėnesį suteikti po tėvadienį. Šalies vadovas tikisi, kad darbo dieną galėdamos pabūti kartu, šeimos Lietuvoje taps laimingesnės. Prezidentas ragina pusdieniui per mėnesį išleisti iš darbo ir ligotus tėvus slaugančius dirbančiuosius.

Artėjant Vėlinėms – naujas siūlymas Seime. Konservatorius Mykolas Majauskas kviečia panaikinti lapkričio 2-ąją ir gegužės 1-ąją kaip šventes, bet už tai dviem dienomis pailginti atostogas. Darbdaviams tokie mainai patinka. Tačiau profsąjungoms švenčių ir atostogų dar per maža. Jos reikalauja palikti įteisintas šventes, ir ilginti atostogas. Bendrovės „Telia” skyriuje pasikeisdami žmonės dirba ištisą parą.

Oficialu. Seimas neseniai patvirtino – kitąmet lapkričio 2-oji bus nebe darbo diena, o laisvadienis kapams lankyti. Idėjos autoriai Seimo nariai tikina, kad nuo darbų laisva laprkičio 2-oji būtina norint tinkamai pagerbti mirusiuosius, tačiau tokį sprendimą kritikuoja ir darbdavių atstovai, ir ekonomistai. Dviprasmiškai naują išeiginę vertina net ir darbuotojų konfederacijos.

Seimas lapkričio 2-ąją, Vėlines, paskelbė nedarbo diena, tačiau ji laisvadieniu taps nuo 2020 metų. Už tai numatančias Darbo kodekso pataisas antradienį balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 10 susilaikė 24. Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena – yra nedarbo diena. Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė, kad frakcija remia idėją lapkričio 2-ąją skelbti nedarbo diena. Tai, pasak jo, visuomenei labai svarbu.

Seime kelią skinasi papildoma nedarbo diena – lapkričio antroji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Už tokį sprendimą po svarstymo balsavo 48 Seimo nariai, 13 – prieš, 26 susilaikė. Tam, kad sprendimas būtų priimtas, Seimas balsuos dar kartą, įstatymą parašu turi patvirtinti prezidentė. Jei įstatymui bus pritarta, lapkričio 2-oji nedarbo diena bus nuo 2020 metų. Tokią Darbo kodekso pataisą siūlo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Vanda Kravčionok.

Lietuviai nedarbo dienų kiekiu tikrai nėra išskirtiniai Europoje, bet naujų švenčių šaliai nereikia. Taip tikina verslo atstovai, primenantys, kad kiekviena šventė valstybės iždui atsieina milijonines sumas nesukurto BVP. Tiesa, Finansų ministerija taip drąsiai apie nuostolius valstybės kišenei nekalba. Esą per mažiau darbo dienų gali būti surinkta net daugiau biudžeto pajamų.

Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad tėvai, auginantys du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, gali pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis pagal Darbo kodeksą. Vis dėlto, tokia šalyje vyraujanti tvarka kelia nemažai abejonių – kuo prastesni tėvai, auginantys vieną vaiką ir kodėl jiems nepriklauso papildomas laisvadienis? Norėtų papildomo laisvadienio  Štai vilnietė Aurelija, auginanti aštuonmetę dukrelę sako, kad laisvos dienos jai tikrai trūksta.

Anokia čia darbo diena, kai po savaitgalio reikia grįžti darbuotis, o mintimis jau kuriame planus artėjančiam laisvadieniui. Daugelis prieš Žolinę pasiėmė laisvą dieną ir savaitgalį ištempė iki keturių dienų. O kaip tada dirbti kitiems? Štai mano, žurnalistės, telefono skambučių registras šiandien rodo 27 skambučius, o į juos atsiliepė viso labo šeši žmonės... Gal per daug poilsiaujame? Lietuvoje net 15 švenčių paskelbtos valstybinėmis, vadinasi, ir nedarbo dienomis.

Seimo nariai, siekdami atsakyti į šį klausimą, ne kartą teikė įvairius pasiūlymus: vieni parlamentarai ragino praplėsti laisvadienių sąrašą, kiti siekė nedarbo dienų skaičių sumažinti.

 Kas nespėjo artėjant Velykoms apsikuopti po žiemos vakar, per Didįjį ketvirtadienį, aplinką tvarkosi ir šiandien. Tačiau katalikiškos ir protestantiškos tradicijos reikalauja, kad penktadienį būtų dirbama mažiau, net švarintis ir tvarkytis laikas jau praėjo. Didysis penktadienis susijęs suatgaila, tai sielvartinga krikščionių diena, nes tai Kristaus mirties ir palaidojimo metas. Ši diena daugybėje Europos šalių yra valstybinė šventė, nedirba kaimynai latviai, estai, vokiečiai.

Šiemet rugsėjo 1-ąją tėvai gali pasinaudoti įstatymo pataisa ir pasiėmę laisvą pusdienį palydėti savo vaikus į mokyklą. Tiesa, ne visiems tėvams ši pataisa yra taikoma. Tėvams, auginantiems vaiką iki 12 metų, leidžiama pasiimti ne daugiau kaip pusę darbo dienos pirmąją mokslo metų dieną. Už pusdienį darbdavys moka vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Vaikui sulaukus 12-os, tėvai šia įstatymo pataisa pasinaudoti nebegali.

Ketvirtadienį šiais metais pasitaikęs gegužės 1 d. laisvadienis ne mažai dirbančių lietuvių paskatins palepinti save ilguoju keturių dienų savaitgaliu. UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2014 m. savaitgaliais ar švenčių dienomis su nakvyne pailsėti ketina kiek mažiau nei pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. Apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai mėgsta savaitgalio išvykas su nakvyne ir jų metu dažnai keliauja po Lietuvą. Beveik visi (94,9 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nepritarti, kad lapkričio 2-ąją minimos Vėlinės taptų nedarbo diena. SADM parengtame Vyriausybės išvados projekte, kurį ministrų kabinetas svartys posėdyje kitą savaitę, pažymima, kad Mirusiųjų atminimo diena (Vėlinės) yra paskelbta atmintina diena, o švenčių diena paskelbta lapkričio 1-ąją minima Visų Šventųjų diena.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno funikulieriai veiks visą savaitę. Iki šiol kauniečiai ir miesto svečiai, norėdami pasikelti šia prieškario transporto priemone savaitgaliais, to padaryti galimybių neturėjo. Keltuvai veikė tik darbo dienomis. Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai iki šiol veikdavo tik darbo dienomis. Vasaros savaitgaliais, mieste gausėjant turistų, nuspręsta šių unikalių transporto priemonių darbo laiką prailginti.

Artėjant mokslo metų pradžios šventei ne vienam tėvui ar motinai, planuojančiam pamatyti, kaip jo atžala žengia per mokyklos slenkstį, tenka šį klausimą aptarti su darbdaviu, nuo kurio geranoriškumo priklausys, ar ši diena virs šeimos švente.

Šį sekmadienį Lietuvoje minėsime kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, jog papildomos poilsio dienos nebus - nedarbo diena nebus perkelta į pirmadienį. Šiais metais taip pat neplanuojama daryti darbo dienomis nedarbo dienų, įsiterpusių tarp šventinių ir poilsio dienų: pvz., jei ketvirtadienį šventė, penktadienis nedarbo diena nebus skelbiamas.

Vyriausybė nėra linkusi pritarti, kad vaikus iki 12 metų auginantys tėvai rugsėjo 1–ąją gautų oficialų laisvadienį. Nutarimo projekte, kurį Ministrų Kabinetas svarstys trečiadienį, teigiama, kad ir dabar jiems yra sudaryta galimybė pirmąją mokslo metų dieną ar dalį šios dienos neatvykti į darbą. Pasak Vyriausybės, tėvai gali pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis, kurios nustatytos Darbo kodekso 214 straipsnyje.

Antradienį Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad vaikus iki dvylikos metų auginantys tėvai Rugsėjo 1-ąją gautų laisvadienį. Už tai, kad tai numatančios Darbo kodekso pataisos Seime būtų nagrinėjamos, po pateikimo pritarė 36 parlamentarai, 3 buvo prieš, 17 susilaikė. Parlamentarės Agnės Zuokienės inicijuotoje įstatymo pataisoje siūloma, kad už Rugsėjo 1-ąją suteiktą laisvadienį darbuotojui būtų mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pasiūlė atsisakyti laisvadienio Tarptautinę darbo dieną gegužės 1–ąją, o jos vietoje įvesti laisvadienį per šv. Jurgio dieną balandį arba Trafalgaro mūšio dieną spalį. Taip esą siekiama skatinti turizmą, informuoja BBC naujienų tarnyba. Valdžios teigimu, pirmuoju atveju turizmo sezonas prasidėtų anksčiau, o antruoju atveju pailgėtų. Tačiau Britanijos profesinių sąjungų kongresas tokiems planams nepritaria.

Siūloma sudaryti galimybę laisvadienį turėti ir pamainomis, ilgiau nei 8 valandas per parą, dirbantiems tėvams. Tai būtų taikoma tėvams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų arba mažiausiai du vaikus iki 12 metų. Šiuo metu darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę.

Vyriausybė linkusi pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui suteikti laisvą dieną dirbančiajam pasitikrinti sveikatą. Kai žmogus dirba visą darbo savaitę, ir medikai dirba tuo pačiu metu, pasitikrinti sveikatą tiesiog nėra galimybių. Iš pirmo žvilgsnio pasiūlymas atrodo paprastas, pagrįstas ir kilnus. Vienas sakinys Darbo kodekse – ir žmonės skirs laiko profilaktiniam pasitikrinimui, liga bus diagnozuota anksti, o tai naudinga sveikatos biudžetui.

Vyriausybė nusprendė, kad kitais metais turėsime šešis ilguosius savaitgalius. Tiesa, galbūt ne visi dirbantys lietuviai, nes šis valdžios sprendimas privalomas tik valstybinėms įstaigoms, o visiems kitiems yra rekomendacinis. Šeši ilgieji savaitgaliai per metus – daug tai ar mažai? Kodėl vieni privalės per juos nedirbti, o kiti – ne? Apie tai „Respublika“ kalbasi su politologu, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Algiu Krupavičiumi.

Kitais metais turėsime šešis ilguosius savaitgalius. Kartu su nedarbo diena per Kūčias turėsime septynis ilguosius savaitgalius. Daugiausiai laisvadienių, net keturi, bus Vėlinių savaitgalį. Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą perkelti darbo dieną iš kitų metų spalio 31-osios, pirmadienio, į šeštadienį, lapkričio 5 dieną. Trijų dienų savaitgaliai susidaro Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, per Velykas, Jonines, Žolines ir Kalėdas.

Norint, kad Kūčių diena būtų laisvadienis, reiktų svarstyti, kokios kitos šventinės dienos atsisakyti, teigia Premjeras. „Reikia rūpintis, kad kuo daugiau dirbtume ir uždirbtume sau geresnį gyvenimą. Aš tikrai nieko prieš, kad Kūčios būtų šventė, bet reikia galbūt paraleliai svarstyti, kokių švenčių atsisakyti“, – interviu Lietuvos radijui antradienį kalbėjo Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.

Švenčių turime daug. Jei dar įskaičiuotume piliečių priverstinio nedarbo, priverstinio poilsio dienas, valdžia mums įvairių šventimų nepagailėjo. Tačiau gaila, kad valdžia, iš anksto paskelbianti, kiek dienų bus švenčiama (minima) viena ar kita šventė, tik formaliai baksteli į kalendoriaus datą. Neatsižvelgdama, ką gyventojai švęs (minės). Ar lietuviams ta šventė masinė, ar tiesiog papildoma poilsio diena. Kai lietuviai dums į gamtą kepti šašlykų.

Pirmasis vasario pirmadienis tapo „pravaikštų diena“, skelbia dienraštis „Daily Mail“. Šaltinis remiasi kompanijos „Employment Law Advisory Servines“ atliktu tyrimu, nustačiusiu, kad vasario 1 d. į darbą neatėjo beveik 350 tūkst. britų. Šis fenomenas (vasario pirmą pirmadienį nepasirodyti darbe) pastebimas jau ne pirmus metus.