laimutis budrys

Antradienį Kėdainių rajone gyvenantys stumbrai ne juokais įbaugino vairuotojus, mat vaikštinėjo visai šalia magistralinio kelio. Negana to, stumbrų banda dar tą pačią dieną kirto ir geležinkelio bėgius, teko stoti šilumvežiui. Specialistai sako, kad stumbrų migracija yra žmonėms labai pavojingas procesas.

Prasidėjus šiltajam sezonui neišvengiamai susiduriame su uodų bei kitų kraujasiurbių vabzdžių antplūdžiu. Jie bunda kaip tik šiuo metu, o gausiausias bus jau netrukus. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Bernotienės teigimu, uodai bunda balandį – gegužės mėnesį.

Į raudonąją knygą įrašytų žinduolių – stumbrų – populiacija mūsų šalyje sparčiai didėja. Jų bandos niokoja Kėdainių ir Panevėžio rajonų žemdirbių pasėlius, nuostoliai kasmet auga. Prieš metus Kėdainių rajone stumbrų padaryti nuostoliai siekė daugiau nei 67 tūkst. eurų, o praėjusiais metais – daugiau nei 158 tūkst. eurų. Panevėžio rajono ūkininkai 2016 metais patyrė daugiau nei 74 tūkst. eurų, praėjusiais metais (negalutiniais duomenimis) – daugiau nei 101 tūkst. eurų nuostolių.

2017-ieji buvo itin reikšmingi į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktiems – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pristatė projektą, pagal kurį dalis laisvėje gyvenančių stumbrų bus perkelti į laikinus aptvarus, o vėliau išleisti į laisvę. Praėję metai buvo reikšmingi ir tuo, kad pirmą kartą nuo lapkričio pradėta nuolatinė jų stebėsena ir registravimas. Visgi, tiek dėl vieno aspekto, tiek dėl kito netyla aršios visuomenės diskusijos.

Stumbrus iš vidurio Lietuvos numatoma perkelti į Dzūkiją, rašo „Lietuvos žinios“. Pasak dienraščio, tai, kad iš vieno Rusijos rezervato į Lietuvą 1969-aisiais atvežta stumbrų porelė buvo apgyvendinta pačiame Lietuvos viduryje, netoli Krekenavos plytinčiame Pašilių miške, dabar įvardijama kaip klaida. Bandant ją ištaisyti, Panevėžio ir Kėdainių krašto ūkininkų laukus trypiančius stumbrus siekiama perkelti į miškingąją Dzūkiją.

Vasara – ne tik malonumų metas. Šiltuoju sezonu susiduriame su įvairių vabzdžių, uodų vakarėliais namuose ir gamtoje, kai jie kanda, dūzgia ir neleidžia jums miegoti. Bet ar žinote, kad uodų kiekis smarkiai išauga po vieno reiškinio, kuris beje, dabar ir vyksta. Uodai puola po lietaus Pagal, gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresniąją mokslo darbuotoją dr. Rasą Bernotienę, uodų padaugėja vasaros pradžioje ir po didelio lietaus.

Neįprastai šilta žiema ne tik iš miego budina miško gyvūnus, bet ir žada didesnį afrikinio kiaulių maro pavojų. Jau vasarį drastiškai atšilus orams šernų patelės atsives daugiau, ir stipresnių jauniklių. Nors pernai medžiotojai šernų populiaciją sumažino keliasdešimčia tūkstančių, šiemet jų laukia gerokai didesnė knyslių armija. Šiluma jaukia ir kitų gyvūnų - barsukų, pelių, lapių ir kitų gyvenimą. Išsiruošę į iškylą miške nenustebkite sutikę šiuos girių gyventojus.

Vida Tavorienė VL žurnalistė Sparčiai gausėjanti bebrų populiacija „kraustosi“ gyventi į karklais apaugusius melioracijos griovius. Čia jų saugumu pasirūpino biurokratai, neleidžiantys valyti daugybę upėms prilygintų griovių.  Ūkininkai ir savivaldybių melioracijos specialistai žeria priekaištus medžiotojams, kad šie nepakankamai reguliuoja bebrų populiaciją. Medžiotojai atsikerta, kad bebrai karaliauja tik apleistuose, medžiais ir krūmais apaugusiuose grioviuose.

Poilsiautojų pamėgtas ir tarp dvidešimties geriausių pasaulio paplūdimių įrašytas, bet pastaraisiais metais audrų negailestingai niokotas centrinis Palangos paplūdimys šiemet dosniai pamaitintas smėliu ir apsaugotas nuo jį alinusios bangų mūšos. 12 hektarų – tiek per metus išsiplėtė iki šiol apie 5 tūkst. poilsiautojų per dieną galėjęs sutalpinti vienas populiariausių Lietuvos pakrantėje esančių paplūdimių. Nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio išpylus apie 424 tūkst.

Lietuva pritaria prieš kelias dienas Europos Komisijos paskelbtam siūlymui, kad Europos Sąjungos (ES) šalys pačios spręstų, ar savo teritorijoje leisti auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), ar riboti jų auginimą, ar apskritai uždrausti juos auginti, praneša Aplinkos ministerija.

Po susidūrimo su briedžiu žuvus dukteriai, panevėžietė odontologė Vida Vlada Barauskienė per teismą siekia, kad Aplinkos ministerija imtųsi reguliuoti šių gyvūnų skaičių. Tačiau moteris nereikalauja atlyginti moralinės žalos dėl studentės dukters netekties. „Nenoriu pinigų iš valstybės, tik saugumo ir tvarkos. Konstitucijoje pažymėta, kad žmogaus gyvybė svarbiau už bet kokią ūkinę veiklą. Aš nenoriu išnaikinti briedžių.

Aplinkosaugos specialistai pripažįsta, kad Palangos centrinis paplūdimys yra kritinės būklės, tačiau imtis skubių priemonių neketinama. Gelbėti paplūdimį žadama tik pavasarį. Centrinis Palangos paplūdimys ties pėsčiųjų tiltu nukentėjo rugsėjo pradžioje. Dabar bangos toliau ardo apsauginį kopagūbrį. Kasmet kopoms tvarkyti Vyriausybė skiria apie 0,5 mln. litų, tačiau šiemet Klaipėdos apskrities viršininko administracija negavo nė lito.

Žemės ūkio ministerijos siekius kontroliuoti visus krašto vandenis gamtos sergėtojai ir meškeriotojai vadina revoliucija, kokios nesapnavo net baisiausiame sapne. Tačiau pusės milijono žūklautojų armija neketina nusileisti verslininkų, valdininkų bei politikų saujelei.

Vyriausybė nebesiginčys su Europos Komisija ir sutiks perkelti į savo įstatymus bei kitus teisės aktus visą vadinamąją Paukščių direktyvą. „Mes manėme, kad visą direktyvą perkelti pažodžiui nėra būtina, tik jos esmę. Mūsų nacionalinėje teisėje pagrindiniai jos principai yra perkelti“, – BNS pranešė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Pasak jo, tai užkliuvo Briuseliui.

Aplinkos ministras š. m. spalio 13 d. įsakymu panaikino licencijas mėgėjų žvejybai Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose. Naujosios nuostatos įsigalios, kai įsakymas bus paskelbtas “Valstybės žiniose”. Tuomet teisę žvejoti Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose suteiks mėgėjiškos žūklės valstybiniuose vandens telkiniuose leidimas.

Kai į skandalus dėl nelegalių statybų bei statinių saugomose teritorijose vis dažniau įsipainioja ir politikai, o naujų dangoraižių statybos senamiesčiuose tapo įprastu reiškiniu, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimu susirūpinusiems entuziastams kovoti darosi vis sudėtingiau. Dėl vagonėlio ant Kuršių marių kranto aiškinosi aplinkos ministro Artūro Paulausko buvęs patarėjas Rolandas Zujevas, kilo neaiškumų ir dėl Klaipėdos rajono tarybos nario Alfredo Šiaulio vagonėlio ant Minijos kranto.

Derybininkas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo Aleksandras Abišala, buvęs ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius, Švenčionių rajono meras Vytautas Vigelis ir dar krūvelė įtakingų politikų bei jų giminaičių, pateikę pažymas, kad verčiasi versline žuvininkyste, pusdykiai išsinuomojo nacionaliniuose parkuose esančius ežerus.

Besibaigiančio medžioklės sezono metu Lietuvoje sumedžiota 17 vilkų.Kaip pranešė Aplinkos ministerija, šiemet jau trečius metus iš eilės vilkų medžioklės sezonas prasidėjo nuo gruodžio pradžios. Sumedžioti leista 20 žvėrių.Daugiausia - šeši vilkai - sumedžioti Kretingos rajone."Vilkų medžioklės sezonas jau baigiasi, dar galima sumedžioti 3 vilkus.

Jau trečią sezoną vilkai Lietuvoje buvo medžiojami nuo gruodžio 1 dienos, o sumedžioti leidžiamas šių žvėrių kiekis buvo nustatomas atskiru Aplinkos ministro įsakymu.   Nuo 2007-2008 metų vilkų medžioklės sezono pradžios jau sumedžiota 17 vilkų.   2007-2008 metų medžioklės sezone leista sumedžioti 20 vilkų. Jų medžioklės sezonas nutraukiamas išnaudojus visą sezonui numatytą limitą.

Aplinkos ministerija ir su ja bendradarbiaujantys Gedimino technikos universiteto mokslininkai siūlo palaipsniui mažinti aplinkai kenkiančių tradicinių druskų (natrio chlorido) naudojimą žiemą jomis barstant kelius ir miestų gatves.

Akademinės bendruomenės bei visuomenės nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų į bangų nuplautus Palangos paplūdimius vežti smėlį iš Baltijos dugno prie Kuršių nerijos.Kaip pranešė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, trečiadienį prezidentui V. Adamkui įteiktas daugiau nei 21 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašytas prašymas užkirsti kelią smėlio kasimo darbams, kol jų poveikio Kuršių nerijos krantams neįvertins tarptautiniai ekspertai.

Prezidentas Valdas Adamkus prašo savo patarėjų ir mokslininkų dar kartą išnagrinėti siūlymą bangų nuplautas Palangos kopas atstatyti smėliu, siurbiamu iš jūros netoli Kuršių Nerijos. Aplinkosaugininkai žada jokių darbų nepradėti, kol nebus garantijų, jog taisydami vieną pajūrio zoną, nepakenks kitai, pranešė LTV „Panorama“.Bangų nuplautiems Palangos paplūdimiams atkurti reikia mažiausiai 100 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Ginčų tarp verslininkų ir valstybės sąrašą papildė dar vienas – restorano savininkas bandys teisme atsikovoti teisę ir toliau interjerą puošti meškos kailiu ir apuoko iškamša. Aplinkos ministerija tikina, kad Lietuvai leidus restoranuose, baruose, užeigose bei viešbučiuose nevaržomai eksponuoti saugomų gyvūnų iškamšas, Briuseliui teks mokėti baudas, praneša LTV naujienų tarnyba.

Antradienį Palangos paplūdimyje apsilankę mokslininkai juos kritikavusį prezidentą Valdą Adamkų apkaltino kompetencijos stoka bei pridūrė, kad kurorto paplūdimiams brėžiamos dar niūresnės prognozės. Pasak dienraščio „Vakarų ekspresas“, mokslininkai prognozavo, kad kylant vandenyno lygiui bei gausėjant audroms Palangos paplūdimius apskritai gali tekti paversti betoninėmis krantinėmis.

Pernykščiai pajūrio sutvirtinimo darbai apsaugojo Palangos paplūdimius ir kopas nuo dar didesnės audros padarytos žalos, teigia valdžios ir aplinkosaugos atstovai.Todėl ir šiemet į paplūdimius bus vežamas smėlis, pinamos žabtvorės, tęsiamas kopų apželdinimas.Praėjusį savaitgalį pajūryje siautusi audra Palangoje suardė kopagūbrio sutvirtinimus, jūra nuplovė didžiąją dalį pernai į paplūdimį atvežto smėlio.

Jūros bangų nuniokoti Palangos paplūdimiai artimiausiu metu bus apdangstyti šakomis ir sutvirtinti poliais, o veiksmingesnių gelbėjimo priemonių, jei bus lėšų, ketinama imtis pavasarį. Ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje susirinkę įvairių institucijų atstovai nutarė apardytas kopas pirmiausia uždangstyti medžių šakomis ir sutvirtinti poliais. Vien Palangos rekreacinėje zonoje tai kainuos apie 83 tūkst. litų, kurie bus paimti iš 200 tūkst.

Antradienį (08.05) 11.05 val. per LR 1-ąją programą tiesioginėje “Vasaros studijoje su Vaidotu Žuku” - rašytoja Jurga Ivanauskaitė, Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys ir Jūrinių tyrimų centro vadovas Algirdas Stankevičius.