laima prižgintienė

Karantino metu savanorių pagalbos prisireikė ne tik gydymo įstaigoms, bet ir mokykloms. Skirtingose šalies savivaldybėse mokyklos gyventojų prašo ištiesti pagalbos ranką mokiniams, padėti jiems mokytis nuotoliniu būdu, užimti juos po pamokų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė pagalbos priemonių paketą, kuriuo siekiama padėti kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Vienas plane numatytų veiksmų – savanorių pagalba.

Šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo kitos savaitės atveria duris visų tėvų vaikams. Padidėjus vaikų srautams, savivaldybės puola rūpintis darželinukų ir įstaigų darbuotojų saugumu. Todėl daugiau užsiėmimų vyks lauke, vaikai negalės bendrauti tarp grupių, bus privaloma matuoti vaikų ir darbuotojų temperatūrą, o vietomis vaikų tėvai net negalės patekti į darželio pastatą.

Nuo kitos savaitės šalies darželiai gali atverti duris visų, ne tik dirbti privalančių, tėvų vaikams. Tačiau Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas klaipėdiečius ragina neskubėti savo vaikų vesti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nes tai nesaugu, kol šalyje dar nėra įveiktas koronavirusas. „Kviesčiau visus tėvelius labai atsakingai vertinti šitą galimybę ir vertinti, kad tai yra galimybė, o ne prievolė.

Nuo balandžio pabaigos šalies savivaldybės įpareigotos atverti darželių duris dirbti privalančių tėvų vaikams. Nors pirmąją savaitę darželiuose buvo vos po vieną kitą vaiką, šią savaitę didžiosios šalies savivaldybės fiksuoja srauto padidėjimą nuo pusantro iki daugiau nei trijų kartų.

Daliai šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigų vėl priimant darželinukus, Klaipėdos mieste į 10 darželių eina tik 13 vaikų. Savivaldybė svarsto, kad didesnio darželinukų skaičiaus sulauks tik po savaitės, kuomet daugiau tėvų grįš į darbus. „Šiandieną dirba 10 įstaigų ir turime tik 13 vaikų. Po vieną vaiką beveik visose įstaigose, išskyrus dvi įstaigas, kuriose yra po du vaikučius“, – tv3.lt kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Lietuvoje savo veiklą galės atnaujinti vos tik pasibaigs karantinas. Ir nors tebėra neaišku, kiek dar gali būti pratęsiamas kol kas iki balandžio 27 dienos imtinai truksiantis karantinas, šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos jau pradeda priimti mažuosius ir planuoti savo veiklą.

Klaipėdoje svarstoma galimybė vieną vasaros mėnesį uždaryti visus vaikų darželius, rašo „Vakarų ekspresas“. Pasak dienraščio, uostamiesčio vaikų darželiuose vykdomos apklausos, kurį mėnesį tėvai galėtų nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.  „Vienur tik prašoma išsirinkti iš dviejų vasaros mėnesių, kurį jie atostogaus ir vaiko neves į darželį, o kitur tiesiai šviesiai teigiama, kad ši apklausa vykdoma dėl to, kad ateinančią vasarą Klaipėdoje nebeveiks pakaitiniai (budintys) darželiai.

 Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Paaiškėjus, kad apie pusė į lopšelius-darželius užsirašiusių vaikų jų nelanko be pateisinamų priežasčių, Klaipėdos valdžia žada griežtinti tvarką – tėvus ketinama drausminti abonentiniais mokesčiais, naikinti lengvatas ir kitaip griežtinti darželio lankymo tvarką. Šį rugsėjį į uostamiesčio lopšelius-darželius atėjo rekordiškai daug vaikų – 8500 – daugiausiai per pastarajį 20-metį.

Ne visose Lietuvos mokyklose rugsėjo 1-ąją šurmuliuos moksleiviai, mat kai kuriose jų tebekaukšės statybininkų plaktukai. Vaikai bus priversti likti namie arba lankyti pamokas popietinėje pamainoje gretimų kvartalų mokyklose. Iš Europos Sąjungos fondų gauta parama mokykloms renovuoti džiaugiasi visi. Tačiau moksleivių tėveliams tai vienur, tai kitur užtrukusi ugdymo įstaigų renovacija tapo rimtu galvos skausmu. Jie svarsto, kur prasidėjus mokslo metams dėti savo atžalas.

Tai, kaip uostamiesčio savivaldybė ketina sutaupyti švietimo įstaigų sąskaita, pedagogai vadina ikimokyklinių įstaigų naikinimo pradžia. Anot jų, panašu, kad miesto valdžia pradeda įgyvendinti kiek perfrazuotą žinomą posakį: "Nėra vaikų - nėra problemos." Vakar į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų-darželių vadovų tarybos atstovės. Darželių direktorės, susipažinusios su taupymo programos projektu, teigė buvusios šokiruotos.

Klaipėdos miesto valdžioje esantys verslininkai nusprendė susidoroti su mokyklų ir gimnazijų valgyklomis, kurios esą pervilioja klientus iš senamiestyje įsikūrusių kavinių bei restoranų. Uostamiesčio savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkė Eugenija Odebrecht siekia uždrausti uostamiesčio mokyklų valgyklose pietauti pašaliniams asmenims. Ji remiasi teisės aktais, kuriuose nurodoma, kad mokyklų valgyklos turi užtikrinti tik moksleivių maitinimą.

Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų vadovai nuogąstauja, kad pabranginus darželius, kai kurios įstaigos bankrutuos, nes dalis tėvelių esą jau dabar vos išgali susimokėti už vaikų maitinimą, o kai kurie net atsiima mažuosius iš darželių. Tuo metu uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė teigia, kad savivaldybė seniai nepajėgi finansuoti tokio didelio skaičiaus darželių, ir laikas galvoti apie alternatyvas valstybinėms ikimokyklinėms įstaigoms.

Uostamiesčio savivaldybės administracija jau apskaičiavo, kiek miesto biudžetui kainuoja vieno vaiko ugdymas ikimokyklinėse įstaigose, ir galės pateikti sąskaitas kitoms savivaldybėms už jose gyvenamąją vietą deklaravusiųjų tėvelių vaikus, kurie šiuo metu lanko Klaipėdos darželius. Klaipėdos Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė teigė, kad vieno vaiko vienos dienos ugdymo kaina beveik visose įstaigose - skirtinga.

Uostamiesčio Savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo tarnybos darbuotojams gruodis, kai žmonės plūsta pažymų dėl teikiamų lengvatų, - pats karštymetis. O šįmet interesantų dar „parūpino“ miesto Taryba, priėmusi sprendimą neteikti ikimokyklinio ugdymo paslaugų už miesto pinigus kitų savivaldybių vaikams. Tarnybos vedėja Kristina Božienė teigė, jog darbuotojos vos spėja atsakinėti į tėvų skambučius.

Klaipėdos rajono gyventojams, vedantiems vaikus į uostamiesčio darželius - nelinksmos žinios. Vakar Klaipėdos miesto taryba nusprendė nuo 2009-ųjų nebeteikti kitų savivaldybių vaikams ikimokyklinio ugdymo paslaugų už Klaipėdos miesto biudžeto lėšas. „Manome, kad už tą paslaugą sutartiniais pagrindais turėtų mokėti savivaldybė, kurioje tėvai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, kadangi pajamų mokestį jie moka į tų savivaldybių biudžetus.

Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas mokytųsi geroje mokykloje. Tačiau ar yra kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų galima pasakyti, kuri mokykla garantuos jūsų vaikui sėkmę, o iš kurios reikėtų kuo greičiau nešdintis? Savaitraštis "Veidas" visuomenei pristatė geriausių Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą, kurio sąraše - 532 ugdymo įstaigos.

Bent jau toks vaizdelis susidarė analizuojant ir skaičiuojant profesionalius valstybės valdytojus atskirose šalies savivaldybėse. Vakar „Respublika“ atskleidė, kad sostinės ir Kauno miesto savivaldybėse klesti netvarka - biurokratinis aparatas auga, tačiau profesionalų jame, lyg tyčia, mažoka. Dar prastesnė situacija visoje kitoje Lietuvos dalyje.

Į Klaipėdos lopšelius-darželius plūsta vaikučiai, bet vietos, deja, užtenka ne visiems. Kad vaikas galėtų lankyti lopšelį, reikia pateikti prašymą darželio vadovui ir, patekus į nemažą eilę, laukti teigiamo sprendimo. Dažniausiai tėvai užregistruoja vaiką tik gimus, tačiau, jei tai padaro vėliau, laukti tenka net metus ar ilgiau. Tai patvirtino ir „Vakarų ekspreso“ atliktas eksperimentas. Į įvairius darželius bandėme užregistruoti mažylį.

Kol vienos uostamiesčio mokyklos vis dar laukia būsimųjų pirmokėlių, kitose laisvų vietų nebebuvo jau mėnesio pradžioje. Nors priėmimas vyksta visą vasarą, Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimoskyriaus specialistai visus tėvelius ragina nelaukti paskutinės dienos, o vaiko labui užrašyti jį į mokyklą kuo anksčiau. Prano Mašioto vidurinės mokyklos direktorė Janina Grigienė sakė, kad įstaigoje būsimųjų pirmokėlių tėvelių antplūdžio nesulaukta.

Nors rusiškuose Klaipėdos darželiuose ir mokyklose sparčiai mažėja vaikų, šioms mokymo įstaigoms nestinga nei miesto valdžios, nei Rusijos dėmesio, rašo  „Klaipėda“. Vietoj 900 vaikų – 300 Klaipėdoje yra devynios bendrojo lavinimo rusiškos mokyklos ir 13 darželių.

Daugumos uostamiesčio "Ąžuolyno" gimnazijos mokytojų atlapuose vakar švietė užrašas "Aš streikuoju". Nors ir pavėluotai, šie uostamiesčio pedagogai prisidėjo prie anksčiau streikavusių kolegų, rašo "Vakarų ekspresas"Ketvirtadienį ir penktadienį uostamiestyje turėjo streikuoti dvi mokyklos, tačiau vienai jų nespėjus susitvarkyti dokumentų, pedagogų streiką pradėjo vienintelė "Ąžuolyno" gimnazija.

Jau nuo kitų metų pradžios didesnius atlyginimus gausiantys uostamiesčio valdininkai bus pamaloninti dar ir kalėdinėmis premijomis, rašo „Klaipėda“. Dovanos – kuklesnės Savivaldybėje šiuo metu skaičiuojama, kokiomis pinigų sumomis prieš šventes pradžiuginti administracijos darbuotojus. Nors premijų dydžiai dar nėra aiškūs, žinoma tik tai, kad jos tikrai bus skiriamos.

Smarvė, klozetai be dangčių, laikraščiai vietoj tualetinio popieriaus – įprastas vaizdas savivaldybės, mokyklų, poliklinikų išvietėse. Savivaldybėje tebedvokia „Klaipėda“ dar prieš porą metų rašė apie apgailėtiną miesto savivaldybės tualetų būklę. Tačiau miesto valdžios rūmų išvietės tebedvokia iki šiol. Į klausimą, ar tualetai savivaldybėje atrodo normalūs, Miesto ūkio departamento vadovas Alfonsas Šimkus atsakė emocingai.

Prie mokyklų gyvenančių klaipėdiečių kantrybė baigėsi. Neapsikentę laiptinėse ir kiemuose nuolat dūmą traukiančių moksleivių jie žada skelbti rūkaliams karą, rašo "Klaipėda". Po langais – smarvė „Mes kovosime iki pergalės“, – pareiškė S.Daukanto gatvės gyventoja Genutė. Ji teigė, kad Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai kasdien įžūliai rūko tiesiog po langais. Dažniausiai jie renkasi S.Daukanto gatvės 23, 25 ir 27 namų vidiniame kieme. „Mums trūko kantrybė. Kiek galime kęsti tą smarvę.