l. slušnys
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „l. slušnys“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „l. slušnys“.
Šalys grįžta į normalų gyvenimą, bet Lietuva dar laukia – ar dėl to kalti patys gyventojai?
Kai kurios Europos šalys nusprendė atsisveikinti su koronaviruso ribojimais ir jau bando grįžti į normalų gyvenimą. Ten gyvenantys lietuviai pasakoja, kad didžioji dalis vietinių šią žinią pasitiko džiugiai, tačiau vis tiek yra tokių, kurie laisvinimų baiminasi. Dalis gyventojų netgi spėja, kad laisvinimai yra susiję su bandymu patikti rinkėjams. Vis dėlto šalių vadovai pabrėžia, kad ribojimai laisvinami dėl omikron atmainos išplitimo, o situacija akylai stebima, tad ribojimai gali grįžti.
Europos šalys viena po kitos naikina apribojimus – mūsų politikai atskleidžia, kodėl dar laiko suvaržymus
Europos šalys viena po kitos atšaukia koronaviruso ribojimus. Kai kurie Lietuvos parlamentarai svarsto, kad ir mums jau būtų laikas dėti tašką ir pandemiją paleisti savieigai. Jų teigimu, kai kasdien COVID-19 užsikrečia 10 tūkst. ir daugiau gyventojų, dabartinės priemonės yra praktiškai neveiksmingos, tad kokia esmė jas turėti?
Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Norvegija, Airija.
Skiepų žalos atlyginimas suskaldė politikus į dvi stovyklas: ar Lietuva pajėgi sumokėti tik varganą sumą?
Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl įstatymo papildymo, kuriuo siekiama įteisinti vakcinų sukeltos žalos atlyginimą, tarp opozicijos ir valdančiųjų kilo konfliktas. Seimo opozicijos atstovai svarsto, kad valdantieji bijo gauti tiek daug kreipimųsi, jog valstybė nebus pajėgi jų patenkinti. Todėl esą bando apsidrausti, kad nereikėtų iš biudžeto mokėti milžiniškų sumų.
Svarsto, kada galimybių paso nebeliks: Stankūnas įsitikinęs, kad tas laikas jau tikrai ne „už kalnų“
Vyriausybei atidėjus galimybių paso reikalavimą vaikams, jau girdėti svarstymų, ar tai nebus vienas iš žingsnių, kuriais pamažu judėsime link visiško galimybių paso atsisakymo. Sveikatos specialistai kalba, kad galimybių pasas buvo sukurtas Lietuvoje vyraujant alfa atmainai, tad kyla klausimas, ar ši priemonė dar yra veiksminga šiandieniniame kontekste.
Trečiadienį buvo užfiksuotas naujų koronaviruso atvejų rekordas – pranešta apie per parą nustatytus 4635 užsikrėtimus.
Slušnys apie keičiamą izoliacijos tvarką: tai pirmieji žingsniai, ko gero, mes ilgainiui turėsime atsisakyti ir galimybių paso
Kontaktą su omikron atmaina užsikrėtusiais asmenimis turėjusiems pedagogams ir medikams netrukus nebereikės izoliuotis, kitą savaitę spręs dėl visų gyventojų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Valdančiųjų atstovas, konservatorius Linas Slušnys sprendimą sveikina ir užsimena, jog tai galėtų būti pirmieji žingsniai link galimybių paso atsisakymo.
Jeigu nesiskiepiji – 100 eurų bauda kas mėnesį: ar Lietuva gali pasekti Graikijos pavyzdžiu?
100 eurų per mėnesį – tokią baudą nepasiskiepijusiems senjorams svarsto įvesti Graikija. Lietuvoje buvo taikytas atvirkštinis įrankis – pasiskiepiję senjorai gavo 100 eurų dydžio išmokas. Ar panašios baudos, kaip Graikijoje, yra galimos ir Lietuvoje? Kai kurie parlamentarai sako iš dalies įsivaizduojantys tokią priemonę ir pas mus, tačiau kiti įspėja, kad baudos sukeltų didelį ne tik politikų, bet ir gyventojų pasipriešinimą.
Kodėl Lietuva kratosi dar vieno karantino? Politikai paaiškina: reikia labai daug lėšų, Lietuva gali ir nebeatlaikyti
Kai kurie politikai svarsto, kad dar vieno karantino Lietuva neatlaikytų. Ne tik psichologiškai – suprastėjus gyventojų emocinei būklei, bet ir finansiškai – karantiną įvesti būtų tiesiog per brangu. Taip gilėtų skolos, o apribojus ekonomiką tokia maža, atvira ir auganti valstybė kaip Lietuva paprasčiausiai nebegalėtų konkuruoti su kitomis šalimis.
Šimonytei ir Nausėdai – kitoks pandemijos valdymo planas: šiuos socialdemokratų užmojus išvadino chamiškais
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šalies vadovams pateikė pandemijos valdymo siūlymus. Tarp jų – idėjos apjungti galimybių pasą ir koronastop.lt, atsisakyti vakcinacijos oponentų žeminimo taktikos, skelbti statistiką ne tik apie mirtis nuo COVID-19, bet ir tai, kiek žmonių mirė nuo kitų ligų.
Seimo narys – apie nemokamo testavimo naikinimą: „Kokia prievarta, jei žmogui duodi galimybę?“
Šį rudenį lietuviai viena po kito muša su COVID-19 susijusius rekordus. Matydama didžiulius sergančiųjų bei vis dar skiepyti atsisakančių žmonių kiekius, vyriausybė imasi dar griežtesnių priemonių – naikina nemokamus testus bei svarsto kai kurių profesijų atstovams įvesti privalomą skiepijimą.
Pakeista izoliacijos tvarka: ekspertai jau įžvelgia, kur gali kilti rizikų
Ketvirtadienį įsigaliojo saviizoliacijos reikalavimų pakeitimai. Saviizoliacija, turėjusiems aukštos rizikos kontaktą su COVID-19 sergančiu asmeniu, sutrumpinta iki 10 dienų. Izoliaciją galima dar labiau sutrumpinti po savaitės pasidarius koronaviruso testą. Sąlygų palengvinimai numatyti ir moksleiviams. Nuo šiol jie, net ir turėję kontaktą su sergančiuoju, gali nebesiizoliuoti. Dėl naujienų sutaria ne visi specialistai – vieni džiaugiasi, kiti bijo, kad tai neprišauktų daugiau bėdos.
REKLAMA
REKLAMA
Linas Slušnys – apie skiepytų ir neskiepytų konfliktą: „Nesutinku, kad turime padaryti vienodas sąlygas visiems“
Nuo šio pirmadienio Lietuvoje įsigalioja tam tikri ribojimai tiems, kurie neturi galimybių paso. Tai šalį verčia susiskaldyti – vieni tokią tvarką palaiko, kiti – priešinasi.
Veryga – apie per Lietuvą nuvilnijusią „Astra Zeneca“ krizę: „Daug dalykų susigadinome patys“
Visą savaitę Lietuvą krečia skiepų krizė, o viešai paskleista žinia apie kraujo krešulių susidarymą galimai nuo „Astra Zeneca“ skiepo, padarė milžinišką žalą visai skiepų kampanijai. Komunikacijos specialistai ir sveikatos reikalų ekspertai vienodai sutaria ir prognozuoja vis didėjančias skiepų priešininkų gretas. Anot jų, suduotas stiprus smūgis pasitikėjimui „Astra Zeneca“ ir apskritai vakcinavimo procesu.
Veryga – apie karantino sąlygas: „Perteklinis saugumas irgi turi kainą“
Šio pirmadienio TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ itin aktuali tema – kiek ilgai dar būsime karantino spąstuose? O panaikinus karantiną, ar nesulauksime dar didesnio koronaviruso protrūkio? Studijos svečiai: Seimo narys, buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Seimos narys, Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.
Veryga apie koronaviruso suvaldymą: „Visada paprasta atsisukus atgal sakyti, kaip reikėjo ką daryti“
Nors Lietuvoje turime griežtą karantiną, tačiau nemaža dalis bendrapiliečių į tai reaguoja atsainiai: žmonės plūsta į parduotuves dovanų ir šiaip tiesiog praleisti laiką, planuose – trankus švenčių minėjimas gausiose kompanijose... Lietuva jau pirmauja tarp blogiausiai su koronavirusu susitvarkančių šalių.
Abiturientai per savaitę laiko net tris svarbius egzaminus: yra gera ir bloga žinia
Šią savaitę šalies abiturientai laiko tris valstybinius egzaminus. Pirmadienį vyko lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, trečiadienį jie laikė anglų kalbos egzaminą, o penktadienį – matematikos. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė sako, kad yra dvi medalio pusės: abiturientai džiaugiasi, kad greičiau pasibaigs egzaminų sesija, bet kas antrą dieną vykstantis egzaminas labai vargina.
Garsenybes sudomino Seimo rinkimai – kai kurie žinomi veidai suka į politiką
Seimo rinkimai – vos po keturių mėnesių. O po jų parlamente gali atsirasti ir visiškai naujų veidų. Tautos išrinktaisiais panoro tapti ir sporto čempionai, ir ekonomistai, ir medikai. Vieni tikina panorę pokyčių asmeniniame gyvenime, kitus galiausiai įkalbėjo politikos senbuviai, dar kiti neslepia nelabai ir įsivaizduojantys, ką reiškia dirbti parlamente.
Įspėja, kada būrelis žaloja vaiko asmenybę
Mokslo metai „apdovanoja“ tėvelius dar vienu galvos skausmu – kokia popamokine veikla užimti vaiką, kokius būrelius išrinkti? Specialistai įspėja, kad neįsiklausius į atžalos norus ir neįvertinus jo galimybių gali pakrikti ne tik vaiko sveikata, bet ir sutrikti asmenybė.
Specialistai, paklausti, kokia gi būtų riba, kai nuo būrelių gausos vaikui jau gali imti plyšti galva, sutartinai pabrėžia, kad viskas labai individualu.
Vaikų mityba mokykloje: kodėl reikalingos priešpiečių dėžutės ir kaip turėtų atrodyti jų turinys?
Kiekvienas, auginantis atžalas, sutiks, jog vaikų mityba – ypač svarbi ir apie ją tenka galvoti ne tik sėdant prie bendro stalo, bet ir kas rytą išleidžiant vaiką į mokyklą. Norisi, kad mažųjų racionas būtų turtingas maistine prasme, skanus ir įdomus. Tačiau tai, kas patinka tėvams, ne visuomet priimtina vaikams. Specialistai dalinasi mintimis, kodėl verta mokyklinukams suruošti priešpiečių dėžutę ir kas turėtų į ją nugulti.
Psichiatrai svajoja apie kitokią Lietuvą: išnyks teisė „užvažiuoti“ vaikui
Visuomenė susiskaldžiusi, nes nėra vieno ir lengvo atsakymo, kokiu keliu turėtume eiti auklėdami vaikus. Vaikų psichiatrai, specialistai, kurie su vaikais ir dėl vaikų dirba jau daug metų, taip pat nėra vieningi. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, kad jis – optimistas, o štai Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius ir vaikų bei paauglių psichiatras Dainius Pūras bijo, kad vaikų teisės tampa politikų ir revanšistinių nuotaikų asmenų įkaitėmis.
Šokiruojantis socialinis eksperimentas: net 9 iš 10 jaunuolių susidūrė su savižudybe
Niekam ne paslaptis, jog savižudybės Lietuvoje – itin opi ir skaudi problema. Kiekvienais metais šokiruojantys skaičiai vis auga, tad darosi vis sunkiau rasti žmogų, kurio ši nelaimė artimoje aplinkoje nebūtų palietusi. Skaudžiausia, jog grėsmės nepastebi net ir šeimos nariai. Druskininkuose veikiantis jaunimo klubas „Interact“ sukūrė savižudybių prevencijai skirtą socialinį vaizdo klipą, kurio tikslas priminti, kad turime būti rūpestingi ir padėti vieni kitiems.
Psichiatras: patyčios griauna paties pašaipūno gyvenimą
Prasideda „Veiksmo savaitė be patyčių“, kurios metu siekiama mažinti patyčias ir atkreipti visuomenės dėmesį į jų daromą žalą. Vaikų psichiatras Linas Slušnys sako, kad patyčios kenkia ne tik aukai. Pačiam patyčių autoriui pomėgis šaipytis gali sugriauti gyvenimą.
Didėja tėvų rūpestis dėl vaikų saugumo internete
Žinių radijas
Tėvai žino ar numano pavojus, su kuriais susiduria jų vaikai internete. 77 proc. respondentų teigia, kad domisi savo vaikų veikla internete, 9 proc. tai daro tik kartais, o visiškai nesidomi – 14 proc. Tai rodo Saugaus interneto tyrimas.
„Visagaliai“ žurnalistai, pataikaujantys „primityviai“ visuomenei: vertina, teisia ir laidoja
Žinomas televizijos laidų ir renginių vedėjas Jonas Radzevičius, dar nesant aiškiam ir patvirtintam nė vienam įvykusios avarijos faktui, žiniasklaidos buvo paskelbtas kaltu, sukėlusiu vyro mirtį lėmusią avariją ir, be abejonės, esant neblaiviu. Net atsiribojant nuo ištyrus kraujo mėginį paaiškėsiančio vairuotojo blaivumo ar neblaivumo, jau dabar penkių J. Radzevičiaus vaikų draugai tikriausiai vadina jų tėvą alkoholiku ir žudiku.
Vaikų psichiatras: mokytojai yra lytinio švietimo stuburas
Vaikų psichiatras Linas Slušnys net neabejoja, kad vaikams ir paaugliams yra reikalingas lytinis švietimas ir ugdymas. Visgi čia specialistas įžvelgia vieną problemą: mokykloje lytinį švietimą gali dėstyti nebūtinai šios srities žinovai. Pašnekovo nuomone, tokiam švietimui reikia stuburo, kuris prasideda nuo pačių mokytojų. „Aš pats dirbu su programa, kuri vadinasi „Seksualinės prievartos ir smurto prevencijos“ programa, kuri yra norvegų. Čia kalbama apie lytinius organus.
Emigracija – galimybių paieška ar bėgimas nuo žmogaus teisių pažeidimų?
Saulius Liauksminas, Rūta Kupetytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos žmonės masiškai emigruoja ne dėl pinigų, o dėl to, kad svetur randa geresnius santykius tarp žmonių ir žmogaus bei valstybės. Taip teigia psichiatras Linas Slušnys. Tuo metu „Veido“ redaktorius Algimantas Šindeikis mano, kad ignoruoti pagrindinę – ekonominę – emigracijos priežastį yra, jo žodžiais, mąstymo defektas.
Psichiatras apie koncertus Garliavoje: tai ant pamišimo ribos
Klonio gatvė Garliavoje vėl sulaukė didelio spaudos ir šalies gyventojų dėmesio, tik šį kartą ne dėl aršių protestų, o dėl rengiamų koncertų. Šioje vietoje imti rengti triukšmingi populiariosios muzikos koncertai, eksponuojami dailininkų darbai, o profesionalūs aktoriai atvyksta skaityti poezijos.
N. Venckienė: bijau, kad mergaitę išveš į užsienį
Velionio Drąsiaus Kedžio sesuo ir jo dukters globėja – teisėja Neringa Venckienė – teigia bijanti, kad mergaitę perdavus motinai Laimutei Stankūnaitei, ši išveš mažąją jos dukterėčią į užsienį. Pasak teisėjos, taip gali būti siekiama galutinai sužlugdyti Andriaus Ūso mirties aplinkybių tyrimą.