kūno temperatūra

Artėjant žiemai dažnam iš mūsų tenka susidurti su peršalimu. Neretai peršalus pakyla ir temperatūra. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas pasakoja, kada vertėtų griebtis temperatūrą mažinančių vaistų, o kada pakanka natūralių sprendimų. Pasak laidos vedėjo A. Unikausko, pakilus temperatūrai, dažnam atsiranda noras ją kuo greičiau sumažinti, vis dėlto, profesorius įspėja neskubėti.

Daugumai žmonių prausimasis duše vakare yra savotiškas dienos užbaigimas. Tačiau pasirodo, toks įprotis gali turėti įtakos jūsų miego kokybei bei kūno temperatūrai. Taigi, verta, ar ne, prieš einant miegoti praustis duše? Mokslininkai nustatė, kad prausimasis duše prieš miegą gali turėti įtakos žmogaus miego kokybei, kuri susijusi su kūno temperatūra.

Kai galvojame apie būdus, kaip greitai atsivėsinti karštomis vasaros naktimis, daugelis tikrai negavoja lįsti į karštą vonią, o verčiau lenda po šaltu dušu. Tačiau vienas vonios kambario ekspertas patarė rinktis būtent karštą vonią ir perspėjo, kad jei norite per karščius išsimiegoti, nepulkite į „neveiksmingą“ šaltą dušą.

Prabudimas naktį, sukiojimasis iš vieno šono į kitą – ženklai, kurie rodo, kad esate sunkiai užmiegantis asmuo. Pasak James Wilson, kuris yra miego ekspertas, tam, kad greičiau užmigtumėte iki miego vertėtų praleisti bent valandą be jokių trikdžių, pabūti ramiai. James Wilson tikina, kad iš tiesų, nėra svarbu kuriuo metu užmigsite, jei tik būsite gerai apsikamšę save minkštais patalais.

Karštą vasaros dieną niekas geriau nepadeda kaip buvimas vandenyje ar vėsinimasis prie vėsaus vėjelio. Beveik kiekvienas automobilyje turime po kondicionierių, namuose – po ventiliatorių. Bet ar susimąstėte, kad kondicionierius gali sukelti nepageidautinų negalavimų? Apie tai tv3.lt portalui atsakė specialistai. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės Irenos Taraškevičienės, žmogus kondicionierių turėtų susireguliuoti pagal savo poreikius.

Jūsų vaikas ir vėl karščiuoja? Nusiraminkite – tai rodo, kad organizmas kovoja su infekcija. Žinoma, reikia būti budriems, tačiau viena iš Jūsų pareigų – suteikti vaikui visišką ramybę ir pasitikėjimą. Juk baimė, matoma Jūsų akyse, gali papildomai išgąsdinti ir mažylį, priversti jį jaudintis dėl to, kad Jums neramu. Tad pristatome 10 dalykų, kuriuos reikia žinoti apie vaikų karščiavimą. 1) Vaikų karščiavimas yra natūrali apsauginė reakcija, rodanti, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėjais.

Nuo mėginimo krimsti pieštuko grafitą iki pažastų tepimo druska – ko tik nesugalvoja moksleiviai, norėdami neiti į pamokas ir siekdami padidinti kūno temperatūrą. Gydytojai savo ruožtu sako tuo nesistebintys ir primena, kad temperatūrai padidėti ar sumažėti nebūtinos ir dirbtinės priemonės.  Antakalnio poliklinikos III Šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Izabelės Juškienės pastebėjimu, kūno temperatūra apskritai yra labai labilus (lot. labilis - paslankus, netvirtas) dalykas.

Fenomenalu, tačiau, nors visų mūsų normali kūno temperatūra yra apie 36,6C, vieni, apsirengę penkiais megztiniais, skundžiasi drebuliu, kiti prasivėrę langus vėdina kambarius, rašoma dailytelegraph.com.au. Kodėl? Šilta ar šalta jums gali priklausyti nuo jūsų svorio, amžiaus, lyties, mitybos, miego įpročių, gyvenimo būdo ir net nuo to, ar laimingas esate. Esame šiltakraujai, o tai reiškia, kad patys galime reguliuoti savo kūno temperatūrą, nepriklausomai nuo aplinkos.

Singapūro nacionalinio universiteto Psichologijos fakulteto tyrėjai pirmą sykį įrodė, kad žmogaus kūno temperatūrą galima reguliuoti protu ir valios pastangomis. Eksperimentų metu tyrėjai pastebėjo, kad pakelti kūno temperatūrą galima praktikuojant tam tikrus meditacijos pratimus („g-tummo“ technika), o toks temperatūros reguliavimas gali suaktyvinti imuninę sistemą kovai su infekciniais susirgimais ar net imuniteto nepakankamumu.

JAV mokslininkų sukurta nauja technologija galėtų padėti nustatyti, ar dinozaurai buvo šaltakraujai, ar šiltakraujai. Kalifornijos Technologijos instituto mokslininkai pristatė, jų teigimu, pirmą tiesioginį metodą, kaip išmatuoti didžiulių išnykusių stuburinių gyvūnų kūno temperatūrą, naudojant jų dantų, kaulų ir kiaušinių lukštų izotopų analizę. Apie tai paskelbta leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“, praneša naujienų agentūra AFP.